LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Buvęs restoranų padavėjas, o dabar Alovės seniūnijos (Alytaus r.) ūkininkas Algimantas Vaitkus su žmonėmis bendrauja savo įkurtame magistralės turgelyje. Vietos gyventojai jį vadina Poteronių turgelio bosu. Ūkininkas prekiauja česnakais, medumi, vantomis, lesyklėlėmis. Gruodžio mėnesį vyras dar dirba savo turgelyje prie magistralinio kelio ir sako, kad jam saugu, nes žino būdų, kaip saugotis nuo koronaviruso.
Susikūrė darbo vietą
Prieš keletą metų A.Vaitkus pasirinko ne visai tradicinį prekybos būdą – įkūrė turgelį prie judraus kelio, vedančio į kurortinį miestą, Druskininkus.A.Vaitkus prekiauja ir šiemet, grūmojant klastingam koronavirusui. Kaip kilo mintis įkurti magistralės turgelį? Ūkininkas gyvena vos 50 metrų atstumu nuo kelio Alytus–Merkinė–Druskininkai. „Čia mano teritorija. Nors sodyba ne visai prie kelio, viskas ranka pasiekiama“, – aiškino turgelio sumanytojas, tikindamas, jog labai patogu iš namų atsivežti, o kartais ir atsinešti produktus.
Sodyboje statybos dar nebaigtos, nors Algimantas su šeima kurtis Poteronyse pradėjo prieš keliasdešimt metų. Kasmet užmojai mažesni, nes lapkričio 25 dieną jam suėjo 69 metai.
Prekybos vietoje ūkininkas užuovėjos neturi, tik pasistato prekystalį, kad būtų patogu susikrauti prekes. Ūkininkas VL minėjo, kad žiemos laikotarpiu prekiauja du kartus per savaitę, artėjant savaitgaliui, kai padidėja važiuojančiųjų link Druskininkų srautai. Tačiau pokalbio dieną, antradienį, jis taip pat sėdėjo savo turgelyje pakelėje ir džiaugėsi gražiu oru, kuris, kaip pats aiškino, išviliojo į lauką. Prekyba įsibėgėja artėjant šventėms arba vasarėjant, kai sunoksta uogos.
Vos spėja suktis
A.Vaitkus ūkininkauja jau beveik 20 metų, todėl turi susidaręs nuomonę apie šį verslą.Besidomintiems, ar plečia savo ūkį, A.Vaitkus sako, kad pati pradžia buvo avietynas, kurį vėliau išplėtė iki 16 hektarų, kasmet mažino ir per 15 metų išnaikino. „Jau nesiplečiu, kasmet tik mažinu apimtis. Geriau mažiau negu daugiau. Nereikia būti gobšiam – ir sveikatai nepakenksi, ir kaimynai nepavydės“, – atviravo įvairių uogų augintojas, susikoncentravęs į, kaip pats sako, ritmingą ūkininkavimą.
Dabar savame ūkyje A.Vaitkus yra pasodinęs 1 tūkst. šilauogių ir 2 tūkst. bruknių krūmelių, taip pat augina gervuoges, šaltalankius, svarainius. Be uogų plantacijos, Algimantas turi bityną, tad pakelėje siūlo apie aštuonias medaus rūšis. Tarp perkamiausių prekių –žieminiai ir vasariniai česnakai, kuriuos ūkininkas augina ekologiškai.
A.Vaitkaus turgelio asortimentas nėra nei labai didelis, nei skurdus. Jis dar siūlo pirkti šluotas,vantas, jo paties sumeistrautus inkilus ir lesyklėles paukščiams, tinkamu metų laiku prekiauja sodinukais, lazdynų riešutais. Visą žiemą šeštadieniais A.Vaitkus prekiaus vantomis, nes jos yra einamiausia prekė. Vantas pirčiai riša iš beržo, ąžuolo, klevo ir liepos šakų. A.Vaitkus skaičiuoja, kad sparčiais tempais galima surišti 50 vantų per dieną. Pirmas dvi savaites jis riša beržo, kitas dvi savaites liepos ir klevo, o vėliau – ąžuolo vantas. Liepines vantas riša, kai žydi liepos, nes kitu metų laiku šakos netinka. „Tokia vantų gamybos technologija“, – pabrėžė vantų rišėjas.
Žmonės jas perka ir nesidera – už vantą moka 2 eurus. Algimantui per metus tenka surišti nemažus kiekius vantų, o jas nuperka ne tik važiuojantys į kurortą, bet ir kaimo turizmo sodybų šeimininkai. Ūkininkas turi nuolatinių klientų.
Vantų rišėjas sakė, kad pandemijos metai jam neatnešė didelių pasikeitimų. „Man tas pats. Dar geriau – magistralės prekyba turi pliusų“, –metų nepeikė Alytaus rajono ūkininkas.
Atsipalaiduoja pirtelėje
Gyvendamas vienkiemyje prie magistralinio kelio ir bendraudamas su žmonėmis, Algimantas pastebėjo, kad kartais labai sunku suprasti, ar jie nori gyventi kaime, ar vis dar yra miestiečiai. „XXI amžiaus žmonių nesuprantu – kur jie traukia? Man atrodo, jie patys nežino, kur juos traukia“, – juokėsi jis.
A.Vaitkus–pusiau miestietis, pusiau kaimietis, nes gyvena ir Poteronyse, ir Alytuje. Tai išduoda charakteris – Algimantas kalbėdamas nestokoja sveiko humoro. „Pas mane kas užsuka, tai aišku, kur važiuoja. Jų net klausti nereikia, ir taip žinau, kad visi į Druskininkus, į SPA“, –be pavydo sakė A.Vaitkus, nes jo rištos vantos irgi ten keliauja.
