„Mano skaičiavimai rodo, kad investicijos gyvulių veislinei vertei didinti atsiperka“, – sakė nedidelį pieno gamybos ūkį turinti V.Švedienė.

 Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidentė ūkininkė iš Kėdainių r. Viktorija Švedienė lietuviams kolegoms pieno gamintojams nuolat primena, kad apie ateitį galvojantys ūkininkai turėtų ieškoti naujų savikainos mažinimo rezervų, nes netobulėjantys ūkininkai pasmerkti pasitraukti iš rinkos. Labai tikėtina, kad perskaitęs šias eilutes ne vienas pieno gamintojas pamanys, kad lengva pasakyti, bet sunku padaryti. Tačiau LGVA prezidentė žodžiais nesimėto – savo teiginius patvirtina darbais ūkyje.

Veislinės vertės įtaka

Šiuo metu 1 709 pieno gamybos ūkius (iš jų – net 1 705 ūkininkų ūkiai) vienijančios LGVA narių fermose laikomos 78 236 karvės. Iš jų net 65 842 karvės įrašytos į Kilmės knygą, jų produktyvumas kontroliuojamas. Nors pastaraisiais metais karvių sumažėjo ir LGVA narių ūkiuose, šios asociacijos ilgametis direktorius dr. Edvardas Gedgaudas turi ir gerų žinių.

„Geros veislinės vertės gyvulių Lietuvoje daugėja. Štai LGVA narių laikomų karvių, kurios turi 93,75 proc. holšteinų kraujo, vidutinis produktyvumas jau dabar siekia 8 379 kg pieno per metus, o šalyje vidutinis – 7 507 kg. Apskritai 2017 m. Lietuvoje iš karvės melžta vidutiniškai tik po 5,6 tūkst. kg pieno“, – sakė E.Gedgaudas.

Ir labai svarbu, kad gerų rezultatų pasiekia ne tik stambūs, bet ir vidutiniai ar net nedideli ūkiai, tarp kurių yra ir asociacijos prezidentės ūkis.

Viktorija Švedienė

Viktorija Švedienė

Įmanoma išgyventi

Neseniai savo patirtimi LGVA prezidentė ūkininkė V.Švedienė pasidalijo su Prienų rajono pieno gamintojais.

„Apgailestauju dėl pieno gamintojų, kurie nesidomi genetine selekcija, genominiais tyrimais. Jie tiesiog nemato, į kurią pusę eina pirmaujantieji, negali analizuoti kitų patirties ir, žinoma, negali planuoti savo ūkių tobulėjimo bei plėtros. Juk dabar tik mes patys esame savo ūkių kūrėjai. Niekas šio darbo už mus neatliks“, – sakė V.Švedienė.

Kėdainių r. tik 13 melžiamų karvių pieno gamybos ūkį turinti V.Švedienė įrodė, kad įmanoma išgyventi turint palyginti nedidelį ūkį. Ir tas ūkis yra ne bet kur – gyvenvietėje, kur plėsti ūkį galimybių nėra. Šiuo metu ūkininkė deklaruoja 53 ha žemės.

Prieš keliolika metų V.Švedienės ūkis buvo mišrus – ji vertėsi ne tik pieno gamyba (turėjo 25 karves), bet ir augino grūdines kultūras bei cukrinius runkelius. Tačiau ūkį V.Švedienė nuolat tobulino, neretai klysdama ir mokydamasi iš savo klaidų, kol pasiekė palyginti gerų rezultatų.

„2003-iaisiais daugiausia dėmesio skyriau bandos produktyvumui didinti, po to atėjo laikas atrinkti gyvulius ir daugiau dėmesio skirti pieno sudėčiai – baltymams ir riebalams. Dar vėliau susitelkiau į gyvulių vaisą“, – patirtimi dalijosi V.Švedienė.

Investicijos atsiperka

Kai kurie ūkininkai stebisi V.Švedienės drąsa investuoti. Štai paklausti apie išlaidas spermai daugelis smulkiųjų pieno gamintojų tik numoja ranka, esą neturi pinigų tokiems reikalams. Ar daug jų reikia?

