Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gedimino kalną padėtų išgelbėti hibridiniai augalai

Nuošliaužų ardomą Vilniaus pasididžiavimą – Gedimino pilies kalną bando gelbėti įvairių specialybių atstovai. Savo sprendimus siūlo architektai, statybininkai, geologai. Paminklosaugininkai ir gamtininkai ginčijasi, būti ar nebūti medžiams ant šlaito. Tuo metu žolių selekcininkai kalno šlaitams sutvirtinti siūlo naudoti tarpgentinį hibridą eraičinsvidrę.

Gelbsti nuo potvynių

Eraičinsvidrė (lot. Festulolium) – žmogaus sukurtas svidrės ir eraičino hibridas, žemės ūkyje naudojamas jau pusę amžiaus. Jungtinėje Karalystėje, Velso Aberitsvito universitete, dirbantis profesorius Mike‘as Humphrey ilgus metus tyrinėjo ir kūrė šiuos hibridus, stebėjo, kaip tarpusavyje sąveikauja svidrių ir eraičinų genomai.

Prieš penkerius metus grupė mokslininkų pasiūlė šiuos hibridus naudoti sprendžiant Didžiąją Britaniją niokojančių potvynių problemą. Paaiškėjo, kad eraičinsvidrėmis apsėti šlaitai sugeria net 50 proc. daugiau vandens nei įprasti nehibridiniai jų giminaičiai. Nuo to laiko ši eraičinsvidrių savybė sėkmingai panaudojama.

Eraičinas, svidrė ir jų hibridas-eraičinsvidrė

Turi tinkamą šaknų sistemą

Ką prof. M.Humphrey mano apie šių hibridinių augalų panaudojimą Gedimino pilies kalno šlaitams sutvirtinti?

„Atsižvelgiant į dirvožemio stabilizavimo žolynais perspektyvą, eraičinsvidrės yra gera idėja ir galimybė. Žinoma, reikėtų turėti omenyje, kad eraičinsvidrių yra įvairių, taigi ne visos jos būtų efektyvios. Tai priklausytų nuo augalų rūšių žolių mišinyje suderinimo ir jų prisitaikymo prie jūsų klimato sąlygų. Manau, reikėtų rinktis ilgaamžes rūšis. Eraičinsvidrių pranašumas yra tas, kad jos gali greitai įsitvirtinti, turi stiprią ir gilią šaknų sistemą, toleruoja nepalankias augimo sąlygas. Tai gali stabilizuoti dirvožemį ir pagerinti jo struktūrą, poringumą ir vandens drenavimo našumą. Šių augalų mišinys su dobilais dar labiau pagerintų dirvožemio struktūrą. Pridėjus atsparesnių, tačiau lėčiau augančių eraičinų, pamažu jie imtų vyrauti ir dar labiau stabilizuotų dirvožemį. Mes pastebėjome, kad tam tikros eraičinsvidrės labai padidina sliekų skaičių dirvožemyje. Tai pagerintų kalno šlaitų dirvožemio kokybę, leistų žolėms geriau įsišaknyti ir pagerintų dirvožemio hidrologiją“, – sako prof. M.Humphrey.

Jis taip pat pridūrė, kad jį pasiekusios Gedimino kalno nuotraukos leidžia manyti, kad jo dirvožemis, bent jau nuošliaužų vietose, yra lengvas ir smėlėtas, o tai, žinoma, nepadeda stabilizuotis šlaito paviršiui.

Neatsilieka ir lietuvių mokslininkai

Nors eraičinsvidrių savybė ypač gerai sugerti drėgmės perteklių buvo pastebėta ne Lietuvoje, gerosios jų ypatybės mūsų šalyje irgi panaudojamos. Neatsitiktinai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute sukurta ne viena eraičinsvidrių veislė.

„Mes siūlytume naudoti mūsų selekcininkų sukurtas eraičinsvidrių veisles, kurios pritaikytos mūsų klimatui. Žemdirbystės instituto mokslininkai eraičinsvidrės veisles kuria nuo 1972 metų. Šių hibridų naudingos savybės nėra iš piršto išlaužtos – jos patvirtintos mokslinių tyrimų, ilgamečių stebėjimų metu“, – sako Žemdirbystės instituto direktorius, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintaras Brazauskas.

Žemdirbystės instituto vadovas atkreipia dėmesį, kad svidrės ir eraičinai yra dvi skirtingos augalų rūšys. Todėl eraičinsvidrių, kaip augalo hibrido kombinacijų, gali būti ne viena. Skirtingos veislės gali atitikti skirtingus poreikius.

„Mūsų institute kuriami tiek nauji hibridai, tiek ir jų veislės. Tai – nenutrūkstamas ir ilgai trunkantis procesas, kurio varomoji jėga – vis didėjantys žmonijos poreikiai, ypač kokybiško maisto poreikis. Eraičinsvidrės pirmiausia yra pašariniai augalai, pašaro kokybė turi įtakos visai maisto produktų gamybos grandinei, taip pat ir maisto pramonės rodikliams. Yra sukurta jų veislių, pasižyminčių ypatingu derlingumu. Pasirinkus netinkamus augalus, galėtų kilti problemų dėl Gedimino pilies kalno šienavimo. Nebent šiam reikalui panaudotume aukštai laipioti mėgstančias ožkas“, – juokauja dr. G.Brazauskas.

Naudojama kelių šlaitams apželdinti

Pasak jo, Žemdirbystės institutas ne vienus metus bendradarbiauja su šalies kelininkais, tad šlaitams skirtų žolių savybių pritaikymas šios įstaigos mokslininkams yra žinomas.

„Kelininkai turi specifinių poreikių. Pavyzdžiui, jiems rūpi apželdinti pakeles tokiais augalais, kad jie greičiau sutvirtintų šlaitų dirvožemio dangą, tačiau jų nereikėtų pernelyg dažnai šienauti. Vykdome ilgalaikes pašarinių ir vejų žolių selekcijos programas, todėl tikrai galime pasiūlyti augalų Gedimino kalno šlaitams apželdinti, padėti patarimais. Žemdirbystės institute sukurtų eraičinsvidrių galima įsigyti mūsų ilgametės partnerės bendrovės „Dotnuva Baltic“ siūlomuose mišiniuose, skirtuose šlaitams. Tačiau šiuo atveju galimas ir originalus, konkrečiam objektui pritaikytas sprendimas. Aišku, pirmiausia turi būti išspręsti kalno geologiniai, inžineriniai dalykai“, – atkreipia dėmesį dr. G.Brazauskas.

Anot jo, siūlydami Gedimino pilies kalno šlaitų apželdinimo sprendimą, mokslininkai tikrai nerekomenduotų sėti vien eraičinsvidres. Juk paprastai vejoms vienos rūšies augalai nėra naudojami – tam sudaromi kelių rūšių ir veislių žolinių augalų sėklų mišiniai – mažiausiai iš 5–6 komponentų. Vienos šių žolių greičiau sudygsta ir sutvirtina dirvos paviršių, kitos dygsta ir auga lėčiau, tačiau užaugina į šalis plintančius šakniastiebius ir taip užpildo nepadengtas vietas. Vis kitokie žolių deriniai kuriami atsižvelgiant į konkrečius poreikius bei vejos paskirtį.

 

Rekomenduojami video