Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Grūdininkams į nugarą alsuoja krizė

Pastaraisiais metais netyla kalbos apie artėjančią grūdų krizę Lietuvoje, pasigirsta raginimų užmiršti tuos auksinius metus, kai geri derliai ir kainos svaigino ir augintojus, ir eksportuotojus. Kai kurie žemės ūkio srities ekspertai tvirtina, kad jau šiemet reikėtų padėti riebų tašką kviečių auginimui. Tačiau grūdų plotai šalyje vis plečiasi, nes vis daugiau ganyklų suariama javams.

Rinkose gauna į kailį

Pastarųjų metų klimato negandos neleidžia atsitiesti grūdininkams. Be to, auga pigesnių rusiškų ir ukrainietiškų grūdų konkurencinis spaudimas, tad ir mūsų grūdų eksportuotojams nelengvi laikai.

Grūdų prekybos bendrovės „Agrosfera“ vadovas Arminas Kildišis tvirtina, kad kviečių auginimui reikia padėti riebų tašką. „Visi jau supranta, kad kviečiai mums nėra ateitis. Dabar kviečių tonos kaina nukritusi į 5 metų žemumas, pelno nėra. Iš hektaro kuliant po 5 tonas ir už toną gaunant 150 eurų, dirbama „ant nulio“ ar net „į minusą“. Tai gal geriau auginti daržoves, kukurūzus, tulpes, kanapes ar dar ką nors, tik ne kviečius“, – įsitikinęs jis.

Arminas Kildišis

Pasak A.Kildišio, lietuviškiems kviečiams darosi sudėtinga konkuruoti su pigesniais ukrainietiškais ir rusiškais grūdais. „Augindami kviečius mūsų grūdininkai laukia, kad galbūt kada nors Rusijoje ir Ukrainoje nebus derliaus. O šiose šalyse kasmet grūdų tik daugėja, ir dar didės ir javų plotai, ir derlingumai. Mes rinkose gauname stipriai į kailį. Kviečiai tikrai nėra mums gera perspektyva, bet, matyt, nėra fantazijos, nesugalvojame, ką daugiau auginti“, – samprotavo „Agrosferos“ vadovas.

Konkuruoti vis sudėtingiau

Bendrovės „Linas Agro“ prekybos direktoriaus Baltijos šalims Dainiaus Pilkausko manymu, auginti kviečius ar ne – klausimas filosofinis. Anot jo, vargu ar artimiausiu metu bus sugalvota kuo pakeisti kviečius, kurių auginami dideli plotai. Šiemet buvo deklaruota beveik 900 tūkst. ha žieminių ir vasarinių kviečių.

D.Pilkauskas

D.Pilkauskas teigė, kad konkurencija grūdų rinkose sustiprėjo, ir tam įtakos turi Juodosios jūros regiono grūdai. „Palyginti su tuo, kas buvo prieš kelerius metus, konkurencija išaugo. Rusijoje, Ukrainoje pastaraisiais metais auga visas žemės ūkio sektorius, čia metamos didelės lėšos, derliai gausėja, jie išmoko auginti, ir turbūt jų derliai dar augs. Aišku, metai metams nelygu, vienur derliai būna geresni, kitur – prastesni. Bendra kviečių ar miežių kaina gali būti ir aukšta, bet mums konkuruoti su Juodosios jūros regiono grūdais visada bus sunku, nes ten išauginti grūdus galima pigiau. Tad, kad ir kokia būtų kaina, jausime minėtų rinkų spaudimą“, – aiškino jis.

Moka geriausią kainą

D.Pilkauskas pripažino, kad dabar grūdų kainos nėra aukštos, o ir derliai yra mažesni nei vidutiniai. Turint omenyje, kad ir pernai buvo sunkūs metai, grūdininkams darosi sudėtinga galą su galu sudurti.

Visgi jis patikino, kad mūsų ūkininkai gauna kiek įmanoma geriausią kainą, tam įtakos turi didelė grūdų eksportuotojų ir vietos perdirbėjų konkurencija. „Kitas klausimas – ar ta kaina absoliučiai gera. Bet faktas, kad gauna geriausią, kokią įmanoma, ir taip yra jau keleri metai iš eilės. Ir eksportuotojams irgi darosi sudėtinga uždirbti. Yra sukurta visa grūdų eksporto infrastruktūra uostuose, didelis elevatorių tinklas. Yra daug įmonių, užsiimančių šia veikla, ūkininkai irgi išvystė infrastruktūrą, turi savo grūdų saugyklas, tad konkurencinis spaudimas didelis“, – tvirtino „Linas Agro“ prekybos direktorius Baltijos šalims.

