Rubrika

Grūdų augintojai kyla į mūšį dėl susietosios paramos

Lietuvos grūdų augintojai sunerimo išvydę siūlymus naujuoju finansiniu laikotarpiui išmokomis neberemti javų iš sertifikuotos sėklos auginimo. Jei toks sprendimas bus priimtas, grūdininkų įsitikinimu, prastės grūdų kokybė, mažės derlius ir eksportas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) konkrečių sprendimų dar nėra priėmusi, bet akcentuoja, jog susietoji parama pirmiausia turi būti skiriama sunkumų patiriančiam sektoriui, koks grūdų sektorius nėra.

Atliepia žaliojo kurso tikslus

Susietosios paramos išmoka už javų sertifikuota sėkla apsėtą hektarą dabar siekia 14,8 euro.ŽŪM užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų parengtame projekte, planuojant, kaip bus skirstoma parama naujuoju finansiniu laikotarpiu, numatoma išmokomis neberemti javų iš sertifikuotos sėklos auginimo.

Vakarų Europos šalių ūkininkai sertifikuota sėkla apsėja 60–80 proc. pasėlių. Lietuvoje tokia sėkla apsėjama kelis kartus mažiau – maždaug penktadalis javų plotų.

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Aušrio Macijausko, žemdirbiai siekia auginti kokybišką, gerą produkciją. Sertifikuotos sėklos poreikis auga, bet jei neliks paramos, didės gamybos išlaidos ir dalis ūkininkų sės nesertifikuotą sėklą, kuri yra gerokai pigesnė. Dėl to prastės grūdų kokybė, mažės konkurencingumas eksporto rinkose. LGAA vadovas yra įsitikinęs, jog turi būti remiamas javų iš sertifikuotos sėklos auginimas.

„Parama sertifikuotai sėklai yra viena iš taikliausių. Ji atitinka Europos žaliojo kurso keliamus tikslus, nes naudojant sertifikuotą sėklą augalų apsaugai reikia naudoti mažiau pesticidų. Sertifikuotos sėklos yra sveikesnės už ūkines, o augalai atsparesni ligoms, gyvybingesni – jie suformuoja vienodesnį ir visais atžvilgiais kokybiškesnį pasėlį. Naudodami ūkinę sėklą, ūkininkai dažniausiai sėklos beicavimą atlieka savo ūkyje. Neretai beicavimo procesas atliekamas netinkamai: naudojama ne ta įranga, nenutaikomos normos, kyla tam tikros rizikos dėl aplinkos užterštumo. Tuo tarpu sertifikuota sėkla būna beicuota atestuotose įmonėse, kurios naudoja naujausią, geriausią beicavimo įrangą ir niekaip nepaveikia aplinkos“, – VL tvirtino LGAA pirmininkas A.Macijauskas.

Pasak LGAA vadovo, iš sertifikuotos sėklos gaunamas didesnis derlius. Tai reiškia, kad didėja produktyvumas, pajamos iš hektaro, kas yra vienas iš Lietuvos strateginių tikslų, nes mūsų šalis smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio pagal iš hektaro gaunamas pajamas.

„Sertifikuotos sėklos privalumus ir argumentus, kodėl parama labai naudinga, galėčiau vardyti be perstojo. Atsiradus paramai išaugo sertifikuotos sėklos naudojimas, bet vis dar atsiliekame nuo pažangiausių valstybių. Vokietijoje sertifikuota 80 proc. visos sėjamos sėklos, o pas mus – tik 20 proc. Akivaizdu, kad turime augti. Parama yra paskata ūkininkui rinktis sertifikuotą sėklą“, – teigė A.Macijauskas.

Be paramos proveržio nesitikima

„Susietoji parama ūkius skatina naudoti sertifikuotą sėklą. Jos kiekiai kiekvienais metais auga. Gal ne tokiais tempais, kokiais tikėtasi, tačiau matant, kiek sėklų sertifikuojama, pokytis akivaizdus. Visgi Lietuvos žemdirbiai stipriai atsilieka nuo kitų Europos šalių ūkininkų, kurie sėjai dažniausiai renkasi sertifikuotas sėklas.

Lietuvoje tokia sėkla pasėjama 20 proc. javų, likusieji sėja savo ūkiuose užsiaugintais grūdais ir pasiruošta sėkline medžiaga. Tuo tarpu Europos vidurkis – apie 50 proc.Tačiau yra šalių (Danija, Švedija), kuriose sertifikuota sėkla sėjama 90 proc. pasėlių.Norėtųsi, kad Lietuva pasiektų europinį vidurkį, tačiau be susietosios paramos varguar galima tikėtis proveržio“, – VL teigė bendrovės „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas.

