Grūdai eksportui beriami į laivus Klaipėdos jūrų uoste. Scanpix nuotr.

 Šių metų grūdų derlius turėjo būti rekordinis, tačiau liūtys rekordą nuplovė. Dabar reikia užmiršti praeitį ir stebėti padėtį pasaulinėje rinkoje, klausytis analitikų patarimų ir pasirinkti geriausią derliaus pardavimo laiką. Praverkime duris į eksporto rinkas ir žvilgtelėkime į konkurentus.

Išeitis – mišrus ūkis

Nors galutinį derlių tiksliai galėsime suskaičiuoti tik pavasarį, tačiau jau dabar analitikai sako, kad bendri augalininkystės nuostoliai ne tokie baisūs, kokie neretai piešiami. Pavyzdžiui, Šiaulių apskrities grūdų augintojai šįmet tikrai negalėtų skųstis nei derliaus kiekiu, nei kokybe. Ir ne tik jie. Žinoma, yra ir išimčių. Tačiau ūkininkai solidarūs – nesmagu džiaugtis, nes bene labiausiai šalyje nukentėjo jų kaimynai panevėžiečiai, anykštėnai, kupiškėnai ir ukmergiškiai. Buvo ir ūkių, kurių laukuose kombainai burzgė net iki spalio vidurio.

Už įžvalgumą „Valstiečių laikraščio“ skaitytojų vertinamas biomedicinos mokslų daktaras Daivas Malinauskas priminė ir svarbų niuansą, kurio daugelis ūkininkų arba nepastebi, arba nenori pastebėti: „Grūdų augintojai dėl liūčių daug nuostolių patyrė ir todėl, kad šalyje įsivyravo augalininkystė. Neverta džiaugtis, kad kažkada ganykloms skirtose žemėse šiuo metu auginami javai.“

Taigi kol ne vėlu, kol nepatyrė dar daugiau nuostolių, kai kurie grūdų augintojai turėtų rimtai pasvarstyti apie galimybes augalininkystės dalį sumažinti ir imtis mišraus ūkininkavimo.

„Akylesni ūkininkai turėtų pastebėti, kad gamtoje viskas vystosi ciklais. Negaliu garantuoti, bet labai tikėtina, kad po 7–8 sausros metų atėjo drėgnesnių metų ciklas. Tokiu periodu labai išryškėja augalininkystės klaidos, pavyzdžiui, ne ten ir ne tinkamiausiu laiku pasėta, ne tiek ir ne tuo tręšta, dirbta netinkama technika“, – vardijo D.Malinauskas.

Daivas Malinauskas

Daivas Malinauskas

Eksportas į Saudo Arabiją

Lietuviai pirmuosius grūdus šįmet išplukdė į Saudo Arabiją. Pastarosiomis dienomis ši valstybė garsėja ne tik bekompromise kova su korupcija. Neseniai Saudo Arabija paskelbė konkursą ir nupirko 484 tūkst. tonų kietųjų kviečių, tačiau nepaskelbė, kas konkursą laimėjo. Rinkos analitikai spėlioja, kad konkurentus įveikė prancūzai. Kaip teigia analitikos centras „UkrAgroConsult“, Prancūzijos grūdų eksportuotojai po dešimt metų trukusio nuosmukio išgyvena atgimimą. Derlius geras, grūdų kokybė aukšta. Praėjusią savaitę Prancūzija paskelbė ketinanti eksportuoti net apie 18,3 mln. tonų kviečių. Ir tai bus didžiausias rodiklis nuo 2006-ųjų. Šalies uostuose nuolat kraunami dideli laivai su grūdais ne tik į Saudo Arabiją, bet ir į Alžyrą. Spalio mėnesį Prancūzija į buvusią savo koloniją eksportavo 660 tūkst. tonų kviečių. Į minėtas šalis grūdai kraunami į laivus ir Klaipėdos jūrų uoste.

Kainos svyruoja

Panagrinėkime spalio mėnesio duomenis. Štai Paryžiaus MATIF biržoje spalio 2 d. ateities sandorių kaina (pristatant kviečius gruodžio mėn.) per savaitę krito 1,25 proc. ir pasiekė 164 eurus už toną. Spalio 9–16 d. kviečių supirkimo kaina dar sumažėjo iki 162 eurų, o spalio 23 d. pasiekė 161 eurą už toną. Tačiau spalio 30 d. tonos kviečių kaina pašoko iki 168 eurų.

Beveik lygiagrečia linija galėtume pavaizduoti ir rapsų supirkimo kainų kitimą. Spalio pradžioje MATIF biržoje tonos rapsų kaina (pristatymas lapkričio mėn.) svyravo ties 365 eurais, o mėnesio pabaigoje pakilo iki 375 eurų. Taigi kaip vertinti šiuos svyravimus? Gal kaina pradės kilti?

„Šiuo metu ūkininkams rekomenduoju peržiūrėti sutartis ir fiksuoti po 1–2 tonas iš hektaro grūdų. Už toną antros klasės kviečių jie gali gauti 155–160 eurų“, – teigė D.Malinauskas.