Krizės nuojauta

Kupiškio rajono ūkininkui Antanui Dobrovolskiui nuojauta kužda, kad grūdų ūkį gali apimti didelė krizė. „Mes labai palankūs Ukrainai, laisvai atidarėme vartus jų grūdams, dėl to ūkininkai pajuto ženklų smūgį. Ten žemės nepalyginti geresnės, tad konkuruoti sudėtinga“, – apgailestavo stambaus ūkio savininkas.

Javų augintojas užsiminė, kad daug nerimo įnešė prezidento Gitano Nausėdos siūlymas padidinti akcizą žemės ūkyje naudojamam dyzelinui. Ūkininkas neabejoja, kad toks sprendimas tik pastūmėtų grūdų ūkį į krizę.

„Visas pasaulis remia žemdirbius, o Lietuvoje norima juos sužlugdyti. Žinia iš prezidento – labai nemaloni, ūkininkų sąskaita norima didinti pensijas. Visi žino, kad Baltijos šalių ūkininkų išmokos pačios mažiausios ir kad pastarieji metai buvo labai sunkūs žemdirbiams. Praktiškai 4–5 metai, kai nenuimame normalaus derliaus. Investuojame lėšas į augalus, bet nežinome, ar kas nors išaugs, ar bus grąža. Šiemet grūdų kainos smarkiai nukrito, kaip išgyventi? Kaip atsisakyti grūdų, kai tiek daug investuota į techniką, sandėlius ir kt.? Daug ūkininkų turi bankams skolų, jas reikia atiduoti. Galime neauginti, tada pasipils ne tik ūkininkų bankrotai. Situacija liūdna, nors labai daug dirbame, atiduodame ir dienas, ir naktis“, – nusivylimo neslėpė ūkininkas.

Kanapės neišgelbės

A.Dobrovolskis atsargiai vertina siūlymą kviečius keisti kitomis kultūromis: „Visų laukų neužsėsime kanapėmis. Tai specifiniai augalai, reikalaujantys kitokios auginimo ir dorojimo technologijos. Reikėtų daug investuoti į papildomą techniką. Dabar gamykla siūlo tokias paslaugas, bet kiek tada uždirba ūkininkas?“

Gal Lietuvos ūkininkai galėtų auginti daugiau baltyminių kultūrų? Štai neseniai Suomijos žemės ūkio ir miškų ministras pasiūlė iki 2025 metų atsisakyti įvežtinių sojų ir šalies poreikius patenkinti vietine baltymine žaliava.

„Mes irgi auginame ankštines kultūras – pupas, žirnius. Bet čia svarbi sėjomaina, ankštiniai augalai į tą pačią vietą gali sugrįžti tik po 4 metų. Taigi visko jais neužsėsime“, – sakė Kupiškio rajono grūdų augintojas.

Alternatyvų nedaug

Visi sutaria, kad geriausia išeitis – žaliavos perdirbimas. Geras pavyzdys – įmonės „Roquette Amilina“ krakmolo gamykla, per metus gamyboje sunaudojanti apie pusę milijono tonų grūdų.

„XXI amžiuje gali atsirasti įvairių gamyklų ir alternatyvų, kaip grūdus panaudoti ne tik maistui ir pašarui. Ir tai būtų naudinga, nes išvežti žaliavą mažiau vertinga. Kadangi 70 proc. produkcijos eksportuojame, o 30 proc. lieka vietos rinkoje, nereikėtų tikėtis, kad situacija greitai taptų priešinga, tai nerealu“, – konstatavo D.Pilkauskas ir pridūrė, kad javų derlingumas dar gali didėti, javų plotai dar plečiasi, nes suariamos ganyklos ir mažinami techninių kultūrų plotai.

Pasak jo, nerealu ir tai, kad artimiausiu metu labai smarkiai pradėtų vystytis gyvulininkystė ir daugiau grūdų būtų sunaudojama pašarams. Jeigu klimatas šiltės, grūdų eksportuotojų įmonės atstovas prognozuotų kukurūzų plotų plėtrą.