„Sperma brangi, tačiau štai pažiūrėkite į mano skaičiavimus. Išlaidos spermai sudaro 1,29–2,23 proc. visų išlaidų, arba 211–292 Eur. Pinigų švaistyti nereikia, tačiau iš tikrųjų juos mėtai, kai neskaičiuoji. Šios išlaidos atsiperka“, – sakė V.Švedienė.

Štai 2017 m. išlaidos 13 karvių sudarė 13 119 Eur, o pajamos – 19 228 Eur. Skirtumas – 6 109 Eur. 2015 m., kai ūkininkė laikė 14 karvių, skirtumas tarp pajamų ir išlaidų buvo šiek tiek mažesnis – 4 719 Eur. Tiesa, 2016-aisiais dėl gamtos kaprizų išlaidos buvo beveik 200 Eur didesnės nei pajamos, bet tokios korekcijos tik parodė, kad nuostolių galėjo būti gerokai daugiau.

Štai šį sezoną V.Švedienės pirmaveršių produktyvumas siekė 7 361 kg, o visų karvių – 7 114 kg. Be abejonių, tam įtakos turėjo ūkio gyvulių veislinės vertės didinimas. Ir, žinoma, dalyvimas Gyvulių produktyvumo kontrolėje (GPK).

Veršelių matematika

Ūkio tobulinimo pradžios pradžia – žinoti, kokia yra tikroji bandos veislinė vertė. Taigi būtina sąlyga – ūkis turi dalyvauti GPK.

„Kai žinome, kokia yra tikroji ūkio padėtis, tada galime priimti efektyviausius sprendimus, kaip padidinti bandos efektyvumą“, – sakė E.Gedgaudas.

LGVA naudoja vadinamąją programą „Veršelių matematika“. „Ši programa parodo ne tik, kiek ir ko reikia naudoti, bet ir apskaičiuoja ekonominį efektą. Štai vieno iš programoje dalyvaujančio ūkio rezultatai – 111 karvių turintis ūkis per metus gavo 8 011 Eur naudos vien dėl šio metodo naudojimo“, – remdamasis konkrečiais skaičiavimais išvadą padarė E.Gedgaudas.

Žinoma, tai tik vienas atvejis iš daugybės. Tik nuo ūkininko aktyvumo priklauso, ar jis pasinaudos šia ir kitomis LGVA rekomenduojamomis galimybėmis.

Ar pasirinks galimybę tobulėti?

LVGA direktorius E.Gedgaudas pritarė V.Švedienės raginimui. Argumentai labai konkretūs. Pasak E.Gedgaudo, tik dėl šios priežasties LGVA narių laikomų grynaveislių holšteinų veislės melžiamų karvių vidutinis produktyvumas ženkliai lenkia vidutinį šalyje. Po tokių konkrečių pavyzdžių „Valstiečių laikraštį“ skaitantys pieno gamintojai turėtų užplūsti LGVA su prašymais priimti į asociacijos gretas, tačiau E.Gedgaudas nesitiki spartaus asociacijos narių augimo.

„Galvojantieji apie savo ūkių ateitį jau pasirinko tobulėjimo kelią, o visų pieno gamintojų tuo domėtis niekas neprivers. Tai – kiekvieno pasirinkimo reikalas“, – sakė E.Gedgaudas.

Belieka apgailestauti, kad ne visi ūkininkai nori pasinaudoti akivaizdžia galimybe sumažinti gamybos savikainą. Be kita ko, V.Švedienė pabrėžia nesiekianti primilžių rekordų. Kai kurių LGVA narių ūkių duomenys yra gerokai įspūdingesni. Pavyzdžiui, Kelmės r. ūkininkaujanti Valentina Armoškienė pagal produktyvumą pirmauja tarp 21–30 karvių laikančių ūkių – bandos vidutinis produktyvumas siekia net 9 341 kg. O apskritai tarp ūkininkų ūkių didžiausią primilžį pasiekė 31–50 karvių grupėje pirmaujantis kretingiškis Jurgis Karazinas (primilžis – 12 001 kg). Jeigu jau kalbame apie rekordinius primilžius, tai Lukšių ŽŪB gali pasigirti 2017-aisiais iš juodmargės primelžusi net 18 235 kg. Ši bendrovė, taip pat LGVA narė, ne tik domisi, bet ir įgyvendina progresyviausius specialistų patarimus.