Aplinkosaugininkai verkšlena, kad negalės ūkininkams kompensuoti vilkų padarytos žalos, jeigu Seimas įteisins tokią prievolę jau nuo kitų metų. Seime svarstomos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama įpareigoti Aplinkos ministeriją nuo kitų metų prisiimti prievolę – kompensuoti vilkų padarytus nuostolius.

Prašo metų pertraukos

Saugote vilkus – atlyginkite ir jų žalą. Tokia logika jau seniai ragino vadovautis savivaldybės ir ūkininkai, tačiau aplinkos sergėtojai likdavo nuošalyje. Panašu, kad aplinkosaugininkai norėtų, jog ir toliau ūkininkai savo ganyklose leistų puotauti vilkams, o savivaldybės kompensuotų augančius nuostolius. Taip pat jie siekia, kad iš kitos kišenės – Žemės ūkio ministerijos kuruojamos Kaimo plėtros programos, kurios biudžetas smarkiai mažėja, ūkininkams būtų kompensuojamos spygliuotos ir elektrinės tvoros bei kitos prevencijos priemonės.

„Jeigu Aplinkos ministerijai būtų pavesta mokėti kompensacijas ūkininkams nuo kitų metų, mes patektume į finansinę duobę, nes pristigtume tam pinigų ir liktume įsiskolinę ūkininkams, kurių gyvulius sudraskė vilkai. Savivaldybėms būtų lengviau tai padaryti, jos turi daugiau lankstumo.

Mes iš principo neprieštaraujame tokiam siūlymui, bet norėtume, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo 2020-ųjų, kai bus padidinti mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai“, – vienų metų pertraukos Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje prašė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius.

Stimulas mažinti žalą

Dabar vilkų padarytą žalą ūkininkams atlygina savivaldybės iš aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, į kurią patenka už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą surinktos lėšos. 70 proc. tokių lėšų atitenka savivaldybėms ir 30 proc. – Aplinkos ministerijos valdomai Aplinkos apsaugos rėmimo programai.

Perkeliant kompensacijas ministerijai, numatyta keisti ir šių lėšų proporcijas – pusė jų pateks į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o pusė – į savivaldybės, kurios teritorijoje sumedžiojami gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą.

Pasak Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko, taip perskirsčius lėšas Aplinkos ministerija neturėtų pristigti pinigų kompensacijoms. A.Klimavičius aiškino, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžetą sudarydavo apie 350 tūkst. eurų. Šios lėšos naudotos kompensacijoms už stumbrų padarytą žalą, brakonieriavimo ir kitoms prevencijos priemonėms organizuoti ir pan. „Jeigu kitais metais mes finansuotume vien tik stumbrų ir vilkų padarytą žalą ir nieko daugiau, pritrūktume 55 tūkst. eurų“, – teigė minėtos ministerijos atstovas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017–aisiais vilkai papjovė apie pusantro tūkstančio ūkinių gyvūnų, jų laikytojams savivaldybės išmokėjo 137,5 tūkst. eurų kompensacijų. Pasak A.Klimavičiaus, šiemet kompensacijoms teks skirti šiek tiek daugiau – apie 145 tūkst. eurų.

Kaimo reikalų komiteto nariai Aplinkos ministerijos prašymo kompensacijų mokėjimą perkelti į 2020-uosius nepalaikė. Anot A.Stančiko, tokia prievolė turėtų būti stimulas ministerijai pasistengti, kad vilkai padarytų kuo mažiau žalos. To siekiant ir buvo parengtos minėto įstatymo pataisos. Parlamentaras turėjo omeny ir tai, kad aplinkosaugininkai, įpareigoti išmokėti kompensacijas, galbūt nestos piestu, kai reikės tvirtinti adekvačias vilkų sumedžiojimo kvotas.

Drastiškos priemonės

Ūkininkai, kurie dėl vilkų išpuolių nukenčia ne tik materialiai, bet ir moraliai, siūlo dar vieną kompensavimo šaltinį – vilkų gynėjų organizacijos indėlį. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad jų organizacija dažnai sulaukia tokio siūlymo, tačiau jam tokia mintis neatrodo teisinga.

„Juk vilkai yra Lietuvos gamtos dalis, tai – visų žmonių turtas, kurį visi privalome saugoti. Nesutikčiau, kad visuomeninė organizacija, kuri šioje srityje dirba neatlygintinai, turėtų atlyginti vilkų padarytą žalą. Tai valstybinis klausimas, valstybė turi rūpintis mūsų aplinka, taip pat ir  geresnėmis sąlygomis ūkininkams“, – raginimai prisidėti finansiškai prie patirtų žalų kompensavimo nepriimtini „Baltijos vilko“ tarybos pirmininkui.

Jis pabrėžė, kad reikėtų orientuotis ne į kompensacijas, kai jau yra padaryta žala, o į prevencines priemones ir paramą joms įsigyti. Tiesa, ūkininkai į šipulius mala kai kurias vilkų gynėjų siūlomas avių ir kitų gyvulių apsaugos priemones. Pavyzdžiui, vilkus esą atbaidančių vėliavėlių raišiojimą prie tvorų jie vadina tiesiog kliedesiais.

Telšių rajono avių augintoja Raimonda Van Beers, akylai sauganti savo avis, bet vis tiek neišvengianti vilkų skerdynių, kai kurias šių gyvūnų siūlomas apsaugos priemones vadina drastiškomis. „Tos organizacijos, kurios gina vilkus ir rekomenduoja mums prevencines priemones, manau, veikia prieš gamtą. Jie siūlo įsigyti Podhalės aviganių. Iš praktikos galiu pasakyti, kad tai gana drastiška apsauga. Tose ganyklose, kur yra šių šunų, nelieka nieko, kas gyva, – tik gyvuliai, kuriuos jie saugo. Anksčiau tarp avių ganėsi stirnų, zuikių, dabar jų neliko“, – apgailestavo avių augintoja.

