Asociatyvi nuotr.

Ūkininkai jau ruošiasi ganiavos laikotarpiui, kuris turėtų prasidėti gegužės pirmame dešimtadienyje. Koks jis bus šiais metais – sunku prognozuoti.

Išvengia problemų

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis teigė, kad ganiavos laikotarpis yra labai svarbus pieno ūkiams. Todėl ūkininkai jam turi tinkamai pasiruošti.

Vytas Gudaitis

Vytas Gudaitis

Šeimininkai, kurie prieš ganymo sezoną viską atlieka sistemingai, žingsnis po žingsnio (tinkamai paruošia ganyklas, gyvulius ir įrengimus), visada gali tikėtis aukšto gyvulių produktyvumo, gero bandos sveikatingumo ir didelio ūkio pelningumo“, – akcentavo V.Gudaitis.

Jis patarė kiekvieną pavasarį, atsižvelgiant į turimą techniką, sulyginti kurmiarausius, ganyklinius žolynus patręšti azotinėmis trąšomis. Norintieji gauti kuo didesnį žolyno derlingumą, neturėtų suvėlinti tręšimo darbų. Todėl kai tik bus įmanoma įvažiuoti į laukus, reikia pradėti trąšų bėrimą.

Ūkininkai turėtų atsiminti, kad ganyklinės žolės sudėtis ir vertė tiesiogiai priklauso nuo išbarstytų mineralinių trąšų sudėties, kiekio, tręšimo būdo ir laiko“, – aiškino gyvulininkystės specialistas.

Tačiau jis paaiškino, kad ūkininkai neturėtų berti itin didelio kiekio azotinių trąšų, nes dėl jų ganyklos žolėje, esant tam tikroms meteorologinėmis sąlygomis, gali susikaupti didesnis kiekis nitratų ir nitritų. O jie neigiamai veikia karvės organizmą ir sveikatą. Todėl V.Gudaitis rekomendavo gyvulius išleisti į ganyklas ne anksčiau kaip dvi savaitės po tręšimo.

Prieš išginant į ganyklas

Specialistas ūkininkams patarė prieš ganiavą apžiūrėti žolynus, užlyginti duobes, išrauti krūmus. Jei rudenį ganyklose nebuvo nupjauta sena žolė, ją rekomenduojama nupjauti dabar.

Neretai pavasarį ypač užliejamose pievose randama susikaupusių pašalinių daiktų: vielos gabalų, stiklo, laukinių paukščių ir gyvūnų lavonų, kuriuos būtina nurinkti. Gyvuliai yra smalsūs, todėl gali šiuos daiktus praryti, susižaloti bei susirgti įvairiomis ligomis“, – sakė LŽŪKT gyvulininkystės specialistas.

Anot V.Gudaičio, labai svarbu ganyklose įrengti girdyklas. Teigiama, kad kiekvienam suėdamų pašarų sausosios medžiagos kilogramui karvė turi gauti 5–6 litrus vandens, o per parą ne mažiau kaip 45 litrus, neskaitant vandens, kurio gauna su žole. Jei karvės negaus pakankamo kiekio vandens, praras apetitą, suės mažiau žolės, o tai pakenks produktyvumui.

Gyvulininkystės specialistas ūkiuose neretai pastebi blogą praktiką, kai gyvuliai yra girdomi iš natūralių vandens telkinių. Todėl jis primena, kad toks girdymo būdas, neįvertinus vandens kokybės, kenkia gyvulių sveikatai, nes jame gali būti įvairių ligų bei jų sukėlėjų. Gyvuliai, girdomi iš natūralių vandens telkinių, neišvengia užsikrėtimų parazitinėmis ligomis, tokiomis kaip kepenų peteliškė. Todėl kol gyvuliai yra laikomi tvartuose, reikia įsigyti arba sutvarkyti vandens talpyklas, girdymo lovius ir kitą inventorių, kuris kartu su karvėmis keliaus į ganyklas. Ūkininkai ganyklose turėtų įrengti ir lovelius druskai bei mineraliniams pašarams.

Dėmesys sveikatingumui

Ką dar privalo atlikti ūkininkai prieš ganiavą? Pasak V.Gudaičio, labai svarbu prieš ganiavos laikotarpį apžiūrėti ir sutvarkyti gyvuliams nagas, nes tvartiniu laikotarpiu nagų ragas auga greičiau ir ne taip greitai susidėvi. Specialistas teigė, kad jei gyvulių nagos nebus sutvarkytos laiku, ateityje karvėms gali išsivystyti rimtos nagų ligos. Ganykloje gyvuliams daug judant, dėl laiku nesutvarkytų nagų gali atsirasti žaizdų, įtrūkimų, išsivystyti dermatitai. Jausdamos skausmą karvės mažiau juda, suėda mažiau žolės, o tuo pačiu duoda mažiau pieno.

