Asociatyvi nuotr.

Įprastai rudenį į bandas įsisukantys vilkai šiemet ūkininkams pateikė staigmeną. Panevėžio rajono avių augintojai jau skaičiuoja tūkstantinius plėšrūnų padarytus nuostolius.

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vyto Jakubonio teigimu, šiemet Miežiškių seniūnijoje vilkai jau sudraskė 23, Naujamiesčio – 2 avis. „Dažniausiai vilkai bandas puldavo rugsėjo–spalio mėnesį, kai mokydavo vaikus“, – stebisi V. Jakubonis.
Anot jo, nors seniūnijų teiraujamasi, ar jų teritorijose nėra žalos ūkininkams galinčių pridaryti valkataujančių šunų gaujų, visgi beveik neabejojama, kad avis išpjovė pilkieji plėšrūnai. Miežiškių seniūnijos ūkininkas M. K. nuo vilkų nukenčia jau ne pirmą kartą. Plėšrūnai į jo avių bandą buvo įsisukę ir pernai rudenį, ir šių metų gegužės pradžioje.
Šiemet avys iki išpuolio lauke buvo dar tik trečią ketvirtą dieną ir ganėsi už vos 200 metrų nuo sodybos. Ankstų rytą nuvykęs į ganyklą, ūkininkas išvydo kraupų vaizdą.
Pamatęs nedaug papjautų avių, dar pasidžiaugė, kad patyrė iš dalies nedidelę žalą, tačiau kuo toliau, tuo labiau niūresnis vėrėsi vaizdas. Dalis avių buvo išpjauta, dalis sunkiai sužalota. Dar po kelių dienų ūkininkas jau tolokai aptiko veislinių avių likučius.

Avių augintojas sako nesitikėjęs, kad pavasarį kone su pirmu išėjimu į lauką gyvulius puls vilkai. Juolab kad po pernykščio jų antpuolio ūkininkas ganyklą aptvėrė elektriniu piemeniu, teritoriją išplėtė, kad avys turėtų, kur saugiai pasitraukti. Šeima netgi įsigijo Azijos aviganių. Dabar ūkininkas guodžiasi bent nepalikęs avių aptvare keturių mėnesių šuniukų.
„Šunų nespėjome užsiauginti. Prieš išgindami avis dar tarėmės, kaip bus, ar leisti jaunus šuniukus, ar pirma pratinti prie kitos bandos netoli avidžių“, – sako M. K. Jis neabejoja, kad būtų netekę dar ir brangių grynaveislių keturkojų. Anot šeimininko, net ir metiniai šunys dar nelabai įstengtų apginti bandos nuo vilkų.
Įtaria buvus gaują Miežiškių seniūnijos ūkininkas spėja, kad vilkai atsliūkino iš toliau esančių miškų masyvų. Kadangi šalia yra suartas laukas, pats aptiko vienas išeinančio vilko pėdas, kitas ateinančio, tačiau spėja, kad į jo avių bandą buvo įsisukę tikrai ne du pilkiai.
„Pagal papjautų ir dingusių avių skaičių turėjo būti mažiausiai 4–5 vilkai, jei ne dar daugiau. Vilkai apsupa avis, suka ratus, kol jos pačios iš baimės išverčia aptvarus“, – sako M. K. Anot jo, plėšrūnu padarytas nuostolis siekia kelis tūkstančius eurų.
Tiek žalos jam nebus atlyginta. Valstybė už paprastos avienos gyvo svorio kilogramą atlygina maždaug 1,80 euro. „Tai visiškas absurdas, nes vienam veisliniam pusmetiniam ėriukui įsigyti reikėtų apie 150 eurų be mokesčių. Dabar buvo šeši ėriukai, o didžioji dalis – ėriavedės, jos dar brangesnės“, – piktinasi ūkininkas.

Geidžiamas trofėjus
Vilkų antpuoliai pavasarį stebina Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovą Rimantą Misevičių. „Tai, ko gero, vienas faktorių, rodančių, kad vilkų gerokai per daug“, – spėja jis. Pasak R. Misevičiaus, medžiotojų organizacijos, net ir tokios kaip FACE – ES medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija – turi gana nedidelius biudžetus, o žaliųjų organizacijų, aktyviai ginančių vilkus, biudžetai kur kas didesni.
„Tai galbūt ir atsakymas, kodėl tie žvėrys taip saugomi“, – svarsto draugijos vadovas. Jo nuomone, dabartinis vilkų skaičius Lietuvai yra per didelis. Pernai buvo žadėta didinti sumedžiojimo kvotą, tačiau tai nepadaryta.
„Ko gero, reikia laukti blogiausio, kol žmogų užpuls ar vaiką sudraskys. Tada Lietuva atsibus ir sakys, kur jūs buvote anksčiau, kodėl medžiotojai nemedžioja“, – sako R. Misevičius. Jis nesutinka su ūkininkų pasipiktinimu, kad medžiotojams vilkai nerūpi: šie plėšrūnai gudrūs, o jų medžioklė nėra lengva. „Sumedžioti vilką yra didžiulė garbė ir šis plėšrūnas tikrai labai geidžiamas trofėjus.
Yra žmonių, kurie medžioja 30–40 metų ir net nėra šovę į vilką“, – teigia medžiotojų atstovas. Pernai per beveik porą mėnesių Panevėžio rajone sumedžioti šeši vilkai.
Visa šalies vilkų kvota taip pat buvo greitai išnaudota. „Įsivaizduojame, kad visoje šalies teritorijoje gali būti apie 1 000 vilkų, o per metus leidžiama sumedžioti tik 60. Vilkų šeimoje gali būti iki 5 individų“, – skaičiuoja R. Misevičius. Pasak jau tris dešimtmečius medžiojančio Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovo, dar prieš 10–15 metų nesigirdėjo tiek atvejų apie sudraskytus gyvulius. Jo manymu, esant tokiam reguliavimui, vilkų tik daugės.

