Po praėjusių metų, kai ūkininkai nutrūktgalviškai sudarinėjo išankstines grūdų pardavimo sutartais ir dėl to stipriai įklimpo, šį sezoną šioje srityje štilis – išankstinių kontraktų gerokai sumažėjo. Apie 2 000 grūdininkų pernykščiai neįvykdyti įsipareigojimai dėl grūdų pardavimo yra perkelti į šiuos metus. Jiems išankstiniai kontraktai apkartino gyvenimą, tačiau gali būti, kad šiemet fortūna šypsosis būtent tiems, kurie tokias sutartis sudarė. Tai tik spėlionės, nes būsimo derliaus ir jo kainų prognozės labai trapios.

Skolas perkėlė į šiuos metus

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais javų augintojai grūdų supirkimo įmonėms nepristatė apie 300 tūkst. tonų grūdų, kurie buvo įsipareigoti išankstiniuose kontraktuose. Tokių įsipareigojimų neįvykdė apie 2 000 grūdininkų. Jiems ši našta perkelta į šiuos metus.

Skolų šleifą atsitempę ūkininkai turbūt nuoširdžiausiai meldė lietaus. O kol jo nebuvo, gal ne vienas jau dėliojo savo ūkio bankroto scenarijų. Visoje Lietuvoje gausiau palijus, nuotaika daug kam pagerėjo. Tačiau džiūgauti, aišku, dar anksti.

Nenuostabu, kad nemažai javų augintojų šiemet nesiryžo sudarinėti išankstinių grūdų pardavimo sutarčių arba elgėsi daug nuosaikiau nei pernai ir įsipareigojo parduoti mažesnius kiekius planuojamo derliaus.

Gali būti, kad šiemet fortūna šypsosis būtent tiems, kurie palankiomis kainomis sudarė tokias sutartis. Tačiau tai tik spėlionės, nes būsimo derliaus ir jo kainų prognozės labai trapios.

Suviliojo aukšta kaina

Ignalinos rajone ūkininkaujantis Juozas Mikštas šiemet pasielgė netradiciškai – per penkiolikos ūkininkavimo metų laikotarpį bene trečią kartą sudarė grūdų kontraktą ir iš anksto pardavė dalį būsimo derliaus.

„Paprastai tokių sutarčių nesudarinėjau ir pernai jų neturėjau ir dėl to džiaugiausi. O šiemet tam pasiryžau. Viena iš priežasčių, paskatinusių tokiam žingsniui, – gerai peržiemoję pasėliai. Kol nebuvo lietaus, darėsi neramu. Bet kai palijo, dabar pasėliai atrodo neblogai. Aišku, nereikia tikėtis rekordinio derliaus, bet jis turėtų būti neblogas, jeigu, žinoma, nebus kitų gamtos akibrokštų“, – aiškino ūkininkas.

Jis taip pat neslėpė, kad suviliojo ir patraukli kaina – už kviečių toną buvo siūloma 190 eurų. Grūdininkas teigė pagal išankstinius kontraktus pardavęs maždaug trečdalį planuojamo gauti derliaus – tiek, kiek ir rekomenduojama pagal išankstinę pardavimo riziką.

„Dabar grūdų kainos MATIF biržoje pakankamai aukštos ir viliojančios, bet nėra pirkėjų. Niekas negali pasakyti, kokia kryptimi kainos judės artėjant rudeniui: išliks tokios pačios, dar augs ar sumažės? Ko gero, toks kainų burbulas rodo, kad jos gali kristi. Skelbiama, kad ir Rusijoje, ir Ukrainoje, ir kitose Europos šalyse žadami geri derliai, greičiausiai taip ir bus“, – turėdamas išankstinius kontraktus saugiau jaučiasi J.Mikštas.

Atsisuko nemalonumais

Grūdininkas pastebėjo, kad nemažai jo kolegų šiemet buvo kur kas atsargesni nei pernai. Kai kurie iš viso nesivėlė į išankstinius grūdų pardavimus. Kiti jų neignoravo, bet jau nebuvo tokie drąsūs kaip pernai. Ūkininkas sakė suprantantis, kodėl praėjusias metais daug grūdininkų užkliuvo ant išankstinių kontraktų kabliuko.