„Sunku nuspėti, kaip bus toliau. Jeigu šiltės, gal ir sojas auginsime. Bet dabar patys sojų rupinių pigiau nepasigaminsime. Tada gal geriau eksportuoti kviečius ir įsivežti sojų iš tolimų rinkų ar Ukrainos. Jei klimatas šiltės, gal apsimokės daugiau auginti kukurūzų. Ankštinių kultūrų paklausa tokia banguota, pupos ir žirniai buvo populiarūs prieš kelerius metus, tada buvo palankios sąlygos, geri derliai ir kokybė, ir pajamos iš hektaro buvo neblogos. Bet pupos ir žirniai ėjo eksportui, ne vietos gamybai“, – sakė D.Pilkauskas.

Laimi pirmieji

A.Kildišis įsitikinęs, kad žemdirbiams reikėtų atsikratyti inercijos ir būti lankstesniems. „Šiemet su kai kuriais ūkininkais išbandėme lubinų programą. Tai – naujiena. Mes pasiūlėme naujas veisles, buvo užsėta apie 1 000 hektarų. Ūkininkai patenkinti rezultatais – yra ūkių, kur iš hektaro kūlė ir 3,5 tonos, o jų kaina standartiškai 50 eurų didesnė nei pupų. Lubinai, kaip ir ankštinės kultūros, eksportuojamos, Lietuvoje jų nereikia. Europoje lubinai naudojami paukščių lesalams, žuvims šerti“, – apie nišinės kultūros auginimą pasakojo „Agrosferos“ vadovas.

Pašnekovo manymu, augant konkurencijai mažų šalių augintojams ir gamintojams pranašumų rinkoje suteikia greitas persiorientavimas. „2014 metais lietuviai pirmieji priaugino ankštinių kultūrų, kelerius metus puikiai konkuravome. Vokiečiai į rinką įėjo tik pernai. Šiemet jie pupų sėjo tiek pat, kiek ir lietuviai. Mūsų ūkininkai galvoja, kad pupos brangiai kainuos, bet jas pirmiausia pirks iš Vokietijos, kur arčiau. Manau, kad po Naujųjų metų pupų kainos smarkiai kris. Jų priaugino ir airiai, anglai, o rinka ribota. Laimime, kai esame pirmi, todėl reikia greitai reaguoti“, – sakė A.Kildišis.

Įsivyrauja negeros tendencijos

danute karaleviciene

Danutė Karalevičienė, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė

Manau, kad kalbos apie tai, kad mes labai daug auginame grūdų ir išvežame žaliavos, yra tendencingos. Jeigu pasižiūrėtume plačiau, tai tokios žaliavos pasauliui reikia, jos trūksta. Gal kas nenori, kad mes, lietuviai, gamintume daug grūdų? Be to, ką reiškia grūdų perteklius, kai šiemet į Lietuvą įvežta nemažai grūdų? Jų gi patys priauginame. Taigi, manau, kad čia kažkokia negera tendencija, susijusi su mūsų žemės ūkio žlugdymu.

Labai nederlingose žemėse vasarinių kviečių neaugina, nes pajamos nepadengtų gamybos išlaidų. Kai kurie ūkininkai sėja žieminius kviečius. Kai kurios jų veislės yra produktyvesnės, tačiau susiduriame su nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis. Pačiose nederlingiausiose žemėse augina rugius, bet šiemet jų nereikia, kainos labai žemos. Tik įdomu, kodėl taip atsitiko, juk duonos reikia.

Rimta problema ta, kad turime daug bandymų stočių, konsultantų, bet mes pasigendame profesionalių konsultacijų ir patarimų, kaip pagerinti mūsų dirvas, kokias kultūras auginti. Kažkada buvo rekomenduojama nenašiose žemėse užsiimti gyvulininkyste. Žemaitijoje drėgnesnis klimatas, ten gal ir tinka tokios rekomendacijos. O pas mus, Dzūkijoje, pastaraisiais metais viską išdegina, neturime, ko šienauti ir kur ganyti gyvulius.

Kita vertus, žmonės dabar tiesiog bijo ko nors imtis, nes nujaučia, kad bus ribojimai ir baudos. Anksčiau kaimo gyventojai augino viską, ką galėjo, – gyvulius, paukščius. Dabar pasipylė draudimai, kurie atpratina nuo darbo. Kas čia darosi žemės ūkyje ir rinkose, kad įsivyrauja tokios negeros tendencijos?

Rekomenduojami video