Šiemet į aruodus byrantis gausus derlius kelia iššūkį – jam supirkti įmonės stokoja finansų. Grūdų supirkėjai ir eksportuotojai siūlo ilginti atsiskaitymo su augintojais terminus ir prašo valstybės garantijų už paskolas apyvartinėms lėšoms. Finansų ministerijos atstovai tik skėsčioja rankomis – valstybės garantijų limitai išseko.

Bankai negali skolinti

Po pastarųjų kelerių nesėkmingų metų, kai liūtys ir sausros pakenkė pasėliams, šiemet grūdininkai viliasi atsigauti. Tačiau grūdų sektoriuje ne viskas sklandu. Derlius gausus, mūsų grūdų eksportuotojai jau patyrę vilkai eksporto rinkose, bet aiškėja, kad stinga lėšų derliui supirkti. Įmonėms reikėtų papildomų 300–500 mln. eurų paskolų apyvartinėms lėšoms, tačiau bankai negali skolinti. Grūdininkai pastebi, kad bankai prisuko paskolų verslui kranelius. Grūdų supirkėjams negavus finansavimo, jie pigiai supirkinėtų derlių. Dėl to labiausiai nukentėtų mažesni augintojai, neturintys džiovyklų ir sandėlių.

Verslo finansavimo problema buvo aptariama Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK). Finansų ir Žemės ūkio ministerijos dės pastangas, kad nedelsiant būtų rastos finansavimo galimybės. BFK pirmininkas Valius Ąžuolas priminė, kad jau pernai finansavimas žemės ūkiui buvo sumažėjęs apie 50 mln. eurų, šiemet ši problema tapo dar aktualesnė.

„Šiemet bus prikulta daugiau nei 7 mln. t derliaus, gali būti rekordas – 7,5 mln. t. Derliui supirkti reikia apie 1,5 mlrd. eurų. Ir tai reikia padaryti per gana trumpą laiką – nukūlus ir pagal išankstinius kontraktus per javapjūtę parduodama 70–80 proc. derliaus. Tai reiškia, kad iš karto reikia apie 1 mlrd. eurų, o pinigus atgauname tik eksportavę ar perdirbę produkciją. Per mėnesį to nepadarysi. Mūsų sektoriaus išskirtinumas – didelis sezoniškumas ir momentinis atsiskaitymas“, – BFK aiškino Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas, įmonės „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas.

Jis pridūrė suprantantis, kad bankų negali įpareigoti daugiau skolinti verslui, todėl grūdų supirkėjai prašo valstybės pagalbos rasti galimybes, kaip palengvinti finansavimą. „Bankų negali kaltinti veikiantys rinkoje, bent jau du dideli bankai skolina verslui, bet to dabar mums mažai“, – pabrėžė grūdų perdirbėjų organizacijos atstovas.

Asociatyvi nuotr.

Mažėja supirkėjų

K.Šimas užsiminė, kad grūdų sektorius – ne vienintelis, kuriam trūksta pinigų. Gal jau penkti metai, kai ir kitiems verslams vis sunkiau pasiskolinti. „Aišku, grūdų supirkėjai ir perdirbėjai negali skųstis, kad visiškai neturi prieigos prie pinigų. Esame stabilios įmonės, bankai mumis pasitiki, bet problema bendra – bankų sumažėjo du kartus, konkurencija minimali, tad ir prieiga mažesnė“, – patikslino įmonės „Agrokoncerno grūdai“ vadovas.

Jis paminėjo dar vieną niuansą – dėl prastų pastarųjų metų, kai ir ūkininkai neteko didelių sumų, tarp grūdų sektoriaus įmonių padidėjo konkurencija, kai kurios jų pasitraukė. „Jeigu anksčiau buvo dvidešimt grūdų supirkėjų, dabar kasmet iškrenta po 2–3 įmones. Tai reiškia, kad likusioms įmonėms reikia turėti daugiau kapitalo pasiskolinti ir finansuoti šį sektorių, nes jis iš dalies yra finansuojamas būtent supirkėjų pinigais“, – sakė „Agrokoncerno grūdų“ vadovas.

Norėtų laisvai susitarti

Grūdų supirkėjai siūlo keisti atsiskaitymus už žemės ūkio produkciją reglamentuojantį įstatymą ir leisti laisvai susitarti su ūkininkais dėl atsiskaitymo terminų. „Kitose šalyse nėra tokio įstatymo, kuriuo įpareigota per 30 d. sumokėti pusę sumos, per 60 d. – visą. Kai yra mažesnis derlius, nematome problemų, per parą galime sumokėti dalį pinigų – su ūkininkais būtų galima laisvai susitarti dėl ilgesnių atsiskaitymo terminų. Gal turtingesni augintojai galėtų palaukti, jiems galima pasiūlyti kitą kainą. Sutaupytas apyvartines lėšas galima panaudoti greitesniam atsiskaitymui su smulkesniais ūkininkais. Grūdų sektoriuje nebuvo ir nėra problemos dėl atsiskaitymų su ūkininkais“, – tikino K.Šimas.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė, kad keisti atsiskaitymo terminus būtų rizikinga, nes gali nukentėti smulkieji ir vidutiniai ūkiai, kurių derybinės galios menkesnės nei stambiųjų.

Spaudžia parduoti pigiau

Lietuvos žemės ūkio tarybos ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sakė, kad tokią situaciją prognozavo dar pavasarį, kai ir žemdirbiai, ir perdirbėjai pajuto, jog bankai ima prisukinėti paskolų kranelius. Pasak jo, stingant pinigų ūkininkai spaudžiami pigiau parduoti derlių.