Mokslininkai yra nustatę, kad netaisyklinga karvių stovėsena, šlubavimas neigiamai veikia jų produktyvumą. Todėl karvių primilžiai per parą gali sumažėti nuo 2 iki 5 litrų. Neretai ūkiuose dėl šios priežasties dalis gerų gyvulių išbrokuojama ir patiriama nemenkų finansinių nuostolių.

V.Gudaitis sakė, kad gyvulių išėjimas į ganyklas, laisvas judėjimas bei saulės spinduliai teigiamai veikia jų sveikatą. Tačiau reikia nepamiršti ir saugotis tiesioginių saulės spindulių, kurie pirmomis ganymo dienomis gali pažeisti karvių spenius ir tešmens odą. Kad taip neatsitiktų, reikia naudoti apsauginius, odą minkštinančius tepalus, kremus.

Jaunos žolės – saikingai

V.Gudaitis pastebi, kad šiuo metu kai kuriose ganyklose labai trūksta drėgmės. Todėl neaišku, kada žolė ūgtelės ir gyvulius bus galima išleisti į ganyklas. „Pavasarį gerai prižiūrimose ir tinkamai tręšiamose kultūrinėse ganyklose žolė auga sparčiai, ir galvijus galima pradėti ganyti daug ankščiau negu blogai prižiūrimose ir netręšiamose“, – akcentavo pašnekovas.

Pats tinkamiausias laikas išginti karves į ganyklas – kai žolės aukštis siekia 8–12 cm ir ganykla yra gerokai pradžiūvusi. Pastebima, kad suvėlinus išginimą žolė greitai perauga, gyvuliai jos mažiau suėda. Todėl jų produktyvumas irgi sumažėja. Bandymais nustatyta, kad karvės, ganomos 20–30 cm ir aukštesnėje žolėje, nuėda tiktai viršutinę 6–8 cm žolės dalį. Užgriebusios daugiau ir nukandusios 15–25 cm ilgio žolės puokštę, jos nepajėgia visos nuryti, turi pakelti galvą ir papildomai ją susmulkinti, todėl kramtydamos praranda laiko. Taip per dieną suėdama net iki 30 proc. mažiau sausosios medžiagos.

Ūkininkams primenama, kad pirmosiomis dienomis nerekomenduojama gyvulių primaitinti jauna žole, kurioje gausu maistingų medžiagų, daug vandens ir santykinai mažai sausųjų medžiagų, nes jie gali suviduriuoti. Jaunoje žolėje ląstelienos būna tik 15–16 proc., o pieninėms karvėms jos reikėtų 20–22 proc. Todėl tam, kad karvių virškinimas nesutriktų, joms papildomai reikia duoti sausų medžiagų: šieno arba šiaudų. Karvėms taip pat būtina duoti laižomosios druskos su mikroelementais ir pakankamai geriamojo vandens.

Ganiavos žingsniai

Gyvuliai prie pasikeitusio pašaro negali priprasti per vieną dieną. Todėl, pasak V.Gudaičio, prie naujo raciono gyvulius reikia pratinti pamažu – galvijų prieskrandžių mikroflora prie pasikeitusių pašarų prisitaiko per 10–12 dienų.

Išginus gyvulius į ganyklas be pereinamojo periodo, gyvuliai pradeda viduriuoti, sutrinka jų virškinimas, atsiranda medžiagų apykaitos sutrikimų. Taip pat sumažėja pieno, riebalų kiekis. Šiame periode ūkininkai patiria nemažų nuostolių. Todėl, norint išvengti produkcijos sumažėjimo ir sveikatos problemų, būtina pagal schemą pratinti gyvulius prie naujos mitybos“, – akcentavo LŽŪKT gyvulininkystės specialistas.

Pirmą dieną karvės turėtų būti išgenamos į ganyklą, pašertos ir joje ganomos tik 1–2 valandas. Antrą dieną joms duodamas visas pašaro davinys ir ganoma ilgiau – 2–3 valandas. Trečią dieną sumažinamas pašaro davinys ir ganoma iki 5 valandų. Ketvirtą – vėl sumažinamas tvartinio raciono davinys ir ganoma ilgiau. Ganiavos pradžioje rekomenduojama ne trumpiau kaip 14 dienų karvėms duoti stambiųjų pašarų (šieno, šienainio). Taip pat kartu su pašarais papildomai duoti apie 50 g magnio oksido, apsaugai nuo gyvulių ganyklinės tetanijos.