Moteris karčiai juokavo, kad jos ganyklos jau darosi panašios į konclagerį – avys ganosi penkių eilių elektrine tvora aptvertoje teritorijoje. Bet ir tokia apsauga neleidžia ramiai miegoti, nes vilkai ją įveikia.

Mistiška kvota

Po šiųmetinių gyvulių augintojų aimanų dėl neregėtų vilkų išpuolių ir žiaurių gyvulių skerdynių politikai pagaliau sukruto. Numatyta keisti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, kad kompensacijos būtų adekvačios, pavyzdžiui, kad būtų daugiau atlyginama už vilkų papjautus veislinius gyvūnus ir kt.

Aplinkos ministerija tvirtina, kad šiemet leista sumedžioti kone dvigubai daugiau vilkų – 110, bet šį medžioklės limitą lydi gana painios sąlygos. Jis bus tvirtinamas dviem etapais: dabar leidžiama sumedžioti 60 vilkų, o vėliau bus sprendžiama, ar leisti sumedžioti kitą dalį.

Vilko apsaugos plane numatyta, kad papildomą 50-ies vilkų sumedžiojimo kvotą bus galima išduoti, jeigu medžioklės sezono metu bus išnaudota sumedžiojimo kvota, taip pat įvertinus vilkų populiacijos paskutinės apskaitos duomenis ir kt.

Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo spalio 20 d., kai prasidėjo vilkų medžioklės sezonas (jis trunka iki balandžio 1 d.), jau sumedžioti 37 vilkai. Pasak Eugenijaus Tijušo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojo medžioklei, tai tik patvirtina, kad šių plėšrūnų populiacija Lietuvoje yra gausi.

„Apie tai, kad vilkų populiacija klesti ir kad jai nėra jokio pavojaus, kalbama jau seniai, tačiau Aplinkos ministerija to negirdi. Visiems akivaizdu, kad vilkų apsauga – itin perdėta. Iš neturėjimo ką veikti švaistomi valstybės resursai“, – be užuolankų apie rūpinimąsi vilkais ir skiriamas kompensacijas už jų padarytą žalą rėžė jis.

Šiemet Aplinkos ministerijos patvirtintą vilkų sumedžiojimo kvotą E.Tijušas pavadino mistiška. „Sako, kad limitą padidino, o kokios numatytos sąlygos? Dabar leista sumedžioti 60 vilkų, bet ir ši kvota padalyta į dvi dalis – kažkas gali sumedžioti 30 ir dar kažkas tiek pat. Kaip bus, jeigu kažkas tiek nesumedžios? Ką galvojo aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kurpdamas ir tvirtindamas šį planą, težino tik jis pats ir Dievas. Jokia paslaptis, kad specialistai ir ekspertai pasisakė prieš“, – priminė jis.

LMŽD per ateinantį sezoną siūlė sumedžioti nuo 250 iki 300 vilkų, kad būtų subalansuota populiacija, tokia kvota yra Latvijoje. Kai kurių mokslininkų manymu, šį sezoną apskritai nereikėjo limituoti vilkų medžioklės, o vėliau sutvarkyti apskaitą ir viską įvertinti.

Komentaras

Ydinga tvarka

Gediminas Vaičionis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais

Nuo 2013-ųjų, kai įsigaliojo tvarka, pagal kurią savivaldybės atlygina vilkų padarytą žalą, kasmet kalbėjome, kad tokią sistemą reikia keisti. Aplinkos ministerija remiasi Lietuvos Konstitucija, kad laukinė fauna priklauso valstybei, ji reguliuoja jos populiaciją. Taigi ministerija turėtų mokėti ir kompensacijas už valstybės saugomų vilkų padarytą žalą – juk stumbrų padarytus nuostolius atlygina. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiųjų programų paskirtis kitokia – jos orientuotos ne į nacionalinių, o į regioninių klausimų sprendimą.

Vilkų padaryta žala kasmet auga, panašu, kad šiemet bus pasiektas rekordas. To aplinkosaugininkai neakcentuoja. Lietuvos avių augintojų asociacijos prašymu savivaldybės pastaruosius trejus metus rinko duomenis apie vilkų padarytą žalą rugsėjo ir spalio mėnesiais. Aplinkos ministerija prašo duomenų tik iki rugsėjo mėnesio ir tais duomenimis vadovaujasi nustatydama vilkų medžioklės kvotas. O juk per rugsėjį ir spalį būna daugiausia vilkų išpuolių. Savivaldybių surinktais duomenimis, per pastaruosius trejus metus nuostoliai smarkiai išaugo – 2016 metais rugsėjį ir spalį buvo sudraskyta 510, o šiemet – net 910 gyvulių.

Kai kurios savivaldybės šiemet pristigo lėšų kompensacijoms, jos skolą ūkininkams perkėlė į kitus metus. O kitais metais savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiųjų programų biudžetas sumažės trečdaliu, nes į jas pateks jau ne 70 proc. o 50 proc. medžiotojų mokesčių. Jų daugiau bus surinkta į Aplinkos ministerijos kuruojamą Aplinkos apsaugos rėmimo programą.

Dar vienas momentas, kurį aplinkosaugininkai nutyli, – parengti atitinkami įstatymų pakeitimo projektai, kuriuos įtvirtinus iš viso bus naikinamos savivaldybių aplinkos apsaugos specialiosios programos.