FB nuotr.

Pirmadienį prasidėjęs gamtos šėlsmas daugiausia žalos padarė Suvalkijos ir Zanavykijos kai kurių vietovių gyventojams, žemdirbiams, miško savininkams. 

Tądien bene sudėtingiausioje situacijoje atsidūrė Šakių rajonas – vienoje jo dalyje gamta savo galią rodė versdama medžius, plėšdama pastatų stogus, o kitoje – dideliais ledais kapodama pasėlius, kiurdydama stogus, daužydama automobilius. Dar kitoms Šakių rajono vietovėms gamta tąkart buvo atlaidesnė – baugino ne ledais ar piltuvėlio formos viesulu, o stipria liūtimi, lydima žaibų ir perkūnijos.   

Ištaršė runkelius

„Kai ėmė iš dangaus kristi ledai, spėjau savo automobilį paslėpti po obelimi. Jie išmušė kaimyno automobilio galinį langą, sudaužė jo gyvenamojo namo stogą – pridarė skylių. Kaimynų daug pupų sužalojo, – pasakoja Šakių r. Naudžių kaimo ūkininkas Benius Mockeliūnas. – Nuotaika labai sugedo, kai nuėjau į tolimesnį savo runkelių lauką: tik draikosi lapai, krušos ištaršyti ir nuskabyti… Augalas išleis naujų lapelių, tačiau runkelis bus deformuotas – nebe gražus. Pirmieji lapeliai vėliau sunyksta, bet prieš tai jie savo darbą dirba… Bandysime specialiomis priemonėmis apgydyti žaizdas, kurias runkeliams padarė ledai. Tačiau kaput runkeliams, į kurių vidurį kirto ledai. Ir užpernai pas mus siautė kruša, bet ledukų buvo labai daug ir smulkių. Dabar ledų buvo mažiau, bet didelių, kai kurie – kaip kiaušiniai. Jie paliko dirvoje duobučių, panašių į žvėrių pėdas. Netoli namų augantiems runkeliams kruša nelabai pakenkė.“ Ūkininkas sako, jog didžioji dalis jo 91 ha auginamų runkelių pažeisti 100 proc.

Išlaužė varpas 

„Ledai ėmė kristi maždaug 15.10 val. Kai po 40 minučių grįžau namo, jie dar nebuvo ištirpę. Ledų ilgis buvo nuo 5 cm iki 10 cm. Jie apskaldė kieme stovėjusio automobilio priekinį stiklą ir visiškai sutrupino galinį, keliose vietose įlenkė kapotą ir stogą. Ledai išlaužė mūsų ūkio pupas, paskabė žieminių rapsų ankštaras, pažeidė garstyčias, o labiausiai pakenkė žieminiams ankstyvesnių veislių ‘Arktis’ ir ‘Etana’  kviečiams – nulaužė jų, plaukėjančių, varpas. Žieminius vėlyvesnės veislės ‘Skagen’ kviečius mažiau pažeidė“, – pasakoja Kudirkos Naumiesčio seniūnijos ūkininkė Irma,  nenorėjusi, kad būtų minima jos pavardė. Ji girdėjusi, jog ledai Šakių rajone prakiurdė nemažai stogų, išdaužė važiuojančio autobusiuko langus.

Kubilių žemės ūkio bendrovės direktorius Alvydas Miliūnas sako, jog kruša prakiurdė fermų stoglangius, pagamintus iš polikarbamido, labai pažeidė 100 ha žieminių kviečių: nukirto varpas arba jas iškūlė, nukapojo du viršutinius – vėliavinius –
lapelius, jie nemaitins augalo, todėl grūdai bus smulkūs. „Nukapota 20–25 proc. žieminių kviečių vėliavinių lapelių. Pupos ir rapsai nepapuolė į krušos taikinį“, – sako bendrovės vadovas.

Stichijos pasiskirstė

Pašnekovai paaiškina, kokiomis įtakos zonomis pirmadienį Šakių rajone buvo pasiskirsčiusi gamtos stichijos kariauna, susidedanti iš krušos, viesulo bei perkūniškos, žaibiškos liūties. Pavyzdžiui, kai Šakiuose apie 15 val. 30 min. lietus pylė kaip iš kibiro, viename ruože, kuris nuo šio miesto driekiasi per Kudirkos Naumiesčio ir Sintautų seniūnijas, krito ledai. Kitu ruožu nuo Šakių miesto link Lukšių seniūnijos tuomet slinko piltuvėlio formos viesulas, vėlėliau joje stabtelėjo.

Kitose rajono seniūnijose, pavyzdžiui, Lekėčių, pirmadienio naktį dauguma gyventojų nesudėjo bluosto, nes pliaupiant liūčiai trankėsi perkūnija, pyškėjo žaibai. Tačiau dieną teiškrito vos keli maži ledukai, viesulas neužklydo, o vėjui neužteko stiprybės versti medžių.

