Bendrovės nuotr.

Melioracijos sistemos valdymas ir finansavimas, žemdirbių savišalpos fondo steigimas, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo grimasos, kova su grūdų supirkėjais dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių neįvykdytų sutarčių – šios ir dar kitos problemos svarstytos visuotiniame Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) narių susirinkime.

Parems teisiantis

Grūdų augintojai pasidžiaugė, kad gražiai atrodo žieminiai pasėliai – šiemet jiems pasėti buvo kur kas palankesnės sąlygos nei pernai, bet neišvengė diskusijų dėl nemažai problemų sukėlusių išankstinių grūdų pardavimo sutarčių. Kai kurių ūkininkų ginčai su grūdų supirkėjais gali persikelti į teismus.

LGAA nariai sutarė, kad jų organizacija finansiškai parems vieną kolegą, kuris dėl gamtos sąlygų neįvykdė su bendrove „Agrokoncernas“ pasirašyto išankstinio grūdų kontrakto. „Ūkininkas turi force majeure pažymą. Kiek turėjo grūdų, tiek sąžiningai pristatė tai įmonei. Jis prašo neįvykdytus įsipareigojimus perkelti į kitus metus, bet įmonė reikalauja šiemet padengti patirtus nuostolius. Asociacija turėtų padėti samdyti teisininkus, kad vienas ūkininkas neatsidurtų nelygioje kovoje su grūdų supirkėju“, – situaciją aiškino LGAA administracijos direktorius Ignas Jankauskas.

LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas akcentavo, kad šios bylos baigtis visiems asociacijos nariams yra svarbi kaip precedentas ateityje ir kad tai galėtų būti parodomoji žemdirbių kova su stambių įmonių diktatu.

Grūdininkai į susirinkimą pasikvietė daug svečių ir jiems turėjo nemažai klausimų.

Grūdininkai į susirinkimą pasikvietė daug svečių ir jiems turėjo nemažai klausimų.

Steigs melioracijos fondą

Susirinkime dalyvavusi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja Aušra Kalantaitė pristatė ŽŪM siūlomo melioracijos statinių valdymo modelio projektą. Pasak jos, sklando daug nepasitenkinimo ir nerimo dėl melioracijos, nors ŽŪM nėra viešai išsakiusi savo pozicijos.

Remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto parengta studija, buvo svarstyti keli melioracijos sistemų valdymo modeliai. Dabar apsistota ties vienu iš jų. Pagal jį valstybė ir toliau valdytų (patikėjimo teise juos perduodama savivaldybėms) magistralinius griovius, melioracijos statinius ir įrenginius, o visi drenažo rinktuvai, taip pat ir dabar priklausantys valstybei, kurių skersmuo 12,5 cm ir didesnis, būtų perduoti žemių savininkams.

Numatyta sukurti melioracijos arba vandentvarkos fondą, į kurį subyrėtų dalis žemės ir žemės nuomos mokesčių. „Siūloma, kad apie 50 proc. savininkų mokamo žemės mokesčio patektų į šį fondą. Kita dalis – žemės nuomos mokestis, kurį mokėtų ir valstybinės žemės nuomotojai, ir patikėtiniai. Tokiu būdu prisidėtų ir valstybė“, – aiškino A.Kalantaitė.

Ūkininkai sušurmuliavo ir suskubo klausti, ar tai būtų tik toks valstybės indėlis į melioracijos fondą? ŽŪM atstovė patikslino, kad valstybė dar prisidėtų ir ta dalimi, kurią dabar skiria iš biudžeto. Šiemet melioracijai iš biudžeto skirta 11,5 mln. eurų. Panašią sumą einamosioms melioracijos išlaidoms numatoma skirti ir kitais metais, dar 3 mln. eurų numatyta investuoti į melioracijos statinius. Taip pat būtų skirta ir parama iš Kaimo plėtros programos.

Į fondą planuojama kasmet surinkti apie 25–30 mln. eurų. Pasak A.Kalantaitės, šių lėšų pakaktų ne tik melioracijos sistemoms prižiūrėti, bet ir joms remontuoti bei atnaujinti.

Grūdų augintojai išsakė nuogąstavimus, kad savivaldybės nenorės surinkto žemės mokesčio atiduoti į melioracijos fondą arba pasistengs jį padidinti. ŽŪM Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja nuramino, kad melioracijos sistemų valdymą, priežiūrą ir finansavimą ketinama įteisinti atitinkamo įstatymo pakeitimu, tad savivalda privalės jo paisyti.

PVM grąžinimo grimasos

Į grūdininkų susirinkimą pakviestos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovės aiškino PVM susigrąžinimo ypatumus. A.Macijauskas konstatavo, kad, susigrąžinant PVM, ūkininkai susiduria su problemomis, jie nežino, kokiais atvejais šis mokestis grąžinamas be prašymo.

„Turiu pripažinti, kad visai neseniai pirmą kartą per ilgus ūkininkavimo metus susidūriau su situacija, kai vienai įmonei PVM buvo grąžintas be prašymo. Kyla klausimas, kodėl vieniems PVM grąžinamas pateikus prašymą, o kitiems – be jo. Kas patenka į tų laimingųjų sąrašą ir kas jį sudaro?“ – į VMI specialistes kreipėsi grūdininkų asociacijos lyderis.

VMI specialistes aiškino, kad teisės aktai leidžia PVM grąžinti ir be šio mokesčio mokėtojo prašymo ir kad kasmet vyksta toks grąžinimas. VMI atstovės sakė nežinančios, kaip sudaromi tokių PVM mokėtojų sąrašai ir ar į jį anksčiau patekdavo grūdininkai. „Tai sprendžia aukštesnė grandis“, – tepasakė VMI darbuotojos.

