LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Vos mažiau nei po mėnesio pasibaigus Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) sutartyje numatytam pereinamajam laikotarpiui,laisvas prekių judėjimas tarp ES šalių ir JK nutrūks. Lietuvos žemės ūkio, maisto produktų, kaip ir bet kurios kitos produkcijos eksportuotojai gyvena nežinioje.Aišku viena – nuostolių jie patirs net geriausiu atveju.
Prekyba pasunkės
ES ir JK susitarimas nepasiektas ir vargu ar bus spėta tai padaryti iki sausio 1-osios, tačiau aišku viena –finansiniai ir laiko kaštai padidės dėl procedūrų muitinėje, didesnės prekių patikros. Nežinia, ar dėl „Brexit“ pabrangusios lietuviškos prekės bus konkurencingos JK rinkoje, galbūt teks perorientuoti eksporto srautus į kitas šalis.
„Prekyba su JK tikrai pasunkės, tikėtinas Lietuvos žemės ūkio, maisto produktų eksporto sumažėjimas į šią šalį. Neigiamas poveikis eksportui dėl „Brexit“ tikrai bus,tik kokio lygio – kol nėra susitarimo, sunku pasakyti. Jeigu eksporto sąlygos bus labai nepalankios, mūsų eksportuotojai pajėgūs perorientuoti savo eksportą į kitas rinkas, kurias esame atvėrę lietuviškai produkcijai.JK – svarbi mūsų partnerė, bet ne tiek, kad labai nukentėtų žemės ūkio, maisto pramonės sektorius. Lietuva turi nemažai alternatyvų dėl eksporto plėtros – žemės ūkio, maisto produktais galime prekiauti 154 pasaulio šalyse. Galbūt šios produkcijos eksportas būtų nukreiptas į kitas rinkas, kur jų paklausa didėja – Japoniją, Ameriką, Arabų šalis, Kiniją ir kitas šalis“,– VL teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus.
Antanas Venckus
Žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į JK nėra itin didelis. ŽŪM duomenimis, 2019 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į JK sudarė 209,2 mln. eurų – t.y. 3,9 proc. viso Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Per 2020 m. pirmuosius penkis mėnesius į JK iš lietuviškos kilmės produktų daugiausia eksportuota kačių ir šunų ėdalo (23,4 proc. viso eksporto), gaminių arba konservų iš žuvų, produktų, pagamintų išpučiant arba skrudinant javų grūdus, cigarečių, šokolado ir kitų turinčių kakavos maisto produktų,duonos ir kitų kepinių, žuvų, dešrų, sūrių ir varškės. Minėtų produktų vertė sudarė 76proc. eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertės.
Pasak A.Venckaus, kaip su JK klostysis prekyba, sunku pasakyti, kol nėra pasiektas ES ir JK susitarimas, nėra aiškių žemės ūkio ir maisto pramonės reguliavimo taisyklių, veterinarijos, sanitarijos ir fitosanitarijos standartų,ženklinimo, sertifikatų ir kt.
Tikėtini įvairūs scenarijai
„Galimi keli ES ir JK susitarimo scenarijai – nuo blogiausio iki pozityviausio. Mes esame pasiruošę įvairiems scenarijams. Gali būti ir taip, jog sausio 1-ąjąnebusjokiossutarties. Tokiu atveju ES šalių ir JK prekyba vyks pagal bendrus Pasaulio prekybos organizacijos principus ir normas, lygiai taip pat, kaip ir su kokia nors Afrikos šalimi, su kuria ES neturi jokio dvišalio susitarimo. Tai būtų pats blogiausias scenarijus, bet jo reikia neatmesti, nes labai tikėtina, kad toks gali būti, kadangi laiko pasiekti prekybos susitarimą nelabai liko“, – tvirtino ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas A.Venckus.
Pašnekovas mano, jog pozityviausio scenarijaus, kuris lemtų mažiausias neigiamas pasekmes, tikriausiai nebus, nes tam reikia daug laiko, kurio nėra, o ir derybos nėra pasistūmėjusios.
„Eina paskutinis pereinamojo laikotarpio mėnuo ir turbūt nei Europos Komisija, nei pati JK nežino, ko galima tikėtis. Matydami tokią situaciją, daug nesitikime ir esame pasiruošę blogiausiam scenarijui, kad su JK bus prekiaujama kaip su bet kuria kita trečiąja pasaulio šalimi, įvedant muitus, muitinės procedūras. Muitinės taikys įvairius priežiūros mechanizmus, didės prekių patikra, taigi, galios visi ES teisės aktai atvežamoms prekėms iš trečiųjų šalių. Galbūt bus kitokie sanitariniai, fitosanitariniai reikalavimai iš JK pusės“, – teigė A.Venckus.
Visa tai padidins eksporto kaštus. Prognozuojama, jog eksportuojamos žemės ūkio ir maisto prekės pabrangtų nuo 10 iki 20 proc., o eksportuotojams į JK muitai žemės ūkio produktams gali siekti iki 11 proc. Vien atsirasiančios muitinės procedūros, pareikalausiančios papildomų administracinių resursų ir ilgesnio transportavimo laikotarpio, gali padidinti eksporto sąnaudas iki 5 proc.
„Brangstant eksportui iš Lietuvos į JK mūsų prekės JK rinkoje taps mažiau konkurencingos, nes jų kaina padidės. Reikia tikėtis, kad jos brangs ne tiek daug, jog būtų neperkamos, bet, kita vertus, tai labai priklausys nuo pasaulinės prekybos sistemos situacijos“, – sakė ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas.
Kiek procentų gali sumažėti eksportas į JK, prognozuoti sunku, nes tam įtakos turi ir daug kitų veiksnių.
