Rubrika

Grūdų augintojai vis garsiau kalba apie gresiančią sausrą

Vasarinių javų sėja šalyje jau eina į pabaigą, bet žemdirbiams dėl to mažai džiaugsmo. Jų neišgąsdino koronavirusas, bet nerimauti vėl verčia klimato kaita, kurios padariniai jau ketvirtus metus iš eilės ūkininkams gali būti pražūtingi.

Sėja Lietuvos vidury baigiama

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas ŪP sakė, kad šiame Lietuvos vidurio rajone jau pasėta daugiau nei 90 proc. vasarinių javų. Dar ankstoka sėti tik kukurūzus. Anot V. Ivanausko, vienas šiųmetės sėjos išskirtinumų – papildomos išlaidos dėl apsaugos nuo koronaviruso. Reikia naudoti veido kaukes ir dezinfekavimo priemones, kurios yra gana brangios.

„Būtina saugoti kolektyvo darbuotojus ne laukuose, o ryte, kai jie susirenka pasitarti dėl darbų, arba kai tiekėjai atveža trąšas“, – pasakojo V. Ivanauskas, kuris yra ir žemės ūkio bendrovės „Truskava“ pirmininkas. Jis apgailestavo, kad mažinamos pieno supirkimo kainos, nežinia, ar perdirbėjai naudojasi koronaviruso situacija, o tai ūkininkams yra skaudu. Ne išimtis ir kai kurie ūkininkų partneriai – trąšų tiekėjai.

„Sėja vyksta lyg ir gerai, bet tas pavasaris yra gana įdomus. Kai kuriose vietose laukuose jau per daug sausa, reikia lietaus. Dar neaišku, kiek mes nukentėsime. Akivaizdu, kad bus papildomų išlaidų. Daržininkams reikia dar daugiau darbo jėgos, jų darbas irgi sudėtingas, ir dar daugiau apsaugos priemonių reikia nupirkti. Atsarginių technikos dalių tiekėjai jau šiek tiek prisitaikė prie darbo naujomis sąlygomis, bet reikia laukti, kol atsiunčia vieną ar kitą detalę. Dėl to stringa ir sėjos darbai. Negaliu sakyti, kad laukti reikia savaitę, bet kad atvežtų kitą dieną – taip labai retai pasitaiko. Dar gerai, kad reikalinga detalė yra Lietuvoje, o jeigu ne – dar ilgiau užtrunka. Be abejo, yra iššūkių“, – kalbėjo V. Ivanauskas.

Padėtis nėra gera

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas sakė, kad ir Vakarų Lietuvoje dirvožemis yra per daug sausas. Pamario krašte vasarinių javų pasėta jau beveik 70 proc.

„Mūsų ūkininkai įsigilinę į mokslininkų išvadas ir patarimus, – pasakojo K. Andrijauskas. – Atlikus matavimus, paaiškėjo, kad dirvožemio temperatūra siekia tik apie septynis laipsnius šilumos. O kai žemė šalta, žemdirbiai nebando anksti sėti, kad paskui nereikėtų nusivilti. Šaltas pavasaris – tai ir yra blogiausia.“

Pasak LŪS Šilutės skyriaus pirmininko, nemalonus pavasaris ir žiemkenčiams. K. Andrijauskas pastebėjo, kad, kovo viduryje juos patręšus, dabar jau keičiasi javų spalva, tai reiškia, jog augalams visko trūksta. Kai per mažai drėgmės ir šilumos, jie neįsisavina maisto medžiagų. Didžiąją azotinių trąšų dalį javai pasiima per lapus.

„Dar anksti panikuoti – gal balandžio pabaigoje orai atšils ir viskas pasikeis į gerąją pusę. Šiandien negalime dramatizuoti, kad yra blogai, bet padėtis nėra iš gerųjų. Dirvos tikrai yra perdžiūvusios. Rodos, ir lijo, bet vis tiek yra per sausa. Važiuodamas matau daug laukų, į kuriuos baisu žiūrėti. Vyrauja vėjuoti orai, o jie dirvožemį dar labiau išdžiovina. Tendencijos, kad šių metų vasarą bus sausra, jau matosi. Ūkininkai manė, kad kai žiemos nebuvo, ateis drėgni metai, šlapias pavasaris ir neįvažiuosime į laukus. Atsitiko priešingai – melioracijos grioviai jau beveik sausi, dirvos perdžiūvusios“, – teigė K. Andrijauskas.