Tačiau kai kurie ūkininkai nori uždirbti daugiau.

„Už tokios kokybės grūdus tai gera kaina. Be to, maža tikimybė, kad iki vasario mėnesio kainos padidės“, – svarstė D.Malinauskas.

Tik vasario mėnesį sužinosime, kaip pasėliai peržiemojo Ukrainoje. Vėliau bus paskelbti duomenys apie naują derlių iš Australijos, Pietų Afrikos, Argentinos, Brazilijos. Tačiau niekas nežino, kokių žinių sulauksime.

R. Dovydėno pieš.

R. Dovydėno pieš.

Rytų rinkos

Jeigu galime pasitikėti Rusijos pateikiamais statistikos duomenimis, šįmet ši valstybė pasiekė savo visų laikų grūdų derliaus rekordą. Tik kyla abejonių, ar rusai sugebės visą derlių išsaugoti, o numatytą dalį eksportuoti. Apie tai informacija kruopščiai slepiama. Pavyzdžiui, praėjusį sezoną vienas Krasnodaro laikraštis skaudžiai nukentėjo, išspausdindamas nuotraukas iš ūkių. Jose buvo užfiksuoti pūvančių grūdų kalnai. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas kažkada tarptautinėje, o dabar tik vidaus rinkos parodoje „Zolotaja osen“ pasigyrė, kad bus pasiektas visų laikų Rusijos rekordas. Negalutiniais duomenimis, bendras grūdų derlius gali siekti 219 mln. tonų.

Geru derliumi gali pasigirti ir mūsų kaimynai baltarusiai. Jie kasmet vidutiniškai kuldavo po 6–8 mln. tonų, o šįmet driokstelėjo apie 10 mln. t, nors drėgni orai ir juos užkliudė.

Kazachstanas irgi gerino rezultatus – vidutiniškai kuldavo po 16–18 mln. tonų, o šįmet priartėjo prie 22 mln. tonų ribos. O štai Ukraina vis dar augina raumenis galingam spurtui. ES grūdų augintojai su nerimu gaudo žinias apie amerikiečių investicijas Ukrainoje. Šįmet ukrainiečiai pakartojo praėjusių metų pasiekimą – artėja prie 66 mln. tonų ribos. Tačiau „UkrAgroConsult“ rašė, kad artimiausiais metais atsivers įspūdingi šios šalies rezervai.

Beje, ūkininkai prašo, kad parašytume, ne tik kiek rusai užaugina grūdų, bet ir kokį pasiekia derlingumą. Taigi, Rusijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2016-aisiais vidutinis grūdinių ir ankštinių kultūrų derlingumas buvo 2,67 tonos iš hektaro. Šįmet, spalio 30 d. duomenimis, derlingumas siekė 2,99 tonos iš hektaro.

Konkurentų pranašumai

Ukraina šįmet kol kas daugiausia grūdų eksportavo į Ispaniją – apie 7,8 proc., apie 7 proc. – į Nyderlandus, 6,6 proc. – į Kiniją, po 5 proc. – į Saudo Arabiją, Italiją ir Indiją, po 4,5 proc. – į Izraelį ir Bangladešą. Tai tik pirmieji duomenys.

„Iki liepos pradžios grūdų eksportas per Juodosios jūros uostus siekė net apie 90 mln. tonų“, – priminė D.Malinauskas.

Mums konkuruoti sunku ne tik todėl, kad jie eksportuoja daug, bet ir todėl, kad jiems pigiau pasiekti pagrindines eksporto rinkas. Be to, grūdai – po naftos, dujų ir ginklų – tapo strategine Rusijos eksporto dalimi, todėl valstybė kompensuoja didelę dalį transporto išlaidų.

Žieminiai javai

Vienas sezonas baigėsi – kitas prasideda. Akis džiugina sudygę žieminiai javai.

„Vidurio Lietuvoje žieminių rapsų pasėta apie 80 proc. planuoto ploto. Labiausiai nuo liūčių nukentėjusiuose Šiaurės Rytų rajonuose – tik apie 40 proc., vidutiniškai šalyje pasėta apie 70 proc.“, – vertino D.Malinauskas.

Deja, didžioji dalis javų pasėta vėluojant. Optimalus laikas – rugpjūčio 15 d., o buvo sėjama iki rugsėjo pradžios. Šiaulių apskrityje ir Suvalkijoje žieminių javų, šiek tiek vėluojant, pasėta apie 90 proc. planuoto ploto.

Dabar visi lauksime pavasario.Ko galime tikėtis? „Labiausiai nenorėčiau ankstyvo, sauso ir karšto pavasario. Tokiu atveju grūdų augintojai patirtų didelių nuostolių“, – svarstė D.Malinauskas.