Pačiam atsipūsti, nuvažiuoti į Druskininkus, apsilankyti SPA, nelabai tenka. Vyras tikino, kad savo sodyboje gali atsipalaiduoti – turi tvenkinį, kaimišką pirtį. „Esu patenkintas savo pirtele, kurioje ir pailsiu“, –sakė Poteronių kaimo ūkininkas.
Kai ateina atostogų metas, o tai dažniausiai būna po Naujųjų, sausio mėnesį, jis gyvena kituose namuose Alytuje, tačiau jį trauka link Aukštaitijos, nes yra kilęs iš Panevėžio. Kaip pats sakė, į Dzūkiją jį atviliojo aplinkybės. Alytus kūrėsi ir sparčiai plėtėsi kaip perspektyvus miestas, todėl atvykusiems buvo lengviau įsigyti būstą.
Iki ūkininkavimo Algimantas dirbo Alytaus „Nemuno“ ir „Žuvinto“ restoranuose. Pagal išsilavinimą jis yra maisto paruošimo technologas. A.Vaitkui yra tekę dirbti restorano padavėju, o tarnaudamas sovietinėje armijoje dirbo povandeniniame laive virėju-koku. „Šiek tiek nusimanau apie maistą. Gaminti nelabai noriu, bet kur skanu, kur neskanu – tikrai skiriu“, –apie gerai išlavintus skonio receptorius juokavo vyras.
Būna, kad niekas nesustoja
Prekyba prie magistralinio kelio ūkininkui naudinga ir tuo, kad jam ne tokia baisi koronaviruso pandemija. Algimanto teigimu, prekybos centruose prekybininkui tikrai nesaugu, o jis laukuose sulaukia vieno ar kelių pirkėjų. „Dėl COVID–19 esu ramus. Sustoja vienas kitas žmogus, nuperka ką nors ir važiuoja toliau. Būna, kad per dieną niekas nesustoja. Visaip pasitaiko“, – pastebėjo Poteronių turgelio šeimininkas.
Jis jau pasidomėjo meteorologų prognozėmis gruodžio mėnesiui. Jos palankios lauko prekybai. Oras turėtų leisti dirbti iki pat metų pabaigos, o po Naujųjų Algimantas ims atostogų. „Žmonės sausį ilsisi, šiek tiek ir finansiškai nusilpsta. Miestiečiai neperka, nestoja, jiems už butų šildymą, elektrą žiemą reikia daugiau mokėti. O pagrindiniai mano pirkėjai, ko gero, ir yra miestiečiai iš Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir kt.,važiuojantys į Druskininkus“, – sakė A.Vaitkus.
Pasitaiko ir vilniečių, bet jiems ne visai pakeliui – jie renkasi parankesnį kelią į Druskininkus. O kelias, prie kurio prekiauja A.Vaitkus,– Alytus–Druskininkai per Merkinę. Poteronių turgelis yra nuvažiavus 10 kilometrų už Alytaus.
Ūkininkas tikino, kad prekiaudamas laikosi drausmės, klauso valdžios nurodymų. Pavasarį karantinavosi, kaip pats sako, sėdėjo namuose kaip nulietas, niekur nėjo, todėl tą periodą vadina nežinomybe. O dabar dirba, tik laikosi taisyklės, kad bendrauti reikia per didesnį atstumą, bet pinigus iš klientų vis tiek tenka iš rankų į rankas paimti.
„Vėjas daugiausia pučia iš vakarų pusės, o žmonės sustoja iš rytų. Aš pats stoviu tokioje pozicijoje, kad jeigu atvažiuotų koronavirusu užsikrėtęs žmogus, vėjas jo iškvėptą orą nuneštų į kitą pusę“, –paprastą apsaugos priemonę pristatė vantų rišėjas.
Jeigu nebūna klientų, A.Vaitkus pravėdina galvą, bet radijo neklauso, šį įsijungia namuose po darbo. Koronaviruso baimių labai arti neprisileidžia. „Mano imunitetas puikus. Per savo gyvenimą dėl rimtos ligos nesu buvęs poliklinikoje, nežinau, ar ten yra mano kortelė“, –optimistiškai teigė 69 metų vyras.
Žemėlapyje skelbs apie visus
Virgilijus Pranskevičius, Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
Vis daugiau žmonių nori sveikų produktų. Jų kiekvienas gali nusipirkti iš smulkiųjų vietos gamintojų. Alytaus rajono smulkieji augintojai, gamintojai, perdirbėjai ir pardavėjai, norintys prekiauti tiesiogiai, bus skelbiami Trumposios maisto tiekimo grandinės žemėlapyje, kuriame pirkėjas galės lengviau surasti pageidaujamą produktą. Jame bus per 30 rajono ūkininkų, amatininkų, gaminančių produktus.
Interaktyviame žemėlapyje bus galima pamatyti, kur arčiausiai parduodamos daržovės, vaisiai, pieno produktai, gėlės, dekoratyviniai augalai, medus, žuvis, duona, kepiniai ir kiti produktai. Kiekvienas galės rasti sau tinkamą. Žemėlapyje bus skelbiami pardavėjo kontaktai ir retesnių produktų gamintojai, o pats žemėlapis – nuolat pildomas. Žemėlapyje bus galima rasti, kur nusipirkti tradicinių ir rečiau vartojamų produktų, tokių kaip ožkų pieno, desertinių sūrių, ruginės duonos, ne tik šviežių, bet ir džiovintų vaisių, uogų, aliejaus.
Trumposios maisto tiekimo grandinės žemėlapį, kuriame skelbiami maisto produkciją auginantys, gaminantys ir parduodantys vietos smulkieji verslininkai, ūkininkai, amatininkai, kuria VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.