Populiacija auga Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Linas Balčiauskas teigia, kad vienareikšmio atsakymo, kodėl šįmet vilkai anksti pradėjo pjauti naminius gyvūnus, nėra. Gali būti, kad tai susiję su oro sąlygomis, nuo kurių priklauso ir vilkų jauniklių atsivedimo laikas, ir ganymo pradžia.
L. Balčiauskas atmeta svarstymus, kad galbūt miškuose plėšrūnams trūksta ėdesio. „Jeigu pasižiūrėtume, kiek kanopinių gyvūnų, kurie ir yra pagrindinis vilkų maisto šaltinis, žūva po automobilių ratais, nekiltų panašių klausimų.
Kanopinių gyvūnų skaičius Lietuvoje auga“, – sako jis. Mokslininko manymu, vilkų Lietuvos miškuose yra daugiau, nei oficialiai deklaruojama. Ketverius metus Gamtos tyrimų centras kartu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vykdė neprofesionaliojo mokslo projektą, rinko duomenis apie vilkus, sukūrė metodiką.
Pasak L. Balčiausko, duomenys akivaizdžiai rodo, kad vilkų populiacija Lietuvoje didėja ir jos paplitimas taip pat auga. Bėda, anot L. Balčiausko, ta, kad prieš nustatydama medžioklės kvotas Aplinkos ministerija kaskart klausia mokslo institucijų nuomonių, tačiau nusprendžia pati ir leidžiama sumedžioti kelis kartus mažiau, nei siūlyta.

Kaip nustatomas medžioklės limitas
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė sako, kad remiantis daugelio Europos šalių patirtimi, nustatyta, jog patikimai apskaičiuoti vilkų populiaciją, skaičiuojant atskirus individus, neįmanoma. Jos teigimu, patikimesnis vertinimo būdas, turintis ir didesnės praktinės reikšmės vilkų populiacijos valdymui, yra besiveisiančių šeimų, ginančių savo teritoriją, skaičiaus nustatymas.
„Medžioklės plotų naudotojai (medžiotojai) vieną kartą per medžioklės sezoną pagal nustatytą metodiką atlieka medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Atlikus erdvinę 2018 metų apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, įvertinta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos“, – sako J. Urbelionytė. Ji atkreipė dėmesį, kad prašymai atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą gaunami iš visos šalies.
Iš Panevėžio rajono dar negauta nei vieno. Pasak jos, vadovaujantis aplinkos ministro 2014 metais patvirtinto Vilko apsaugos plano nuostatomis, kai populiacijos dydis yra nuo 32 iki 62 šeimų – visa populiacija žiemos pabaigoje 250–500 individų – populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos ilgalaikis stabilumas šiose ribose.
„Sumedžiojimo limitas nustatomas iki metinio prognozuojamo populiacijos prieaugio ribos, kuris apskaičiuojamas nustatytą besiveisiančių šeimų skaičių dauginant iš 3,25 – vidutinio jauniklių skaičiaus vadoje rudenį, įvertinant natūralų mirtingumą“, – aiškino ministerijos atstovė. Vyriausiosios specialistės teigimu, tvirtinant maksimalų metinį vilkų sumedžiojimo limitą, gali būti nustatoma, kad jis naudojamas dalimis.
Antrosios ir kitų dalių limitai (neviršijus patvirtintos bendros metinės limito normos) peržiūrimi vilkų medžioklės sezono galiojimo laikotarpiu, atsižvelgiant į jo panaudojimo rezultatus (palyginus juos su praėjusių penkerių metų rezultatais) ir kitus naujus vilkų populiacijos stebėsenos duomenis. Be to, sumedžiojimo planavimui gali būti taikomas rajonavimas, atsižvelgiant į vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos dydį. Vilkų medžioklės sezonas trunka nuo spalio 15 dienos iki blandžio 1-osios, tačiau išnaudojus nustatytą sumedžiojimo limitą, J. Urbelionytės teigimu, sezonas nutraukiamas.

Daiva Savickienė
logo, sekundė