Griškabūdžio (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) gyvulininkystės komplekse baigiama statyti ir šių metų pabaigoje pradės veikti moderni 700 vietų pieninių karvių ferma. Tai vienas iš statomo komplekso objektų šios bendrovės teritorijoje, jis įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos remiamą projektą „Griškabūdžio ŽŪB galvijininkystės ūkio modernizavimas“. Parama skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Pasirinko melžimo karuselę

Bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasidžiaugė, kad gyvulininkystės komplekse, pasinaudojant ES parama pagal 2014–2020 metų KPP priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, bus sukurta nauja infrastruktūra, atsiras naujų statinių, pagerės sąlygos gyvuliams, lengviau darbuotis bus ir darbuotojams. Naujausios technologijos palengvins melžimo procesą, o kuriama bazė atitiks kokybės reikalavimus.

Griškabūdžio ŽŪB šiuo metu augina apie pusantro tūkstančio galvijų, iš jų apie 700 – melžiamų karvių. Kol kas jos laikomos dviejose senose fermose. Viena jų – 200 vietų – iš viso netinkama toliau eksploatuoti, o antroji – 500 vietų – senoji ferma reikalauja kapitalinio remonto. Todėl ir buvo nutarta įrengti naują talpią fermą ir visas 700 karvių sukelti į naujas patalpas, kuriose specialistai sumontavo Australijoje pagamintą melžimo karuselę.

„Fermoje įsirengiame tai, kas įmanoma, atsižvelgdami į mūsų pasirinktą modelį ir gyvulių kiekį. Suksis didelė melžimo karuselė, vienas įrenginys aptarnaus visas karves. Robotizuojant fermą, mums reikėtų net dešimties melžimo robotų. Be to, karuselė didelėje fermoje – patikimesnė“, – aiškino P.Puskunigis.

Jis tikisi, kad šios naujovės, kurios įgyvendinamos pasitelkiant ir 2014–2020 metų KPP priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, atvers naujas galimybes padidinti primelžiamo pieno kiekį ir pagerinti jo kokybę. Senose fermose per dieną jie primelžia ir perdirbėjams parduoda iki 23 tonų pieno.

Petras Puskunigis

Stiprina gyvulininkystės šaką

Bendrovės darbuotojai nekantriai laukia permainų. Fermoje įrengtos naujos buitinės patalpos – jose šviesu, šilta. Karvių melžimo procesas taps paprastesnis – darbuotojas stovės vienoje vietoje, o karvės karuselėje suksis ratu ir prieis prie jos. Rinkdamiesi naujausias technologijas, griškabūdiečiai pasitelkė mokslo žinias, konsultantus.

Griškabūdžio ŽŪB teritorijoje išdygs keturi nauji pastatai. Be fermų, kuriose bus laikomi gyvuliai ir įrengtas melžimo blokas, pastatyti skysto mėšlo rezervuarai. Kitais metais planuojama įrengti dar ir pašarų tranšėjas. P.Puskunigis įsitikinęs, kad jų miestelyje naujas kompleksas tęs senąsias pienininkystės tradicijas ir leis išlaikyti visas darbo vietas. Bendrovėje kartu su statybininkų brigada dirba 90 žmonių.

„Preliminariais skaičiavimais, mūsų investicija į šį stambų kompleksą sudarys 4–5 mln. eurų. Galutinė suma paaiškės užbaigus visus darbus. Tikimės, kad viskas sklandžiai pavyks, o atkeliausianti ES parama dabar sudarys 300 tūkst. eurų“, – išlaidas ir paramos pagal 2014–2020 metų KPP priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ dydį skaičiavo jis.

Prireikė penkerių metų

Bendrovės savininkai jaučia didžiulę finansinę atsakomybę, todėl tokiam perversmui ryžosi ne iš karto. Penkerius metus jie nagrinėjo projektą, buvo pasikvietę net konsultantų iš JAV, kol pasiryžo imti kreditą iš banko ir į šį sumanymą sudėti pačios ŽŪB sunkiai uždirbtus pinigus. Pagrindinis motyvas – išsaugoti žmonėms darbo vietas, išlikti konkurencingiems rinkoje. Paskatino ir iš ES atkeliausiančios paramos lėšos.

„Paramos lėšos sudarys iki 8 proc. visų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų. Mums teikiama parama iki 400 tūkst. eurų statybai ir įrangai, bet per viešuosius pirkimus, per konkursus ta parama sumažėjo iki 300 tūkst. eurų. Vadinasi, atpigo pagal projektą numatyti darbai – „suveikė“ konkurencija tarp paslaugas siūlančių firmų, ir šios savo siūlymus atpigino. Mes ir norime, kad pinigai nebūtų vėjais leidžiami“, – kalbėjo Griškabūdžio ŽŪB pirmininkas.

