LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Sandėliuose kaupiantis nerealizuotoms daržovėms, jų augintojai prašo kompensacijų už maisto tiekimą labdarai, pašarams, biodujų gamybai ir kompostavimui. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau rengia paramos schemą daržininkams, tačiau ragina pasistengti produkciją atiduoti į maisto tiekimo grandinę. Juolab, kad per karantiną keliais kartais išaugo gyventojų, prašančių labdaringo maisto, skaičius.
Genda kaupuose
Sumenkus eksportui ir užsidarius maitinimo bei apgyvendinimo sektoriui, mokymo bei ugdymo įstaigoms, daržininkystės ūkiuose jau genda neišparduota produkcija. „Kuo ilgiau bus delsiama, tuo daugiau produkcijos teks vežti atgal į laukus, nes ji nebetiks maistui“, – perspėja ūkininkai, laukiantys ŽŪM nurodymų, kaip elgtis su nerealizuotomis daržovėmis.
Širvintų rajono ūkininkas Rimantas Darvydas sakė turintis dar apie 700 tonų nerealizuotų burokėlių. Daržininkas neturi modernių saugyklų, daržoves sandėliuoja daržinėje, tad jos ilgai neišsilaikys. „Kažkiek reikės sunaikinti ar padovanoti, kaip nors spręsime. Kol sultys nebėga, dar laikome. Aišku, nuostolių bus. Girdėjau, kad žada paremti. Jeigu kompensuos, bus gerai. Blogiausiu atveju bus trąša, organika niekur nedingsta“, – įvairius variantus dėlioja ūkininkas, savo burokėlius realizuojantis per kooperatyvą „Suvalkijos daržovės“.
Liko tūkstančiai tonų
Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis tvirtino, kad jau iki 500 t burokėlių išvežė dujų gamintojams. Pasak jo, kooperatyvas priverstas ieškoti kitų realizacijos galimybių, nes nuo kovo mėnesio sumažėjo eksportas. Į šį kooperatyvą susivieniję ūkininkai augina burokėlius būtent eksportui.
[caption id="attachment_105780" align="alignnone" width="300"]
Martynas Laukaitis[/caption] „Išparduodame, kiek galime, bet matome, kad viso kiekio nespėsime realizuoti. Liks ne šimtai, o tūkstančiai tonų. Situacija kasdien keičiasi, nes produkcija juda. Kovo ir balandžio mėnesiais eksportas buvo stipriai sumažėjęs, dabar rinkos pamažu atsigauna, išvežame į Italiją, Ispaniją, Čekiją, Vokietiją. Tačiau tiek, kiek buvo planuota, neišvešime“, – aiškino Šakių rajono ūkininkas.
Išvežė biodujų gamybai
Praėjusios savaitės pabaigoje M.Laukaitis teigė, kad ŽŪM daržininkams dar nepateikė nieko konkretaus, kaip planuojama kompensuoti patiriamus nuostolius. „Žada paramą, laukiame. Kol nėra dokumentų, nieko negalėčiau komentuoti“, – tepasakė ūkininkas.
Toli gražu ne visi daržovių augintojai turi modernias saugyklas, tokios investicijos daugeliui neįkandamos, tad nemažai ūkininkų daržoves laiko kaupuose. „Čia jos ilgai neišbus, dar maksimaliai apie savaitę pasilaikys, vėliau produkcija ges“, – aiškino kooperatyvo, kurio nariai kasmet išaugina iki 30 tūkst. tonų burokėlių, vadovas.
M.Laukaitis mato kelias galimybes ištuštinti sandėlius – kompostavimas arba tiekimas biodujų gamybai, aišku, ir labdarai, tačiau, anot ūkininko, tam išeina gana nedideli kiekiai.
Jis atsargiai vertino ŽŪM raginimą ieškoti naujų realizavimo galimybių, kad daržovių nereikėtų naikinti. „Dabar greitai rasti naujų rinkų nerealu. Tai ne vienerių metų darbas, o labdara gali paimti mažus kiekius“, – motyvavo daržininkas.
Paragino rinkti dokumentus
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė sakė su ŽŪM bendraujanti dėl paramos schemos šiam sektoriui, tačiau konkretumo dar stinga. Ji teigė paraginusi asociacijos narius kruopščiai susirinkti dokumentus, kurių prireiks, jeigu bus patvirtintos kompensacijos. Taip pat – kreiptis į savivaldybių žemės ūkio skyrius, kad būtų raštiškai užfiksuota, kur dedama pagal numatytą paskirtį nerealizuota produkcija.