Grūdininkai piktinosi, kad valstybė elgiasi negarbingai, kai delsia grąžinti PVM, ir išreiškė pageidavimą, kad žemdirbiams PVM būtų grąžintas be varginančių papildomų patikrų. „Pusę metų buvo mano ūkio 100 tūkst. eurų PVM permoka, ir nieko. O kai aš laiku negrąžinau 10 tūkst. eurų, išart buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai. Ar taip gražu?“ – savo patirtimi viešai pasidalijo Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas.

Grūdininkai taip pat norėjo išsiaiškinti, ar teisėtai elgiasi grūdų supirkimo įmonės (paminėtos „Agrorodeo“, „Scandagra“), išrašydamos sąskaitas be PVM tada, kai augintojai grūdus patys pristato į Rygos uostą. „Sako, kad mes tokiu atveju tampame eksportuotojais, nors mes grūdų pardavimo sutartis sudarome su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis“, – problemą dėstė vienas ūkininkas.

VMI atstovės atsakymo neturėjo, o LGAA pažadėjo šią situaciją išsiaiškinti detaliau.

Sutarčių bomba

Asociacijos narių plojimais sutiktas į postą sugrąžintas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Erikas Bėrontas pasidžiaugė, kad žemdirbiams kaip niekada spėriai pervedamas tiesioginių išmokų avansas, pradėtas mokėti spalio 16 d.

„Jau per pirmąsias dvi mokėjimo dienas buvo pervesta daug didesnė suma, nei planuota, t. y. apie 235 mln. eurų išmokų. To anksčiau niekad nebuvo. Mes gerokai pralenkėme latvius, kurie per pirmąją dieną išmokėjo tik 58 mln. eurų tiesioginės paramos. Pirmą kartą avansas pasiekė sąskaitas ir tų, kurie ūkininkauja nederlingose žemėse. Iki spalio pabaigos stengsimės pervesti apie 260–270 mln. eurų tiesioginių išmokų“, – skaičius bėrė NMA vadovas ir pridūrė, kad avansinės išmokos mokamos tiems ūkininkams, kurių pateiktose paraiškose nebuvo nustatyta neatitikimų arba jie buvo pašalinti.

Jis taip pat pripažino, kad, vertinant investicinės paramos paraiškas, susiduriama su nesklandumais. Dėl didelės administracinės naštos šis procesas nėra toks greitas, kaip norėtųsi.

E.Bėrontas akcentavo, kad NMA siekia kiek įmanoma mažiau trukdyti ūkininkus, todėl mažinama patikrų. „Gaila, kad šiemet Europos Komisija pavėlavo mums atsakyti, jog patikrų skaičių galima sumažinti iki 3 proc., tad vėl teko tikrinti 5 proc. pareiškėjų. Šiemet gerokai sumažinome kompleksinės paramos patikrų“, – aiškino jis.

NMA vadovas priminė, kad ūkininkai gali naudotis mobiliąja programėle „NMA agro“, kuri virtualioje erdvėje leidžia pamatyti savo laukuose esančias problemas, susijusias su paramos įsipareigojimais, ir jas pašalinti iki patikrų.

Jis užsiminė, kad kaip ir ūkininkams, taip ir NMA nemažas galvos skausmas – žemės valdymo sutartys. „Dėl to net krito ministras. Gauname daug skundų, privalome prašyti dokumentų, tikrinti. Ir iš jūsų ne vienas turbūt sėdite ant tokios bombos. Reikia susitarti, ar reikia tokių sutarčių, ar tinka žodiniai susitarimai. Kažkaip tai reikia išspręsti“, – sakė E.Bėrontas.

Susidomėjo savidrauda

Nemažo grūdininkų susidomėjimo sulaukė draudimo brokerių bendrovės „Sagauta“ atstovų pristatytas savidraudos fondo sistemos modelis. Apie savišalpos fondą, kuris būtų patikimas žemdirbių pagalbininkas, kalbama jau seniai, tačiau ši idėja nebuvo įgyvendinta.

Apie javų augintojų organizacijų sinergiją kalbėjo I.Jankauskas ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas. Jie paragino ūkininkus kooperuotis ir būti abiejų asociacijų nariais. „Ūkininkų ateitis ir galia – vienybėje“, – sutartinai pabrėžė abiejų asociacijų vadovai.

 „Ūkininkų ateitis ir galia – vienybėje“, – sutarė I.Jankauskas (iš kairės) ir D.Kižauskas.

„Ūkininkų ateitis ir galia – vienybėje“, – sutarė I.Jankauskas (iš kairės) ir D.Kižauskas.

LGAA administracijos vadovas pasiūlė keisti įstatus, kad organizacija galėtų atstovauti ūkininkams teikiant kolektyvinį ieškinį. Tokia galimybe grūdininkų asociacija galėjo pasinaudoti ginant iš „Rokiškio aliejinės“ pinigų už parduotus rapsus neatgavusius ūkininkus. Šiai bendrovei leista restruktūrizuotis, tačiau ŽŪM neseniai pakeitė taisykles, pagal kurias restruktūrizuojamai įmonei neskiriamos subsidijos už rapsų perdirbimą. Anksčiau tokios paramos neskirdavo tik bankrutuojančiai bendrovei. Grūdų augintojai nepraranda vilties, kad ŽŪM atšauks tokį sprendimą, dėl kurio „Rokiškio aliejinė“ prarastų apie 2 mln. eurų metinių subsidijų.

Renginio dalyviams buvo surengta ekskursiją po šiemet iškilusį modernų žemės ūkio kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ elevatorių.