Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Grūdų kokybė aukštyn, kainos – žemyn

Daugelyje ūkių javapjūtė jau beveik baigta, pagal išankstinius duomenis šiemet daugelio kultūrų vidutinis derlingumas pranoko pernykštį. Tačiau skirtinguose kraštuose situacija labai nevienoda. Sutariama dėl vieno – grūdų kokybė geresnė, o ir derliaus dorojimo sąlygos buvo palankios. Tiesa, ne visur. Kai kur kūlimą gadina merkiantys lietūs. Ekspertai užsimena, kad Lietuvai, kuri išaugina 3 kartus daugiau grūdų, nei reikia vidaus rinkai, o pagal kviečių eksportą yra tarp ES lyderių, gal ir nebūtina vaikytis rekordinių derlių ir visų laukų paversti javų plantacijomis.

Derlingumas didesnis

Palyginti su praėjusiais metais, bendras grūdų derlius pasaulyje prognozuojamas didesnis daugiau nei procentu, o kviečių – daugiau nei 5 proc.,. Didesnio kviečių derliaus laukiama Europoje, o kai kuriose šalyse (Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje) tikimasi net rekordinių kiekių. Didesnis grūdų derlius žadamas ir Rusijoje, Ukrainoje. Taigi grūdų bus daugiau, konkurencija rinkose aštrėja, grūdų kainos nukrito.

Būtent mažesnes grūdų kainas šiemet mini ir mūsų grūdininkai, kalbėdami apie jau besibaigiančios javapjūtės ypatumus. Jie padejuoja ir dėl prasto derlingumo, nors pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui (ŽŪIKVC) pateiktus išankstinius seniūnijų duomenis, rugpjūčio pirmąjį dešimtadalio nukultų grūdinių kultūrų vidutinis derlingumas buvo tona didesnis nei pernykštis ir siekė 4,1 t iš ha. Ir javų augintojai, ir supirkėjai sutinka, kad šiemet itin geros kokybės grūdai.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) prognozavo, kad grūdinių kultūrų derlius šiemet sieks 5,13 mln. t ir bus apie 17 proc. didesnis nei pernai. Buvo numatomas prastesnis  vasarojaus derlingumas ir geresnis žieminių grūdų derlius. Ekspertai pabrėžė, kad pagrindinį šių metų derliaus augimą lėmė žymiai didesnis žieminių javų pasėlių plotas – jis net 66 proc. didesnis nei pernai.

Ištemps žieminiai javai

Vieni „Valstiečių laikraščio“ kalbinti ūkininkai tvirtino, kad jų gautas derlius yra panašus į pernykštį ar net mažesnis, kiti džiaugėsi didesniu derliumi, bet krimtosi dėl sumažėjusių kainų. Situacija gana nevienoda skirtinguose rajonuose ir atskiruose ūkiuose, nes ir sausra labai nevienodai palietė įvairias vietoves. Be to, derliui įtakos turi ir taikomos agrotechnologijos bei pasirinktos augalų veislės.

„Žieminių kultūrų derlius 25–30 proc. mažesnis, tad derlingumas panašus į pernykštį. Tik šiemet stipriai skiriasi kainos, jos mažesnės gal apie 25 proc. Labiau nukentėjo vasarinės kultūros, nerimaujame, kad tik padengtume savikainą. Pavyzdžiui, žirnių derlius perpus mažesnis, kvietukų panašus, miežių pats neauginu, bet irgi matėsi, kad nieko gero iš jų nebus. Vasarinius rapsus išvargino gamtos anomalijos, užplūdo tiek kenkėjų, kad neįmanoma buvo sukontroliuoti“, – pasakojo Radviliškio rajono ūkininkų organizacijai atstovaujantis ūkininkas Ignas Hofmanas.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas tvirtino, kad, sprendžiant iš kolegų vertinimų, jų rajone grūdinių kultūrų derlius bus 5–10 proc. prastesnis už pernykštį, o grūdų kokybė aukštesnė. „Taip, kokybė geresnė, bet kas iš to – grūdų kaina mažesnė. Pernai tokiu metu už toną aukštos kokybės kviečių mokėjo po 200 eurų ir daugiau, o dabar – tik 165–170 eurų“, – palygino ūkininkas.