Anot P.Puskunigio, jie vadovaujasi verslo planu, darbai vyksta tvarkingai, pagal grafiką. Vyksta paskutiniai apdailos darbai, o įrenginiai – derinimo stadijoje. Bendrovės vadovas tikisi, kad gruodžio mėnesį turėtų perkirpti pieninių karvių fermos įkurtuvių juostelę.

Pasinaudodamas ES lėšomis, šis pienininkystę plėtojantis ūkis jau yra įgyvendinęs šešis projektus. Griškabūdžio ŽŪB per 2003–2015 metų laikotarpį įgyvendino penkis investicinius projektus. Jų pagrindinė kryptis – pieno ūkio ir pašarų gamybos modernizavimas. Juos įgyvendinant iš viso buvo investuota daugiau nei 3,23 mln. eurų, gauta apie 1,4 mln. eurų europinės paramos.

Laikas ruoštis

Ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys šiemet jau galėjo teikti paraiškas 2014–2020 metų KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramai gauti. Investicijoms įgyvendinti buvo skirta 430 mln. eurų paramos lėšų, buvo patvirtintos 3 445 paraiškos. Nuo gruodžio 3 d. skelbiamas naujas kvietimas šiai paramai gauti.

Šiemet prioritetiniai sektoriai lieka tokie patys kaip ir anksčiau – gyvulininkystė, sodininkystė, daržininkystė ir uogininkystė. Išlieka ir analogiški paramos intensyvumo dydžiai pagal sektorius, t. y. gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose finansuojama 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės, augalininkystės – 40 proc. Paramos intensyvumas prioritetiniuose sektoriuose padidinamas 20 proc. punktų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas.

Paramos gali kreiptis fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą; juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka savo vardu įregistravę valdą.

Finansavimo išlaidos

Paramos lėšomis bus finansuojama nauja įranga, skirta remiamai veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti. Svarbu paminėti, kad remiamai įrangai negali būti priskirtos jokios transporto priemonės.

Pareiškėjai, dalyvausiantys veikloje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, galės įgyvendinti naujų gamybinių statinių statybos arba esamų rekonstravimo ar kapitalinio remonto projektus, įsigyti pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos.

Paramos lėšomis numatyta remti ne tik gamybiniame pastate remiamai veiklai vykdyti tiesiogiai reikalingų įrenginių ir mechanizmų, bet ir remiamos veiklos gamybiniam procesui vykdyti užtikrinti būtinų įrenginių ir mechanizmų įsigijimą (pvz., įrangos ir mechanizmų, skirtų mėšlui ir srutoms laikyti bei tvarkyti fermoje užtikrinti, įsigijimą).

Pareiškėjai, kurie pateiktame projekte numato pradėti vykdyti gyvulininkystės veiklą (keičiama ūkio specializacija) arba plėsti vykdomą gyvulininkystės veiklą (pateiktame projekte numatyta padidinti ūkyje laikomų ūkinių gyvūnų skaičių), paramos lėšomis galės statyti mėšlides ir (arba) srutų kauptuvus. Žemės ūkio technikos įsigijimas nebus remiamas.

Tuo atveju, kai projekte numatyta įgyvendinti naujų gamybinių pastatų ir (arba) statinių statybą, esamų rekonstravimą ar kapitalinį remontą ir jų funkcionavimui užtikrinti būtiną infrastruktūrą ir įrangą, paramos dydis projektui negalės viršyti 400 tūkst. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiau nurodyta paramos suma projektui bus skiriama, jei statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos sudarys ne mažiau kaip 50 proc. projekto investicijų vertės (be PVM). Projektų atranką numatyta vykdyti pagal 8 atrankos kriterijus, taikant 100 balų sistemą. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius yra 35 balai.

Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas (2018 m. II)

Paraiškos priimamos:

Pagal veiklos sritį remiama tokia veikla:

• žemės ūkio produktų gamyba;
• prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas;
• biodujų gamyba gyvulininkystės ūkyje iš ūkyje susidarančių atliekų. Pagamintos biodujos, šilumos ir elektros energija gali būti naudojamos tik valdos reikmėms.

Paramos gali kreiptis:

• fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą;
• juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka savo vardu įregistravę valdą.