Gyvenamųjų namų neniokojo

„Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės fermų kameros užfiksavo nuo Vilkaviškio pusės link Lukšių slenkantį besisukantį piltuvėlio formos viesulą – tornadą. Jis priartėjo iki Lepšių gyvenvietės, ir, nekliudydamas pastatų, „įėjo“ į Masteikų sodybą, aplink nuversdamas daugiau nei 100 medžių, – aiškina Lukšių seniūnijos seniūnas Vidas Cikana. – Paskui tornadas nuslinko iki Moleikaičių sodybos, pakelyje draskydamas ūkinių pastatų stogus, skaldydamas automobilių stiklus ir versdamas įvairius medžius – beržus, egles, ąžuolus, pušis, kitus. Jų daug privertė ant Lėgų kelio. Vienas miško savininkas sakė, jog išversta per 2 tūkst. kub. m medienos. Džiaugiuosi, kad nedaug nukentėjo sodybų, per kurias praėjo tornadas, gyvenamieji namai. Matyt, todėl, kad esame geri, dvasingi žmonės.“ Tad Šakių rajone nuo krušos ir viesulo šįkart labiausiai kentėjo ne gyvenamieji, o ūkiniai pastatai.

Ir seniau siautė

„Daug škadų Šakių rajone padarė viesulas ir kruša, jie siautė ruožiukais. Mūsų bendrovė nelabai nukentėjo. Tačiau aplink priguldyta javų, prilaužyta miško. Kelias Paluobiai–Zypliai buvo užverstas medžiais. Jie – išrauti arba perlaužti per pusę. Sintautų krašte ir kitur ledai išdaužė automobilių stiklus“, – tarsi apibendrindamas pirmadieninę gamtos stichijų veiklą sako Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis. – Tokie amerikietiški tornadai Lietuvoje ne naujiena. Jų būta ir anksčiau. Seneliai pasakojo, jog viesulas į medį įkėlė karvę ir arklį. Kai maždaug prieš 15 metų viesulas susiformavo virš Kauno marių ir atėjo iki Kudirkos Naumiesčio, krito viskas, kas jo kelyje papuolė, – net pamatų blokai išlakstė.“

Tai Naudžių ūkininko B. Mockeliūno garažo pamatų blokai tuomet išlakstė. Vyras karčiai juokauja, jog jo tokia karma – nuolat kentėti nuo gamtos stichijų. Jis mena, jog anuomet viesulas atklydo 13 val., o tądien 11 val. buvo baigtas statyti garažas – uždengtas jo stogas: „Viesulas atplėšinėjo garažo duris, išnarstė jų kablius, nusinešė šildytą ir 7 cm betonuotą stogą, net į orą pakėlė kelis betoninius pamatų blokelius.“

Su gamta nepakariausi

B. Mockeliūnas pripažįsta, kad ūkininkai patiria nuolatinę įtampą. Jam apmaudu, kad negana, jog valdžia ūkininkus „apdėjo“ įvairiais mokesčiais, dar gamta skriaudžia. „Dirbame bankams, valstybei ir įmonėms, iš kurių perkame produktus savo veiklai. Vis dėlto valdžia tiek daug mums netrukdo, kaip gamta“, – svarsto B. Mockeliūnas, neneigdamas, jog smagu dirbti žemę ir matyti savo darbo vaisius, kai sėkmė nenusigręžia. Esą dabar ūkininkams lengviau produkciją užauginti, nei ją parduoti: „Kai ūkiui perkame, mokame, kiek prašo, o kai savo produkciją parduodame, gauname, kiek duoda.“

Irma sako nesitrauksianti nuo žemės darbų, nepaisant gamtos kaprizų ir kitų ūkininkavimo trukdžių. Ji su broliu pagarbaus nuolankumo gamtai išmokusi iš ūkininkų tėvų.

Ne visi buvo apsidraudę

Šakių r. savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus specialistai jau sulaukė ūkininkų prašymų atvykti į jų laukus ir įvertinti nuostolius, kuriuos padarė pirmadienį apie 15–16 val. pradėję iš dangaus kristi dideli ledai.

Pasak šio skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės, Šakių r. yra 2,5 tūkst. ūkininkų ir tik 75 deklaravusieji pasėlius yra apsidraudę nuo žieminio iššalimo, tuo pačiu draudimu – ir nuo krušos, audros ir liūties. Šiaurės Lietuvoje daugiau ūkininkų taip draudžiasi, nes ten dažnesni pasėlių iššalimo atvejai. Šakių r. ūkininkai, kurie nėra apdraudę savo pasėlių nuo žieminio iššalimo, tačiau juos dabar iškapojo ledai, kreipiasi į Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyrių, kad būtų fiksuotas šis faktas – priežastis, dėl kurios būsimas derlius bus prastas. Užfiksavus ūkininkas turės teisę mokėti mažesnį gyventojų pajamų mokestį.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