Sertifikuota sėkla suteikia garantiją,kad laikantis visų agrotechnikos sąlygų užaugintas derlius turės mažesnę tikimybę būti apsikrėtęs kenksmingomis piktžolių sėklomis, mikroorganizmais. Tokia sėkla atitinka geros agrarinės bei aplinkosaugos būklės reikalavimus.

„Sertifikuota sėkla, kaip sako daktaras Vytautas Ruzgas, visada atsiperka. Sėklos paruošimas sėklininkystės įmonėse yra kokybiškesnis, nes čia investuojama į naujausią įrangą. Juk ne kiekvienas ūkis gali investuoti tiek, kad pasiektų gerą sėklų paruošimo kokybę. Be to, su sertifikuotomis sėklomis vyksta ir greitesnė naujų veislių kaita. Genetika, selekcija keliauja į priekį, ir šis potencialas kasmet auga. Naudodami sertifikuotą sėklą žemės ūkyje, pasiektume greitesnę genetinės medžiagos pakeitimą ūkiuose“, – tvirtino S.Augas.

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ atstovas pastebi, kad dar yra ūkių, deklaruojančių„Zenta“ veislės kviečių pasėlius, nors ši veislė rinkoje nebedauginama jau beveik dešimtmetį. Panaši situacija ir su „Širvinta“ – ši veislė Lietuvoje taip pat nebedauginama eilę metų, bet ūkininkai ją vis dar augina.

„Šios veislės ne be pagrindo nustotos dauginti. Tyrimais nustatyta, kad jos, palyginus su naujesnėmis veislėmis, pradėjo atsilikti derliaus potencialu. Naujos veislės lenkia senąsias, tačiau žemdirbių laukuose jos vis dar auginamos. Ūkiai pasiektų geresnius rezultatus, jeigu naudotų naujesnes veisles. Mokslininkų skaičiavimu, selekcija ir į rinką patenkančios naujų veislių sėklos padidina derlingumą“, – tvirtino S.Augas.

Žemdirbiai sėklas ruošia labai nevienodomis sąlygomis. Manoma, kad naudojant nesertifikuotas sėklas galima prarasti iki 20 proc. derlingumo.

„Kai kurie ūkiai beicavimą atlieka primityviomis priemonėmis, dėl to nukenčia beicavimo kokybė. Tam,kad kiekvienas grūdas gautų vienodai apsaugos, reikia turėti atitinkamą įrangą, priemones, kurių dauguma ūkių neturi. Tuomet kyla aplinkosaugos problemų. Grūdai turi nemažai dulkių, ir jeigu valymo metu nėra specialios sistemos, kad jos būtų nusiurbtos,beicuojant dulkės padengiamos beicu, o užsėjant paskleidžiamos į aplinką. Vienas kitas ūkis yra investavęs į beicavimo mašinas, tačiau jos kainuoja nemažus pinigus.Daugeliui ūkininkų tai ekonomiškai sudėtinga. Vis daugiau ūkininkų pradeda suprasti sertifikuotų sėklų naudą, tačiau jei parama nutrūktų, šis judėjimas pirmyn sumažėtų“, – teigė S.Augas.

Valstybės sprendžia savarankiškai

Kas bus su susietosiomis išmokomis naujuoju finansiniu laikotarpiu –ar jos išliks tokios, kokios yra dabar?Konkretaus atsakymo dar nėra. Didelė tikimybė, kad susietoji parama liks, nors dalis ES valstybių narių jai prieštarauja, esą ji iškreipia rinką, nes remiami konkretūs sektoriai.

ŽŪM Augalininkystės ir agrarinės aplinkos skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas VL tvirtino, jog konkrečių sprendimų dėl susietosios paramos skyrimo dar nėra priimta. Jis pažymėjo, kad javų iš sertifikuotos sėklos auginimo rėmimą sprendžia kiekviena ES valstybė pagal poreikius. Lietuvoje susietoji parama už sertifikuota sėkla apsėtą hektarą mokama nuo 2017 m.

