Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gajausi mitai apie antibiotikus: kodėl iki šiol jais tikime?

Be antibiotikų neįmanoma užauginti mėsinių galvijų ir paukščių, valgydami mėsą antibiotikų prikaupiame tiek, kad papildomai nebereikia gerti, daugiausiai antibiotikų aptinkama lenkiškoje paukštienoje – tai keletas labiausiai paplitusių, grėsmingai skambančių ir žmones klaidinančių mitų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja Česlova Butrimaitė-Ambrozevičienė ramina, visi nuogąstavimai kyla dėl to, kad trūksta tikslių žinių ir informacijos.

Kada gyvūnams duodami antibiotikai?

Vis garsesni tampa nuogąstavimai, kad antibiotikų vartojimo problema didėja, o be šių vaistų nebūtų įmanoma užauginti nei mėsinių galvijų, nei paukščių. Su pastarąja prielaida nesutinka NMVRVI bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja Č. Butrimaitė-Ambrozevičienė. Anot pašnekovės, svarbiausia, kad augintojai nepamirštų profilaktikos ir gyvūnus augintų su meile.

„Jei žmonės tinkamai pasirūpintų, kad gyvūnai neužsikrėstų bakterijomis, o užsikrėtę būtų gydomi pagal visus reikalavimus, tai galvijai ir paukščiai užaugtų sveiki ir be antibiotikų“, – tikina Č. Butrimaitė-Ambrozevičienė.

Specialistė taip pat primena, kad antibiotikai mėsiniams galvijams ir paukščiams gali būti duodami tik tuo atveju, jei aptinkamos pavojų sveikatai keliančios bakterijos. Vis dėlto paukščių pulkuose pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, imamas gydyti visas sparnuočių būrys. Stambesni galvijai laikosi atokiau vienas kito, todėl užsikrėtimo pavojus mažesnis, o atsiradus ligai, gyvūnai gydomi po vieną.

„Jei antibiotikai visgi buvo naudojami, turi praeiti išlaukos periodas – laikotarpis, per kurį vaistai pasišalina iš organizmo. Tik po to paukščius ar galvijus leidžiama skersti. Taigi, antibiotikų mėsoje neturi likti“, – teigia Č. Butrimaitė-Ambrozevičienė.

Tikrinama ir mėsa, ir medus

Neretai svarstoma, kokie antibiotikų kiekiai į mūsų lėkštes patenka su atvežtine mėsa. Ypač baiminamasi, kiek antibiotikų likučių glūdi lenkiškoje ar iš kitų šalių atvežtoje paukštienoje. NMVRVI atstovė patikina, kad mūsų šalies vartotojai gali jaustis saugūs, nes visa rinkai tiekiama mėsa yra patikrinta ir be antimikrobinių medžiagų.

„Lietuvoje mėsa tikrinama nuolatos. Stebima, ar joje nėra antibiotikų likučių. Jau kelerius metus iš eilės antimikrobinių preparatų likučių mėsoje neaptinkama“, – teigia Č. Butrimaitė-Ambrozevičienė.

Lietuvoje nuolatos tikrinama ne tik paukštiena, bet ir kitų gyvūnų mėsa. Taip pat tiriamas galvijų šlapimas, stebima, ar jame neatsiranda antimikrobinių medžiagų pėdsakų arba likučių. Tikrinamos ne tik antimikrobinės medžiagos, bet ir kitų vaistų, teršalų  likučiai.

Specialistai taip pat tiria pieną, kiaušinius ir medų. Nenustebkite, bitės taip pat serga bakterijų sukeliamomis ligomis, todėl bitininkams kartais tenka jas gydyti antibiotikais. Stebitės, kaip įmanoma suduoti vaistus bitei?

„Į pagalbą pasitelkiamas sirupas. Tiesa, dalį šio sirupo kartu su antimikrobine medžiaga bitės surenka ir sudeda į akutes. Taip į išsuktą medų ir gali patekti antibiotikai. Tiesa, toks atvejis buvo nustatytas tik kartą per penkerius metus“, – teigia Č. Butrimaitė-Ambrozevičienė.

Antibiotikų vartojimas – kiekvieno atsakomybė

Anot specialistės, antibiotikų ribojimas – ne tik maisto pramonės, bet ir kiekvieno žmogaus reikalas. Kuo rečiau vartosime šiuos vaistus, tuo mažesnė tikimybė daugintis antibiotikams atsparioms bakterijoms. Jos atsiranda dėl pernelyg dažno ir ne visuomet reikalingo antimikrobinių medžiagų naudojimo. Kuo dažniau su antibakterinėmis medžiagomis susiduria bakterijos, tuo didesnė tikimybė, kad joms pavyks įgyti atsparumą.

Kaip pastebi Pasaulinės sveikatos organizacija, visame pasaulyje didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams laikomas vienu didžiausių pavojų žmonių sveikatai ir maisto saugumui.

„Atsparios bakterijos geriau išgyvena ir greičiau dauginasi. Be to, genetinę informaciją jos perduoda savo palikuonims, taip laikui bėgant bakterijos tampa vis atsparesnės“, – kalba Č. Butrimaitė-Ambrozevičienė.

Norint išvengti bakterijų, svarbi higiena

Manymas, kad valgydami mėsą, kurioje yra antibiotikų likučių, jų sukaupiame tiek, jog susirgus nebereikia papildomai vartoti šių vaistų – tikriausias mitas. Anot specialistės, taip pat neteisingas įsitikinimas, kad žmogaus organizmo atsparumą antibakterinėms medžiagoms skatina su maistu suvartojami antibiotikų likučiai.

„Jei mėsoje ir lieka antimikrobinių medžiagų, tai jų kiekis itin mažas. Tai vadinamieji pėdsakai. Tačiau jų turinti mėsa į prekybą taip pat nepatenka. Tačiau reikia žinoti, kad pavojų kelia ne  antibiotikai, o jiems atsparios  bakterijos, kurias kontroliuoti yra be galo sunku. Atsparumą antibiotikams įgyja ne žmogus ar gyvūnas, o bakterijos, tai ir yra pagrindinė grėsmė“, – dėmesį atkreipia NMVRVI bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja  Č. Butrimaitė-Ambrozevičienė.

Dėl to, kad užsikrečiame bakterijomis, esančiomis maiste, dažnai kalti būname patys. Pavyzdžiui, ant tos pačios pjaustymo lentelės ir tuo pačiu peiliu smulkiname mėsą ir daržoves. Bakterijos nuo vieno produkto keliauja ant kito, smarkiai išauga tikimybė, kad jos pateks ir į mūsų organizmą. Tarp tokių ligas sukeliančių bakterijų gali pasitaikyti ir atsparių antibiotikams, todėl ruošiant maistą svarbu nepamiršti higienos.

 

Rūta DIRMAITĖ

Parengta bendradarbiaujant su VMVT

Rekomenduojami video