[caption id="attachment_105353" align="alignnone" width="300"]
Z. Cironkienė[/caption] „Esame pasitarę, kokia būtų logiška paramos schema daržininkams. Nenorime, kad atsirastų piktnaudžiautojų – turi būti paremti augintojai, kurie turi sutartis su viešojo maitinimo įstaigomis, perdirbėjais ir kt. bei gali pagrįsti nuostolius“, – aiškino daržininkų atstovė.
Z.Cironkienė taip pat užsiminė, kad dalis augintojų gali ir neturėti sutarčių, nes, pavyzdžiui, ne visada galima tiksliai suplanuoti, kiek berūšiuojant bus kulinarinės produkcijos. Tačiau jie gali remtis praėjusių metų to paties laikotarpio parduotų daržovių sąskaitomis faktūromis.
Neišpardavė burokėlių
LDAA vadovė preliminariai skaičiuoja, kad gali likti iki 20 tūkst. tonų dėl pandeminės krizės neišparduotų daržovių. „Šią produkciją reikia kuo greičiau išdalinti vienokiai ar kitokiai paskirčiai – labdarai, pašarams ir kt. Sulaukiame pavienių skambintojų, kurie prašo kokių trijų maišiukų. Nerealu būtų tikėtis, kad ūkininkai taip dalins, juk vyksta sėja, laukų priežiūra, jiems patogiausia būtų maistui dar tinkamą produkciją atiduoti „Maisto bankui“. Tai ir deriname su šia organizacija“, – aiškino ji.
Daugiausia liks produkcijos, kuri buvo skirta eksportui, fabrikams, tiekusiems produkciją HORECA (maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų) sektoriui. Dalis augintojų, daugiausia smulkesniųjų, nepardavė produkcijos mokykloms, darželiams, taip pat vietos restoranams, kavinėms. Taigi praradimų turi ir stambieji, ir smulkieji augintojai.
Daugiausia nerealizuota lietuviškų burokėlių, kurie pastaraisiais metais gerai įsitvirtino eksporto rinkose. „Jų augintojams tai tikrai nedėkinga situacija. Susikaupė ir kitų daržovių – morkų, kopūstų, svogūnų ir tų pačių burokėlių, skirtų Lietuvos rinkai“, – minėjo Z.Cironkienė.
Prašo vežti labdarai
„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sakė, kad ši labdaros ir paramos organizacija su išskėstomis rankomis laukia daržovių ir prašo ūkininkų neišmesti daržovių, nes šiuo meto ženkliai padaugėjo maisto stokojančių žmonių. „Nuolatos bendraujame su ūkininkais ir dabar specialiai kreipiamės į daržininkų asociaciją, prašydami, kad ūkininkai nerealizuotas daržoves atiduotų mums. Mes stengiamės, kad maistas nebūtų išmestas, o patektų ant žmonių stalo“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė jis ir paragino ūkininkus vežti daržoves į „Maisto banko“ padalinius Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Vienintelis šios organizacijos prašymas – susiderinti atvežimo grafiką, kad būtų galima tinkamai suplanuoti srautus. „Tada galėtume paimti ir didesnius kiekius. Per metus išdaliname per 8 tūkstančius tonų maisto, tad tikrai žinome, kas yra dideli kiekiai. Būtų sudėtinga vienu metu priimti daug daržovių, nes neturime gerų sąlygų joms saugoti, gautą produkciją iškart dalijame mūsų remiamoms organizacijoms ir žmonėms. Bet jeigu tai būtų suplanuotas sistemingas atvežimas, mes tik džiaugtumėmės, paimtume ir 100 tonų“, – sakė S.Gurevičius.
Jis užsiminė, kad „Maisto bankas“ Vilniuje turi daržovių perdirbimo vietą, tačiau tai viso labo nedidelė virtuvė. Čia paruošta produkcija iškeliauja į labdaros organizacijas. „Maisto bankas“ Lietuvoje aptarnauja 600 tokių organizacijų, kurių dalis yra valgyklos.
Pastaruoju metu „Maisto banką“ jau pasiekia tonos morkų, bulvių, svogūnų. Pasak labdaros ir paramos organizacijos vadovo, didelių kiekių burokėlių kol kas niekas nesiūlė. Jis priminė, kad iš ūkininkų gaunamos daržovės – jokia naujiena, su augintojais bendradarbiaujama jau ne vienerius metus.
