Rubrika

Galvosopis Pilviškiuose: žemės teritorija – viena, savininkai – du

 Pilviškių miestelio (Vilkaviškio r.) gyventojai Bronius Kriščiūnas ir Alvydas Vaitkevičius šiemet priversti varstyti teismo duris. Teisme jie bando rasti teisybę, nes paaiškėjo, kad kaimynams pamatuotas ir įteisintas vienas ir tas pats žemės plotas. Pasak matininkų, teritorija – viena, o savininkai yra du.

Nenori „iškandžioto“ sklypo

Nežinodamas, ko griebtis, 68 m. pilviškietis B.Kriščiūnas apie savo rūpesčius papasakojo „Valstiečių laikraščiui“. Anot ūkininko, ramų gyvenimą šią vasarą sudrumstė gautas laiškas iš Vilkaviškio apylinkės teismo.

„Gavęs laišką iš teismo supratau, kad jeigu nieko nesiimsiu, turėsiu kaimynui atiduoti dalį savo žemės – ją nori atimti. Sakyčiau, kad kokį centimetrą, kitą, o dabar 6 arus. Tai yra žemėtvarkos tarnybos kaltė. Mes ne patys žemę matavomės. Kaip gali šitaip būti?“ – guodėsi ūkininkas Bronius.

B.Kriščiūnas išsaugojo ir žemės skyrimo bei išsipirkimo dokumentus. Jo teigimu, prieš daugiau kaip 20 metų Vilkaviškio vykdomojo komiteto sprendimu jam buvo suteikta 0,23 ha žemės ir suformuotas pasodybinis sklypas, pažymėtos jam skirto sklypo „raudonos linijos“. Paskui B.Kriščiūnas žemę išsipirko, o vėliau, kaip ir priklauso, visą laiką valstybei mokėjo žemės mokesčius. Kiekvieną popierėlį suklijavęs ant lapo ir susegęs, kad jie neišsimėtytų.

Pilviškietis aiškino, kad keisti dalykai išlindo, kai 2016 m. paprašė matininkų padaryti jo pasodybinio žemės sklypo geodezinius matavimus. Tada ir paaiškėjo, kad dalis jo sklypo „užmatuota“ antrą kartą, bet jau kitam savininkui.

„Aš pats niekuo dėtas. Ten visada buvo mano žemė, niekada niekas kitas nebuvo nė kojos įkėlęs“, – tikino ūkininkas, labiausiai susirūpinęs, kad, netenkant 6 arų, būtų labai „iškandžiotas“ ir sugadintas jam priklausantis pasodybinis žemės sklypas. Broniui tektų išardyti sutvirtintą šlaitą, ištraukti akmenis, nupjauti šešias tujas ir tris slyvas. „Aš esu tas pats lietuvis, Lietuvos pilietis, man Lietuva suteikė žemės sklypą ir dabar dar nori atimti“, – piktinosi pilviškietis.

B.Kriščiūnas atviravo, kad visą gyvenimą buvo „surištas“ su žeme. Baigęs tuometę Žemės ūkio akademiją, Paežeriuose (Vilkaviškio r.) pradėjo nuo mechaniko darbų ir tapo kolūkio vadovu. Visą laiką šeima gyveno ūkiškai. Ūkio apimtį sumažino po žmonos mirties – pasiliko tik avis, paukščius, o karves pardavė. Vyras dar dirba ir mokykloje.

Pamatuota dviem

Kitos pusės bėdą sutiko papasakoti savo dukrai Anetai Vaitkevičienei ir žentui Alvydui Vaitkevičiui žemę nupirkusi Pilviškių miestelio gyventoja Laima Lepšienė. Pastarosios žentas ir kreipėsi į Vilkaviškio apylinkės teismą.

„Čia yra mano žemė, aš ją pirkau, tik aš ją vaikams užrašiusi“, – sakė L.Lepšienė. Jos aiškinimu, jiems priklausančio sklypo ribos buvo matuotos seniai, dar esant ankstesnei žemės savininkei. „Mes nebuvome tuo metu, kai buvo atliekami tie matavimai“, – akcentavo Laima ir tikino, kad jų dokumentai tvarkingi, perkant tikrinti pas notarą.

„Paprastai šnekant, „užsidengia“ sklypai. Neturėtų taip būti, bet, deja, taip jau yra“, – trumpai situaciją apibūdino žemę vaikų šeimai nupirkusi L.Lepšienė.

Našliui žemės rūpesčius padeda primiršti pilnas kiemas paukščių, avys, šuo ir katinas. R. Kazakevičienės nuotr.

Moteris pasakojo, kad šitą sklypą, dėl kurio dabar tenka varstyti teismo duris, jie nusipirko beveik prieš 14 metų. Tada žinojo, kad perkamo sklypo matavimai yra preliminarūs. Iš pradžių jokių konfliktų tarp žemių savininkų nekilo, jie esą leisdavo Kriščiūnams savo pievos pakraštyje ganyti karves. Nesutarimai prasidėjo prieš keletą metų, kai po žmonos mirties B.Kriščiūnas savame sklype ėmėsi permainų.

Laima minėjo, kad pardavęs karves kaimynas esą panaudojo ritinius ir iškėlė bei sutvirtino šlaitą. Anot L.Lepšienės, vėliau Pilvės upės vanduo užpylė nuolydžio žemumoje esančią jų pievą.