„Susietoji parama skiriama sektoriui, patiriančiam sunkumų. Jeigu ekonominiai rodikliai rodo, kad sektorius sunkumų nepatiria, sunku būtų apginti sprendimą jam skirti susietąją paramą. Jei ankstesniame finansiniame periode kažkaip pavyko įrodyti, kad grūdų ir sėklininkystės sektorius patiria sunkumų, tai dabar – vargiai, nes grūdų sektorius gana gerai tvarkosi, gerai uždirba, ūkių pelningumai taip pat geri. Taigi, sunkoka būtų įrodyti, kad sektorius patiria kažkokių sunkumų, ekonominį nuosmukį ar dar kažką panašaus ir jam reikalinga susietoji parama. Kita vertus, dar nenuspręsta, kas bus remiama ateinančiu laikotarpiu. Yra toks posakis: kol nesusitarta galutinai, tol nesusitarta dėl nieko“, – VL sakė ŽŪM Augalininkystės ir agrarinės aplinkos skyriaus vedėjas V.Ašmonas.

LGAA pirmininkas A.Macijauskas yra įsitikinęs: jei neteks paramos javų iš sertifikuotos sėklos auginimui, dalis ūkininkų visai jos atsisakys i rvėl bus linkę rizikuoti, naudoti savo pačių pasigamintą sėklą. Tai bus žingsnis atgal.

„Ministerijos iniciatyva nutraukti paramą sertifikuotai sėklai yra labai grubus nesusipratimas ir visiškas naujo laikotarpio reikalavimų nesuvokimas, – tvirtino A.Macijauskas. – Ministerijos specialistai primityviai bando išaiškinti europinės teisės aktus, nes reglamente nėra parašyta nieko panašaus. Sunkumų patiriantys sektoriai yra viena iš sričių, kur galima naudoti susietąją paramą. Tačiau tai tik vienas iš galimų atvejų – yra dar daugybė sąlygų, kurioms esant galima naudoti susietąją paramą. Kita vertus, sunkumų patiria ūkiai, auginantys sertifikuotą sėklą. Jų sėklų pardavimai mažėja, sektorius traukiasi.“

LGAA vadovo nuomone, bandoma vieniems sektoriams nebeduoti susietosios paramos skiriant ją kitiems.

„Nekritikuoju, kad daug metų didžiausią dalį paramos gauna pieno ūkiai, kurie patyrė sunkumų, bet šis sektorius ir toliau mažės. Manau, kad 2030 m. karvių turėsime apie 30 proc.mažiau negu šiandien. Kad ir ką darytų,kad ir kiek pinigų kištų, niekas tos tendencijos nepakeis, nes tai ekonomika ir prieš ją nepapūsi. Šiandien pieno sektoriui kaip niekada reikia jūsų paramos. Tačiau yra sektorių, gaunančių nepamatuotą paramą, vienas jų – šiltnamių sektorius. Jis nepatiria sunkumų, bet ES gauna pačią didžiausią paramą, jeigu skaičiuosime pagal ploto vienetą. Nenoriu kritikuoti kitų sektorių, bet sakau, kad valdininkai daro neteisingai. Sieksime, kad parama javų iš sertifikuotos sėklos auginimui ne tik išliktų, bet ir būtų didinama.“

LGAA vadovas tikisi, jog naujoji vyriausybė įgyvendins savo rinkiminius pažadus plačiau diskutuoti žemdirbiams rūpimais klausimais, įsiklausyti į socialinių partnerių nuomonę.

Ašaros liejamos be reikalo?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius teigia, jog kiekviena parama yra paspirtis ūkininkams, tačiau visada reikia žiūrėti, kam jos labiausiai reikia.

„Kartais visai be reikalo liejame ašaras. Juk nėra taip blogai. Lietuvos grūdų sektorius, vienas stipriausių žemės ūkyje, daug grūdų sėkmingai išveža parduoti į užsienį, – VL tvirtino Z.Aleksandravičius. – Sertifikuota sėkla yra brangi, todėl net teikiant paramą ją perka tik dalis žemdirbių. Ūkininkai sertifikuota sėkla apsėja vos 20 proc. pasėlių, kai kitose ES valstybėse šis rodiklis siekia 60–80 proc. Tai reiškia, jog pas mus kažkas negerai. Manyčiau, tai, kad prekyba sertifikuota sėkla yra koncentruota kelių sėklininkystės įmonių rankose,gerokai padidina kainą ir ūkininkams sertifikuota sėkla tampa per brangi.“

Kita vertus, pasak pašnekovo, dar didesnė problema –nežmoniškai didelė sėklų įvairovė.