„Prieš tai buvę keli metai išgąsdino ūkininkus, nes kainos buvo prastos. Kviečių tona kainavo maždaug nuo 145 iki 165 eurų. Kai pasiūlė 170–180 eurų, daug kas susigundė ir išankstines sutartis sudarė nemažam kiekiui grūdų. O sezono metu kainos dar išaugo, už kviečius buvo galima gauti iki 218 eurų už toną. Tai didelis kainų skirtumas. Tokio šuolio nesitikėta“, – apie pernykščius netikėtumus grūdų rinkoje kalbėjo J.Mikštas.

Toks pernykštis grūdininkų nutrūktgalviškumas iš anksto pardavinėjant didelį kiekį būsimo derliaus daug kam atsisuko nemalonumais – apie 2 000 grūdininkų neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Kai kurių iš jų skolos tempiasi dar iš ankstesnių metų.

Ignalinos rajono ūkininkas nelinkęs pernelyg sureikšminti žemdirbių skolų. „Yra kalbama apie mažesnes ir didesnes ūkininkų skolas, bet, kaip ir kitame versle, to neišvengsi. Nereikėtų to labai baimintis. Jeigu šie metai bus geri, atsiskaitys. Bankrotai ūkininkams būtų labai skaudūs, nes jie rizikuoja visu turtu“, – samprotavo pašnekovas.

Parduos pernykštėmis kainomis

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Joniškio skyriaus pirmininkės Lilijos Šermukšnienės, šiame krašte yra apie 10–15 proc. augintojų, neįvykdžiusių išankstinių grūdų kontraktų. Tai daugiausia vidutiniai ūkiai, kurių skola grūdų supirkimo įmonėms atsirito į šiuos metus.

Lilija Šermukšnienė

„Aišku, jiems nėra linksma. Pernai jie bandė apeliuoti į force majeure aplinkybes, bet tai nepadėjo. Pagal įsipareigojimus, atitinkamą šių metų derliaus kiekį jie turės parduoti pernykštėmis kainomis, kurios buvo patvirtintos sutartyse. Pernai sutartyse buvo fiksuota apie 150 eurų už toną, o dabar kainos gerokai didesnės“, – teigė LŪS atstovė.

Pernykštė situacija atsiliepė šių metų grūdų augintojų elgsenai. Aišku, derlingo Joniškio rajono ūkininkai išankstinių kontraktų neignoravo, tačiau buvo nuosaikesni. „Gal 30–35 proc. augintojų sudarė tokias sutartis, bet įsipareigodami buvo daug atsargesni. Juk šiemet vėl neramu, buvusi sausra pakenkė pasėliams“, – aiškino L.Šermukšnienė.

Baudų nereikalavo

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos ir kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovas Raimundas Juknevičius pripažino, kad pernai grūdų augintojai ir supirkėjai iš dalies pasiekė kompromisą – įmonės neskyrė baudų už sutarčių neįvykdymą, tačiau grūdininkai turės padengti dėl to atsiradusius įmonių nuostolius.

Jis pastebėjo, kad buvo sudarytos skirtingos grūdų supirkimo ir pardavimo sutartys. „Kai kuriose buvo numatytas punktas apie baudas – 20 ar net 30 proc. nuo visos kontrakto sumos, jeigu įsipareigojimai neįvykdomi. Bet teko matyti sutarčių, kur to nebuvo. Tačiau visose sutartyse buvo užfiksuota, kad įsipareigojimų neįvykdymas neatleidžia nuo atsakomybės padengti dėl to atsiradusių įmonių nuostolių. Įmonės rado kompromisą ir tos numatytos baudos nebuvo išieškomos, bet ūkininkai turės atsiskaityti už tai, kad įmonės patyrė nuostolių, brangiau rinkoje pirkdamos grūdus, kurių pagal sutartis augintojai nepristatė. Jiems reikės padengti tą kainų skirtumą“, – aiškino R.Juknevičius.

Įtarinėjo noru pasipelnyti

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas užsiminė, kad tarp grūdininkų sklido kalbos, jog supirkėjai bando pasinaudoti situacija ir išpešti naudos. „Ūkininkai turėjo įtarimų, kad įmonės bandė pasipelnyti. Buvo girdėti kalbant, kad supirkėjai, neva žinodami, kad Lietuvoje nėra pupų, neadekvačiai pakėlė jų kainą. Tai esą leido jiems padidinti nuostolius, kuriuos turės atlyginti kontraktų neįvykdę ūkininkai“, – pernykščius grūdų rinkos niuansus ir ūkininkų įtarimus atskleidė pašnekovas.