Pamario krašte net tos dirvos, kurios kiekvieną pavasarį būdavo permirkusios, dabar yra išdžiūvusios. Trečiadienį sinoptikai buvo prognozavę lietų Šilutės rajone, o iš tikrųjų būta tik rasos.

Prastesnės kreditavimo galimybės

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas (LGAA) Aušrys Macijauskas teigė: „Ūkininkai tikėjosi ankstyvo pavasario, kadangi buvo šilta žiema. Visiems atrodė, kad ir pavasaris turėtų būti šiltesnis nei įprastai, tačiau taip neatsitiko – jis yra lietuviškas. Turbūt atitinka daugiamečius temperatūros vidurkius. Lietuvoje jau tradicija tampa tai, kad pavasarių metu užklumpa sausros, sausringi periodai. Ir šis pavasaris ne išimtis – jau beveik mėnesį jokių žymesnių kritulių nebuvo. Šio pavasario sėja ypatinga tuo, kad turbūt visi žemdirbiai skuba išnaudoti tos drėg­mės likučius, užsibuvusius po žiemos. Sėją stengiamasi pradėti kuo anksčiau, nors tai ir prieštarauja agronomijos dėsniams, kadangi yra pakankamai šalta.“

Pasak LGAA pirmininko, tas šaltas oras nėra toks baisus, palyginus su tuo, kiek žalos galėtų pridaryti sausra.

A. Macijauskas vadovauja ir žemės ūkio kooperatyvui „Mūsų ūkis“ (Saviečių k., Kėdainių r.). Čia žemdirbiai jau prieš Velykas baigė vasarinių javų sėją. Didžiąją dalį sudaro žieminiai javai bei rapsai, augina ir cukrinius runkelius. Pavasarį į dirvą taip pat beria vasarinių miežių, žirnių, pupų sėklą. Pastarieji pasėliai sudaro apie 35 proc. dirbamos žemės. Nepasėti dar tik kukurūzai, kadangi jiems per šalta ir yra šalnų grėsmė.

Ar LGAA vadovas galėtų ką nors patarti grūdų augintojams? „Kiekvienas ūkininkas yra profesionalas ir pats geriausiai žino, kaip savo žemėje ūkininkauti, – aiškino A. Macijauskas. – Mano patarimas būtų, kad pavasarį, prieš sėją, reikėtų stengtis į dirvožemį įterpti visas azotines trąšas. Kai nėra pakankamai kritulių, yra labai didelis azotinių trąšų išgaravimas į atmosferą. Galime prarasti 20–30 proc. azoto, esančio trąšose. Kai nėra kritulių, trąšos, nesvarbu – skystos ar granuliuotos – guli paviršiuje ir garuoja. Ir dėl to mes ir aš asmeniškai, kaip ūkininkas, turime didelių praradimų. Aišku, žieminių javų pasėliuose trąšų įterpti negalime, esame priversti palikti jas paviršiuje, todėl tik nuo gamtos priklausys, kiek to azoto išgaruos. Vasarojų patręšti tinkamai įmanoma ir patariu tai daryti.“

A. Macijauskas nesiūlo vasarojų dirvos įtręšti ir per daug anksti pavasarį, nes jei per daug šlapia, sėja bus prastos kokybės, o derlius nuostolingas. Kiekvienas ūkininkas pagal savo laukus, pagal dirvožemį turėtų spręsti, kada jam geriausia pradėti sėją. Drėgmę saugoti, tausoti tiesiog būtina.

„Šių metų derliaus tikimės, kaip visada, gero. Visgi koks jis bus, niekas nežino. Ne koronavirusas baugina žemdirbius, o sausra. Tas virusas kaime mažiausiai jaučiamas. Dirbame saugiais atstumais, vienas nuo kito – per kelis kilometrus. Neramina ir blogėjanti ekonominė situacija. Mes jaučiame, kad ir bankai atsargiau finansuoja ūkininkus, ir mūsų partneriai, prekiaujantys trąšomis bei technika, labai atidžiai žiūri į kreditavimo galimybes. Toks finansavimo trūkumas jau iš tikrųjų jaučiamas. Panašu, kad didėja ekonominės situacijos įtampa. Todėl ūkininkus labiausiai jaudina tiek klimatas, tiek ekonominiai dalykai, bet ne koronavirusas“, – teigė A. Macijauskas.

Stasys BIELSKIS