„Finansavimas sumažėjęs, atsiskaitymų terminai suspausti, o ūkininkai, per pastaruosius trejus metus smarkiai nukentėję dėl sausrų ir liūčių, išsekinti ir paskendę skolose. Derliui užauginti žaliavos pirktos su mokėjimo atidėjimais. Dabar ūkininkai spaudžiami kuo skubiau parduoti savo derlių, sumažėjus konkurencijai ir turint mažiau finansinių resursų, įmonės siūlo mažesnes kainas. Jeigu anksčiau pas mus grūdų kainos nuo esančios „Matif“ biržoje skyrėsi 10–20 eurų, dabar – 40 ar 50 eurų“, – augintojams nepalankią situaciją apibūdino grūdininkas.

A.Macijauskas siūlė pirmiausia užtikrinti valstybės garantijas ūkininkų paskoloms, o paskui ieškoti galimybių supirkėjų ir perdirbėjų įmonėms finansuoti. „Dabar pagrindinis degantis taškas – paskolos ir garantijos žemdirbiams, kad jie galėtų pasiskolinti, nusipirkti trąšų, pesticidų, degalų, sėklos ir atlikti rudeninę sėją. Pralauktume tą karštinę ir parduotume grūdus vėliau už normalią biržinę kainą, nes pardavinėti dabar, kai numuštos kainos, – savižudybė“, – konstatavo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas.

Pralaukti karštinę gali tie, kurie turi kur laikyti grūdus. Žemės ūkio ministras BFK užsiminė, kad pristigus įmonėms finansavimo labiau nukentėtų smulkesni ūkiai, nes stambūs augintojai turi džiovyklas, sandėlius ir gali sulaukti jiems palankiausių kainų.

Ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams žadama, kad jau netrukus galės pasiskolinti su lengvatinėmis palūkanomis ir be papildomų užstatų. Tiesa, pasak grūdininkų, suma tai priemonei maža – 40 mln. eurų, o reikėtų bent 200 mln. eurų.

Asociatyvi veidaknygės nuotr.

Neteko rinkų

Grūdus eksportuojančios įmonės „Agrorodeo“ vadovas Robertas Lapinskas perspėjo grūdų augintojus, kad geresnių kainų laukimas gali būti apgaulingas. „Per pastaruosius 3 mėnesius

duonos ir grūdinių kultūrų vartojimas krenta po 20 proc. Mūsų įmonė atliko tyrimą apie koronaviruso krizės, sustabdžiusios turizmo, viešbučių, maitinimo sektorių veiklą, poveikį grūdinių kultūrų vartojimui. Jis per ketvirtį pasaulyje sumažėjo apie 4 mln. t galimai dėl sustojusio maisto švaistymo, kuris didžiausias šiuose sektoriuose. Tai labai bloga tendencija mūsų ūkininkams: jeigu taip ir toliau, bus sutaupyta apie 15 mln. t grūdų, todėl kviečių kainos gali būti kitokios“, – BFK posėdyje tokius skaičius pateikė jis.

Pasak R.Lapinsko, dar viena problema – prastos žinios iš eksporto rinkų, į kurias anksčiau išveždavo ženklų kiekį grūdų. „Prieš 3 metus turėjome 1,5 mln. t Irano rinką, dabar jos netekome. Saudo Arabija pernai pakeitė kokybinius kviečių parametrus ir į rinką įsileido Rusijos grūdus. Čia išveždavome apie 2 mln. t grūdų. Didelės problemos ir Turkijoje, kur devalvuota lira, tad turkų rinkos kol kas nematome“, – grūdų eksporto problemas minėjo „Agrorodeo“ vadovas.

Limitai išseko

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) laikinasis vadovas Aidas Budrys tikino, kad neteisinga būtų sakyti, kad bankai sumažino skolinimosi apimtis žemės ūkio sektoriui. Pasak jo, skolinimas nesumažėjo, šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, naujų paskolų žemės ūkyje augimas sudarė 12 proc. – suteikta 128 mln. eurų daugiau paskolų.

„Luminor“ banko vadovas Lietuvoje Andrius Načajus tvirtino, kad bankai pinigų turi ir mielai skolintų žemės ūkiui, bet to negali daryti, nes įmonių nuosavų lėšų dalis nėra pakankama papildomam kreditavimui. Išeitis – valstybės garantijos. „Tam, kad bankai galėtų peržengti vidinius rizikos reikalavimus, reikia trumpalaikės valstybės garantijos. Kitas būdas – įmonėms didinti akcinį kapitalą, bet tai jau ilgesnis procesas“, – teigė jis.

Finansų viceministras Darius Sadeckas aiškino, kad valstybės garantijų limitai jau išdalinti „Invegai“ ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondui. V.Ąžuolas teiravosi, ar negalima perskirstyti limitų, nes „Invegoje“ jų daug nepanaudota. Finansų viceministras patikino, kad laisvų limitų nėra.

BFK pasiūlyta Žemės ūkio ir Finansų ministerijoms sudaryti darbo grupę ir surasti reikiamus finansinius instrumentus, kad grūdų supirkimo įmonės galėtų pasiskolinti.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šiuo metu asociacijos narių valdomas paskolų žemės ūkiui portfelis sudaro apie 560 mln. eurų.