Kokią savikainą galėtume prognozuoti? „Mano skaičiavimais, jeigu kviečių derlingumas sieks 6 tonas iš hektaro, tai rentabilumas turėtų būti ties 150 eurų už toną riba. Pasiruoškime brangiau pirkti azoto trąšas, be to, tikėtina, brangs naftos produktai bei darbo jėga. Nuo 100 iki 200 eurų už hektarą išaugo žemės nuomos kaina, tačiau vis daugiau ūkininkų perka žemę“, – skaičiavo D.Malinauskas.

Kitas svarbus niuansas. Specialistas pastebėjo blogą tendenciją – ūkininkai be reikalo nuvertina agronomijos mokslo žinias. „Daug bendrauju su ūkininkais ir pastebiu, kad kai kurie pernelyg pasitiki ribotomis savo žiniomis. Deja, vis mažiau ūkininkų dalyvauja net nemokamuose seminaruose. Manau, kad ir dėl šios priežasties kai kurie žemdirbiai šįmet nukentėjo labiau, nei galėjo nukentėti“, – padarė išvadą D.Malinauskas.

Laukčiau 3–5 mėnesius

Dainius Kižauskas

Dainius Kižauskas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius

Šiuo metu grūdų kainų svyravimą rinkose lemia spekuliacijos, tendenciją įžiūrėti sunku. Grūdų supirkėjai tarsi nenori daug grūdų supirkti, paklausa dirbtinai mažinama. Ko galime tikėtis? Mano asmeninė nuomonė tokia – tikėtina, kad aukštos kokybės grūdų poreikio ir didesnių supirkimo kainų laikas ateis po 3–5 mėnesių. Aš palaukčiau, bet kiekvienas ūkininkas tegul mąsto savo galva. Žinoma, būtina išlaikyti aukštą grūdų kokybę.

Galvojant apie tolimesnę ateitį, Lietuvos grūdų augintojams reikėtų ruoštis didėjančiai konkurencijai su ukrainiečiais ir rusais. Absoliuti dauguma rinkos analitikų tvirtina (ir aš jiems pritariu), kad Juodosios jūros regionas taps pagrindiniu grūdų tiekimo kanalu Lietuvai svarbiose rinkose ir nuo jo priklausys grūdų supirkimo kainos. Taigi mums teks prisitaikyti, t. y. mažinti savikainą, kitaip nesugebėsime konkuruoti. Kokia išeitis? Pirmiausia reikia visus rezervus išnaudoti vidaus rinkoje – daugiau grūdų perdirbti. Jau netolimoje ateityje vien parduodami žaliavą neišsilaikysime.

Pasikeitimai – metų pabaigoje

I.Jankauskas khu

Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius

Daugiausia sumaišties grūdų rinkoje sukelia neprognozuojama Rusija. Tačiau yra ir geresnių žinių. Pavyzdžiui, tikimasi, kad šįmet pasaulinės grūdų atsargos nebedidės. Tikėtina, kad grūdų supirkimo kainų lygis šį sezoną išliks 2016-ųjų ribose. Kol kas kainos svyruoja, tendencijų neįžiūrėsime. Pasikeitimų galime sulaukti, kai paaiškės naujo sezono pasėlių būklė JAV ir Argentinoje. Manau, kainos gali šoktelėti šių metų gruodžio – 2018-ųjų sausio mėnesiais. Tačiau ir šiuo atveju galime prognozuoti ribas – iki 180 eurų už toną kviečių. Šio antradienio duomenimis, rinkoje labiau aktyvūs buvo grūdų pardavėjai. Jų veiksmus galima suprasti. Šis sezonas buvo daug kam sudėtingas vertinant grūdų kokybę. Taigi ne visi gali ir ne visiems užtenka kantrybės laukti aukštesnių kainų.

 

Pašarinių kviečių kainos  (eurai už toną)

Valstybė   2016 10 23                                  2017 10 22                Pokytis proc.

 

Vokietija   150,39                                                    155,36                       3,3

Estija        125,7                                                        118,95                       -5,4

Latvija      125,15                                                    130,95                       4,63

Lietuva     119,05                                                        123,87                       4,05

Lenkija      141,7                                                        155,83                       9,97.

 

ŽŪIKVC, LAEI, EK

 

Rapsų kainos  (Eur/t)

 

Valstybė   2016 10 23                                  2017 10 22                                  Pokytis proc.

 

Vokietija   370                                                    350                                             -5,34

Estija        367                                                       358                                            -2,37

Latvija      361                                                       348                                           -3,53

Lietuva     368                                                     351                                              -4,63

Lenkija      396                                                    376                                               -5,17.

 

ŽŪIKVC, LAEI, EK

 

Maistinių kviečių kaina (eurai už toną)

 

Valstybė   2016 10 23                                  2017 10 22                Pokytis proc.

 

Vokietija   155,3                                                161,4                         3,93

Latvija      145,7                                                151,6                         1,26

Lietuva     145,3                                                 155,1                         6,73

Lenkija      145,6                                                 154,7                         6,26.

 

ŽŪIKVC, LAEI, EK