Asociatyvi nuotr.

Aplinkos ministerija (AM) parengė  Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma panaikinti gamintojo (pakuočių naudotojo) sąvokos apibrėžime įtvirtintą išimtį dėl ūkininkavimo veikloje naudojamo šienainio plėvelės. Beje, įstatymo pakeitimo projektą rengę tarnautojai nesikonsultavo su žemdirbių organizacijomis.

Projekto galimas pasekmes aptarė ir pasiūlymus valdžios institucijoms pateikė diskusiją šia tema surengę  LR Žemės ūkio rūmai.

Jeigu AM parengtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas (Nr. 20-33) būtų patvirtintas,  tai jau nuo 2020 m. gegužės 1 d. gamintojais (pakuočių naudotojais) būtų laikomi tie ūkio subjektai (ūkininkai, žemės ūkio bendrovės), kurie, pavyzdžiui,  gamina šienainį (patys ar paslaugą užsako iš trečiųjų asmenų) naudodami plastikinius rulonavimo tinklus arba polietileno plėvelę. Šiems subjektams automatiškai būtų taikomas gamintojo atsakomybės principas, jie privalėtų registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS) bei vykdyti pakuočių apskaitą.

Žemdirbių nuomone, AM parengtas įstatymo pakeitimo projektas neišbaigtas. Beje, panašaus pobūdžio  projektą bandyta įteisinti prieš 4-5 metus.

„Tada mums, Žemės ūkio rūmams, pavyko įrodyti, kad šios atliekos yra ne pakuotė, o technologinio proceso dalis, t.y. atlieka. Dabar vėl naujas išbandymas, kuris kilo dėl šioje srityje nesusigaudančių politikų, kurie manė, kad padės žemdirbiams, o paaiškėjo, kad pakenkė, nes patys pasiūlė šias atliekas įteisinti kaip pakuotes“, – sakė LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

Vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė priminė, kad įstatyme pabrėžta, jog jis taikomas parduodamam produktui: „Kitaip yra, jeigu ūkininkai šienainį gamina sau. Įstatyme yra pabrėžta – jeigu tai yra technologinė dalis, tai ji neturėtų būti apmokestinama kaip pakuotė. Kitas niuansas – kol kas mums pateikta tik viena pastraipa – nepateikta, kaip įstatymas bus vykdomas, nepateikta jo įgyvendinimo tvarka“.

Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos “Kooperacijos kelias“  pirmininkas Jonas Kuzminskas sakė, kad kai kurie kooperatyvai sumoka pakuotės mokestį jau įveždami plėvelę.

„Žemdirbiai ne tik neatsisako šių atliekų tvarkyti, bet ir nori, kad būtų sudarytos sąlygos tai atlikti. Bet pateiktas projektas jokių problemų neišsprendžia, o tik sukelia prielaidas didinti pakuočių kainą“, – sakė J.Kuzminskas.

Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Genrikas Kolendo kritiškai vertino AM pasiūlymą ūkininkams naudotis GPAIS sistema bei vykdyti pakuočių apskaitą: „Aš žinau, kaip šia sistema naudotis, todėl esu įsitikinęs, kad ūkininkams kils daug problemų, tai užtruks labai daug laiko“.

„Jeigu šis įstatymas bus priimtas – žemdirbiai bus įpareigoti naudotis GPAIS sistema ir mokėti mokestį ir gal net du kartus – perkant ir parduodant“, – sakė S.Dimaitis.

Absoliuti dauguma LR ŽŪR narių – Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, Vidutinių pieno ūkių asociacija, Panevėžio, Ukmergės, Vilkaviškio, Šilalės, Šalčininkų, Rokiškio, Telšių, Ignalinos ir kt. rajonų žemdirbiai,  kooperatyvas „EKO tikslas“ ir kt.  nepritaria AM pateiktam projektui.

ŽŪM Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėja Rovena Grikienė pristatė ŽŪM poziciją: „Problema akivaizdi, ją reikia spręsti, bet ŽŪM mano, kad AM siūlomas įstatymo pakeitimas problemos neišspręs. Pasekmė – pabrangs plėvelė“.

LR ŽŪR surengtos diskusijos dalyviai nusprendė pateikti pasiūlymą valdžios institucijoms surengti pasitarimą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos organizacijos – AM, ŽŪM, ŽŪR, žemdirbių organizacijų, atliekų tvarkytojų įmonių bei organizacijų atstovai ir kt.