Jis teigė, kad dalis ūkininkų pernai sugebėjo vienaip ar kitaip atsiskaityti su supirkėjais, bet nemažai daliai jų įsipareigojimus teks srėbti šiemet. „Tie, kurie turi praeities skolų, pavadinčiau jas „tėvo skola“, šiemet turės mažiau pajamų“, – konstatavo R.Juknevičius.

Padėjo vieni kitiems

Kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ nariai taip pat buvo pakliuvę į išankstinių kontraktų spąstus, tačiau iš jų ištrūko daug lengviau nei pavieniai ūkininkai.

„Problemų buvo, bet kooperatyvas jas išsprendė – kooperatyvo nariai padėjo vieni kitiems. Vienų ūkininkų situacija buvo prastesnė, kitų – geresnė. Tie, kurie iš anksto buvo įsipareigoję parduoti mažiau ir turėjo daugiau laisvų grūdų, juos pardavė kooperatyvui, o šis – įmonei, su kuria buvo sudarytas išankstinis kontraktas.

Kooperatyvas yra tarpininkas – perka grūdus iš ūkininkų ir parduoda supirkėjams. Pirmiausia susitariama dėl išankstinių sutarčių sąlygų su įmone, tada su tuo supažindinami ūkininkai. Jie pasirašo sutartį su kooperatyvu, o šis – su įmone“, – aiškino „Šiaulių aruodo“ vadovas ir pridūrė, kad kooperatyvas turėjo tik simbolinių netesybų – dėl gana nedidelio pupų kiekio.

Perdėtas atsargumas

R.Juknevičius pastebėjo, kad aplinkiniai kolegos šiemet nesiveržė iš anksto parduoti būsimo derliaus. Tačiau kooperatyvui priklausantys grūdininkai įpročių nekeitė. Juolab kad šiemet, liepos pradžioje, „Šiaulių aruodas“ ketina paleisti savo naujai pastatytą elevatorių, kurį reikės užpildyti grūdais. „Kooperatyvas turi išankstinių sutarčių, ūkininkai supranta, tad tai – jų turtas, kuris turi atsipirkti“, – sakė jis.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas samprotavo, kad po pernykščio perdėto optimizmo atsiradęs perdėtas pesimizmas ir atsargumas nieko gero nežada.

„Ūkininkai nesudarė išankstinių sutarčių su įmonėmis, o šios negalėjo sudarinėti eksporto kontraktų. Tai bendra tendencija Europoje. Nenoras iš anksto pardavinėti grūdų nenaudingas rinkai ir patiems ūkininkams, kurie grūdus pardavinės rugpjūtį. Jeigu MATIF biržoje kainos auga, o mūsų grūdų eksportuotojai nėra sudarę sutarčių, blogėja jų pasiūlymai“, – teigė grūdų augintojų kooperatyvo vadovas.

Išankstinių kontraktų žymiai mažiau

Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė

Kiek žinau, šiemet išankstinių grūdų kontraktų yra žymiai mažiau. Iš tikrųjų ūkininkai pasidarė atsargesni, bet nežinia, kaip bus šiemet. Akivaizdu, kad grūdų augintojai įvertino pernykštę situaciją, kai dalis jų negalėjo įvykdyti išankstinių sutarčių. Aišku, dalis šių sutarčių perkelta į šiuos metus – tai maždaug apie 300 tūkst. tonų grūdų, kuriuos turi pristatyti per 2 000 ūkininkų.

Tai viena iš priežasčių, nulėmusių mažesnį kontraktų skaičių.

Įvairiomis sąlygomis susitarta perkelti įsipareigojimus šiems metams. Kiekviena įmonė elgėsi gana skirtingai, buvo individualių susitarimų ir pan. Situacijų buvo įvairių: ir mažiau sudėtingų, ir labai sunkių, bet sprendimų buvo ieškota visais atvejais. Su visais tais, kurie kalbėjosi su įmonėmis, bandyta susitarti ir rasti išeitį. Teismus pasiekė tik vienas kitas atvejis.

Ūkininkų atsargumas dėl išankstinių sutarčių sudarymo, aišku, atsiliepia ir grūdų supirkėjams. Juk vieni ir kiti yra susiję. Kai įmonės geresnėmis sąlygomis parduoda grūdus, naudinga būna ir ūkininkams.