„Prieš porą metų viešėdamas Lenkijoje lankiausi bandymų stotyje, kuri tyrė 120 veislių kviečių ir 90 veislių rapsų. Toje Lietuvos dydžio vaivadijoje po tyrimų paliekamos viso labo 9 veislės rapsų ir 12 veislių kviečių, kurios ūkininkams ir rekomenduojamos. Pas mus veža 90 rapsųir 120 kviečių veislių,mūsų ūkininkai bando viską. Kai metai geri, derlius būna darpusė bėdos, kai blogi – pasekmės liūdnesnės. Esameprikrėtę daug nesąmonių, viskas lieka ant ūkininkų kupros“, – apgailestavo Z.Aleksandravičius.

LŪS Kupiškio skyriaus pirmininko nuomone, jei bus nuspręsta neberemti javų iš sertifikuotos sėklos auginimo, išmokų pinigus reikėtų skirti paramai užbaltyminių augalų, kaupiančių azotą, auginimą. Dabar už hektarą baltyminių augalų mokama beveik 62 Eur, tačiau siūloma išmoką sumažinti iki 55 Eur.

„Jei už baltyminius augalus nebus padorių išmokų, juos užauginti be nuostolių praktiškai neįmanoma. Baltyminių augalų plėtojimas – visos ES strategija, tai ne tik Lietuvos problema“, – tvirtino Z.Aleksandravičius.

Lėšos ribotos, o paramos norinčių – daug

ArtiomVolkov, ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyriausiasis patarėjas

Susietosios paramos išmoka už sertifikuota sėkla apsėtą hektarą dabar siekia 14,8 euro. Šiandien nėra nei svarstymų, nei sprendimų dėl šios paramos nutraukimo ar mažinimo 2021–2022 m.

Agrarinės ekonomikos instituto mokslininkai pateikė siūlymus dėl naujojo laikotarpio, startuosiančio nuo 2023 m. Viename iš scenarijų siūloma išmokomis neberemti javų iš sertifikuotos sėklos auginimo, tačiau jokių konkrečių sprendimų dar nėra priimta.

Lėšos ribotos, o Europos Komisija (EK) nesuteikia galimybės ES valstybei narei neribotai didinti lėšų susietajai paramai.Paramos sertifikuota sėkla apsėtiems hektarams galbūt ir reikėtų, bet vertinant sektorius pagal prioritetus, kam labiausiai reikia susietosios paramos išmokų, palyginus su kitais, šiame sektoriuje yra mažiausiai sunkumų. Todėl pagal pirminį mokslininkų siūlymą ir ES teisyną, susietąją paramą reikia skirti didžiausių sunkumų patiriantiems sektoriams ir tokiu būdu padidinti jų gyvybingumą bei konkurencingumą. Tikėtina, kad dėl lėšų stokos teks peržiūrėti dabartines schemas ir galimai atsisakyti javų iš sertifikuotos sėklos auginimo rėmimo arba jį gerokai sumažinti.

Šį mokslo institucijos parengtą siūlymą vis dar svarstome, bet kol nėra patvirtinto EK reglamento ir jame nustatytų konkrečių paskirstymo principų, šiandien nieko nuspręsti negalime. EK iki šiol svarstoma, kiek tiesioginių išmokų voko (12ar 15 proc.) skirtisusietajai paramai. Dabar skiriama maksimaliai (15 proc.), bet neaišku,kiek bus skiriama naujuoju laikotarpiu,nes yra valstybių, kurios labai prieštarauja susietajai paramai iš esmės. Galutinį sprendimą galėsime priimti tik tada, kai bus oficialiai paskelbtas EK reglamentas, kuris aiškiaiapibrėžtų, kiek pinigų galėsime skirti susietajai paramai nuo 2023 m.

Šiuo metu ES institucijose vyksta trialogai dėl būsimos žemės ūkio politikos nuostatų.

Tik faktai

• Lietuvoje pernai deklaruota 1 mln. 735 tūkst. ha pasėlių (740 tūkst. ha žieminių kviečių, 157 tūkst. ha vasarinių kviečių, 224 tūkst. ha žieminių rapsų, 21 tūkst. ha vasarinių rapsų, 79 tūkst. ha žirnių, 10 tūkst. ha bulvių, 4 tūkst. ha lubinų ir kt.).
• Sertifikuota sėkla užsėta 222 tūkst. ha.
• Susietoji išmoka už sertifikuota sėkla apsėtus plotus pernai siekė vidutiniškai 15 eurų/ha.