„ES šalys ir JK yra pasaulinės rinkos žaidėjos, jos importuoja daug įvairių maisto ir žemės ūkio produktų, kurių paklausa priklauso nuo pasiūlos pasaulio rinkoje, – tvirtino A.Venckus. – Mūsų žemės ūkio, maisto produktų eksportuotojai stebi situaciją, teiraujasi apie eksporto galimybes, todėl, manau, ruošiasi pačiam blogiausiam scenarijui ir atitinkamai sureaguos nukreipdami savo eksporto srautus į kitas rinkas“, – teigė A.Venckus.
Eksportuos į kitas šalis
Uždaroji akcinė bendrovė „Biržų duona“ į JK eksportuoja sausainius, kūčiukus, duoną ir kitus duonos gaminius.„Biržų duonos“ pardavimų ir eksporto vadovas Artūras Alksnys VL teigė, jog šiandieną gaubia nežinomybė, kaip „Brexit“ paveiks jų eksportą.
„Kol kas nieko aiškaus nėra. Kaip bus po mėnesio negali pasakyti nė partneriai JK. Netikiu, kad mes netektume ten rinkos, bet kaip bus – priklausys nuo vartotojų, ar pirkėjai pirks mūsų gaminius, jei dėl muitų keistųsi jų kainos.Tikimės, kad nieko katastrofiško nebus“, – VL sakė A.Alksnys.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Aušrys Macijauskas teigė, jog Lietuvos gūdų augintojus „Brexit“ paveiks nesmarkiai, nes Didžioji Britanija pati yra grūdų eksportuotoja – ji grūdų daugiau eksportuoja nei importuoja. Lietuvos žemdirbiai į JK eksportuoja nedidelius kiekius linų sėmenų, miežių.
„Daugiausiai neigiamų pasekmių pajus gatavų produktų gamintojai – perdirbėjai ir eksportuotojai. Kita vertus, kol nėra ES ir JK susitarimų, labai sunku ką nors prognozuoti, tačiau bet kokiu atveju, tai nebus naudinga nė vienai pusei“, – tvirtino A.Macijauskas.
„Brexit“ neabejotinai paveiks ir paukštininkystės sektorių.„Į JK Lietuvos paukštininkystės sektorius eksportavo paukštieną daugiausia viešbučių, restoranų tinklams. Ten keliaudavo geriausia produkcija – brangiausia vadinamoji baltoji mėsa – paukščių krūtinės mėsa(filė). Jeigu atsiras muitai, tai turės įtakos kainodarai, sutartims“, – VL teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis.
V. Tėvelis
Šiuo momentu, pasak V.Tėvelio, „Brexit“aktualumą paukštininkystės sektoriuje kiek užgožė dėlCOVID-19 pandemijos susidariusi situacija, kada Vakarų Europos šalių restoranai ir kavinės sumažino paukštienos pirkimą arba visai jos atsisakė.
„Pandemijos fone „Brexit“liko antrame plane, bet neabejotinai turės įtakos eksportui. Jeigu atsiras muitai, nebebus bemuitinio režimo. Kita vertus, verslas visada ieško kelių, kur geriau. Prasivėrus durims į JK, verslas ieškos galimybių ir stengsis eksportuoti į kitas ES šalis senbuves. Skandinavijos šalys domisi mūsų paukštienos produkcija, nes ji pasižymi gera kokybe“, – sakė V.Tėvelis.
JK išstojimui iš ES ruošėsi ir Lietuvos muitinė. Kad verslas nepatirtų sunkumų ir muitinė galėtų sklandžiai vykdyti savo funkcijas, buvo atnaujintos informacinės sistemos, pritaikant jas sąlygoms po „Brexit“. Verslo atstovai informuojami apie teisinius pasikeitimus, susijusius su JK išstojimu iš ES. Lietuvos muitinė prognozuoja, kad ypatingų sunkumų dėl „Brexit“ muitinėje nebus.
Kad ir kokia būtų derybų tarp JK ir ES baigtis, jau dabar aišku, kad atsiras papildoma našta žemės ūkio, maisto produktų gamintojams, susijusi su muitinėmis procedūromis, kilmės dokumentais, prekių sertifikavimu JK rinkoje, prekių ženklinimu, licencijavimo procedūromis. Logistikos procesas taip pat taps sudėtingesnis.
Tai įdomu
- Pagrindinės šalys, iš kurių į JK importuojami ES žemės ūkio maisto produktai, yra Nyderlandai (14proc.), Vokietija (11proc.), Airija (10proc.) ir Prancūzija (10 proc.).
- Iš ES į JK įvežama žemės ūkio maisto produktų importo dalis siekia 73proc. Didžiausią to importo dalį sudaro pieno produktai, mėsos gaminiai ir kiti maisto gaminiai.
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiais metais bendras žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimas, palyginti su 2019 m., gali būti didesnis nei 5 proc.
- Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. sausio–liepos mėn. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 3107 mln.eurų arba 4,9 proc. daugiau, importuota – už 2369 mln. eurų arba 0,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
- 2020 m. I pusmetį žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 20,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto ir, palyginti su 2019 m. I pusmečiu, jo dalis padidėjo 2,5 procentinio punkto.
- 2020 m. I pusmetį, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 91,1 mln. eurų arba 4,2 proc.
- Pagrindine lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinka išlieka ES. Eksportas į ES 2020 m. I pusmetį sudarė 63 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto.
- Pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partneriai buvo Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Vokietija, Rusija, Estija ir Švedija. Prekybos su šiomis šalimis apyvarta sudarė 56 proc. visos prekybos minėtais produktais.