„Kai pasakėme, kad jis mūsų žemę užpylė, B.Kriščiūnas tada atliko geodezinius matavimus. Pamatėme, kad sklypai užeina vienas ant kito. Mes nepasirašėme ir tų jo geodezinių matavimų netvirtino. O paskui ir mes atlikome geodezinius matavimus. Mūsų matavimai irgi nebaigti“, – teigė Laima ir neneigė, kad nesutarimai dėl žemės jau tęsiasi apie dvejus metus.

Pasak moters, jeigu su žmogumi neina gražiuoju susitarti dėl sklypų ribų susitvarkymo, belieka kreiptis į teismą. Dabar lauks, ką teismas pasakys.

Ankstesnių matavimų klaidos

UAB Vilkaviškio architektūros biuro geodezininkas-matininkas Virginijus Ševčenka, atlikęs B.Kriščiūno sklypo geodezinius matavimus, mano, kad toks dvilypumas galėjo atsirasti dėl to, kad ankstesniais metais matuodami sklypus projekto autoriai padarė klaidą. Anot jo, anksčiau panašias klaidas dar bandydavo ištaisyti patys žemėtvarkininkai, o dabar, jeigu tik iškyla panaši konfliktinė situacija, kaimynai nesutinka susitaikyti, žmonėms belieka ginčą spręsti teismo keliu.

V.Ševčenka mano, kad tokia kuriozinė situacija atsirado ir dėl to, kad prieš ketvirtį amžiaus, kai B.Kriščiūnui buvo įteisinta žemė ir suformuota namų valda, dar nebuvo Registrų centro kadastro žemėlapio, kur dabar registruojant pažymimi sklypai. „Jam buvo įteisinta žemė, bet nepažymėtas jo sklypas žemėlapyje. Vėliau, kai projekto autoriai atliko gretimo sklypo matavimus, dalį sklypo, dėl kurio dabar pykstamasi, pamatavo kaimynei, nors ten ir tvoros aptvertos, o kaimynė niekada ta žeme nesinaudojo. Bet projekto autoriai tada padarė tokius planus, kad vienas sklypas „užlipo“ ant kito“, – pasakojo matininkas.

V.Ševčenkos teigimu, atlikdamas geodezinius matavimus jis privalo vadovautis sklypų nuosavybės dokumentais. Jeigu iš esamų dokumentų nustatyti ribos neįmanoma, žmonės tarpusavyje nesusitaria, tuomet belieka tik teismas.

„Anksčiau tokius dalykus žemėtvarkos skyriai spręsdavo, o dabar jie nuo tokių dalykų nusišalino ir, jeigu tik iškyla nesutarimų, iš karto siūlo eiti į teismą“, – teigė V.Ševčenka.

Matininkas pripažino, kad darant geodezinius matavimus tokių atvejų tikrai pasitaiko. Ką žmonės turėtų daryti, kad ir kiti neatsidurtų tokioje situacijoje? „Iš tikrųjų nei vieni, nei kiti žmonės nekalti. Jie gyvena ir nežino, kokios iš tikrųjų tos jų sklypų ribos yra. Tokių planų, kur daug pripiešta, bet matmenys neatitinka tikrovės, yra daug. Kai imi atlikti geodezinius matavimus, tik tada ir pamatai tokias problemos, tuomet ir prasideda nemalonumai“, – patirtimi dalijosi sklypų matuotojas ir neslėpė, kad tokia situacija negera ir jiems – negali iki galo užbaigti darbo.

Klaidų nemato

Ruslanas Golubovas, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas

Kaip mane informavo NŽT Vilkaviškio skyrius, tokia situacija susidarė dėl to, kad vienas asmuo sklypą privatizavo (nusipirko) 1996 m. pagal Agrarinės reformos tarnybos darbuotojų paruoštą sklypo planą. Sklypas nepažymėtas kadastro žemėlapyje. Kitas asmuo savo sklypą su preliminariu planu iš privataus asmens nusipirko 2004 m. Žemės sklypo planuose tarpusavyje ilgiai nedera ir iš turimų dokumentų ribos nėra aiškios. Dėl to pagal Civilinio kodekso 4.45 str., jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas gali nustatyti teismas. Taigi šį kaimynų ginčą gali išspręsti tik teismas, nes draugiškai (administracine tvarka) jie nesusitaria.

Nekokybiškai atlikti darbai

Andriejus Stančikas, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Iš tikrųjų situacija gana įdomi, bet iš kitos pusės – sudėtinga. Savo laiku nepadaryti darbai šiandien atsiliepia. Šitoj vietoj žemėtvarkininkai turėtų prisiimti atsakomybę, bet dažniausiai šiandien jie šitos atsakomybės neprisiima, o žemės savininkai lieka kaip įkaitai. Kone vienintelis kelias, kuris siūlomas, yra būtent teisminiu keliu susitvarkyti šiuos klausimus. Aišku, taip neturėtų būti, nes esmė ta, kad ne žemės savininkai kalti, o būtent tie specialistai, kurie atliko darbus ir juos atliko nekokybiškai. Ne tik Vilkaviškio rajono savivaldybėje tokios problemos – jų yra visoje Lietuvoje. Man, kaip Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkui, tenka ir išklausyti, ir gauti raštiškų klausimų dėl vienokių ar kitokių panašių problemų, kur šiandien matome, kad tai yra pačios tarnybos padarytos didžiulės klaidos. Tenka tik apgailestauti, kad jie nenori prisiimti atsakomybės. Mano manymu, kai kuriuos klausimus turėtų pati tarnyba ištaisyti, o ne siuntinėti žemės savininkus aiškintis teismuose.