„Girdime, kad realizavimo problemas prognozuoja salotų augintojai. Iš anksto prašome, jeigu jau yra tokios produkcijos, ją dalimis vežti mums. Jas dalinsime nepasiturintiems“, – maistą atiduoti labdaros organizacijai ragina S.Gurevičius.
Daržovių supirko daugiau
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2020-ųjų kovą Lietuvoje bulvių ir daržovių buvo supirkta daugiau. Bulvių, skirtų vartoti šviežias, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kitos įmonės šiemet kovą, palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, iš Lietuvos augintojų supirko 39,26 proc. daugiau, t. y. 4 302,211 t. Perdirbti skirtų bulvių supirkta 27,03 proc. mažiau – 364,710 t, nes nuo kovo vidurio, paskelbus karantiną, buvo uždaryti darželiai, mokyklos, kavinės, restoranai, todėl sumažėjo perdirbtų bulvių poreikis.
Daržovių, skirtų vartoti šviežias, šių metų kovą, palyginti su 2019-ųjų tuo pačiu mėnesiu, supirkta 60,36 proc. daugiau, t. y. 4 780,853 t. Svogūnų supirkimas padidėjo net 6,4 karto (iki 1 053,137 t), raudongūžių kopūstų – 5,36 karto (iki 25,596 t), baltagūžių kopūstų – 78,72 proc. (iki 998,473 t), agurkų – 47,53 proc. (iki 723,351 t), morkų – 29,25 proc. (iki 1 504,245 t). O burokėlių supirkimas sumažėjo 34,99 proc. (iki 325,532 t).
Daržovių supirkimas šiemet buvo daug didesnis, nes 2019 metų pavasarį daržovių atsargos augintojų sandėliuose dėl prasto 2018-ųjų derliaus pasibaigė anksčiau. Taip pat didesniam bulvių ir daržovių supirkimui įtakos turėjo paskelbtas karantinas, nes gyventojai kurį laiką kaupė atsargas, daugiau pirko ir gamino maistą namuose.
Perdirbimo įmonėse kovo mėnesį, palyginti su pernykščiu, svogūnų supirkimas padidėjo 3,97 karto (iki 79,218 t), baltagūžių kopūstų – 3,82 karto (iki 53,043 t), burokėlių – 19,95 proc. (iki 2 178,197 t). O morkų buvo supirkta 26,60 proc. mažiau (122,294 t).
Sumos dar nepatvirtintos
Karolis Anužis, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas
ŽŪM ruošia paramos taisykles ir daržininkams bei kiaulių augintojams. Šie sektoriai nuo pandemijos pradžios galbūt nejuto sunkumų, buvo tikimasi, kad jie bus pakankamai stabilūs. Tačiau paaiškėjo, kad sunkumų neišvengta ir čia. Dėl mokyklų, maitinimo sektoriaus užsidarymo ir trikdžių eksporto rinkose sandėliuose susikaupė daržovių, todėl daržininkai kreipėsi pagalbos.
Rengiame taisyklių projektą, pagal kurį daržovių augintojams būtų suteikta galimybė daržoves paskirstyti labdaros organizacijoms, mokykloms, darželiams, įkalinimo įstaigoms, senelių priežiūros ir globos namams, zoologijos sodams, medžiotojų būreliams ir kt. Jie nemokamai tiektų daržoves ir už jas gautų kompensacijas. Taip pat esame numatę, kad jeigu daržovės jau nebetinka maistui, augintojai jas galėtų tiekti biodujų gamybai ar kompostuoti. Aišku, už tai būtų skiriamos daug mažesnės kompensacijos.
Kokie bus kompensacijų dydžiai, dar negalėčiau įvardinti. Pirmiausia įvertinsime nerealizuotų daržovių kiekius, taip pat – Vyriausybės finansinės galimybės. Dabar tariamės su Lietuvos daržovių augintojų asociacija. Kompensacija turėtų būti skiriama tvarkantiems buhalterinę apskaitą ir turintiems galiojančias produktų tiekimo sutartis, kurios nutrūko.
Labiausiai norėtume, kad daržovės patektų į maisto grandinę. Augintojai, daržoves atiduodantys labdarai, turėtų tai fiksuoti dokumentuose. Tuos dokumentus paskui galės pateikti su paraiška kompensacijai gauti. Čia bus įtraukti savivaldybių žemės ūkio skyriai, kuriems šiemet teks nemažai papildomo darbo – jie rinks ir pieno gamintojų, galvijų, galbūt ir kiaulių augintojų paraiškas paramai gauti.