Virmantas Ivanauskas

Jis pridūrė, kad daug kur ūkius ištemps žieminiai javai, kurių buvo pasėta daugiau. Pernai buvo geros sąlygos juos pasėti, jie gerai peržiemojo, pavasarį ir rapsai, ir kviečiai, ir miežiai žadėjo puikų derlių, tačiau sausra padarė savo juodą darbą. Pasak V.Ivanausko, sausra labiausiai paveikė ankstyvųjų veislių žieminius kviečius ir miežius, o vėlyvesnių veislių nukentėjo šiek tiek mažiau.

„Iš tikrųjų rezultatai gana skirtingi, kur daugiau palijo, derliai geresni. Vasarojus irgi buvo įvairus, vietomis visai neblogas, o kitur – labai prastas. Taip ir kituose kraštuose. Štai Kauno rajono vienoje pusėje lijo, o kitoje – ne, atitinkamas ir grūdų derlius“, – aiškino Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Neramu dėl kainų

Raseinių rajono grūdininkas Alfredas Bardauskas per daug neverkšlena dėl šių metų derliaus – jis geresnis nei pernykštis. „Jeigu kviečių kainos būtų pernykščio lygio, nesiskųstume. Bet jos nukrito. Gerai, kad bent lietūs negadino javapjūtės, gamta leido nukulti apysausius grūdus“, – rado ir kuo pasidžiaugti javų augintojas.

Ūkininkas neslėpė, kad pavasarį žieminiai pasėliai rodė tokį potencialą, kad grūdininkai slapčia  tikėjosi derliaus rekordų. Tačiau nuo balandžio stojusi sausra tokias viltis greitai sužlugdė – pasėliai sunyko ir dideliu derliumi nenustebino.

Alfredas Bardauskas

„Žieminių kviečių iš hektaro tikėjausi prikulti mažiausiai 7,5 t, bet byrėjo vidutiniškai tik 6,5 t, o rapsų – tik 3,5 t. Tai gana vidutinis rezultatas, o žirnių derlius labai prastas. Vienintelė kultūra, kuri nenuvylė, tai salykliniai miežiai, kurių iš hektaro prikūliau daugiau nei 6 t. Bendri rezultatai nei labai džiuginantys, nei labai prasti. Bet reikia pripažinti, kad kai kur daug prasčiau, žinau, kur draugai perpus mažiau gavo, ir kokybė grūdų prasta. Tad mums nėra ko verkšlenti“, – konstatavo A.Bardauskas.

Tiesa, ūkininkas neramiai stebi grūdų kainas ir neskuba parduoti derliaus. „Kviečių kainos mažiausiai 40 eurų mažesnės, praėjusiais metais už aukščiausios kokybės kviečius uoste mokėjo po 210 eurų, o šiemet – 170 eurų ir mažiau. Rapsai gal 5–10 eurų brangesni nei pernai“, – skaičiavo javų augintojas.

Vasarojus juoduoja

Visai kitokia situacija Ignalinos rajone. Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė bėdojo, kad pavasarį ir vasaros pradžioje iškamuotus pasėlius dabar kasdien merkia lietūs.

„Javapjūtė pas mus labai prasta, žieminius javus šiaip ne taip drėgnomis sąlygomis nukūlėme, o vasarojus jau juoduoja, nėra dienos be lietaus. Kai tik ištaiko giedrą valandėlę, ūkininkai skuba  kulti. Sausros nualintos avižos, gavusios lietaus, pradėjo augti ir krūmytis, dabar laukai žaliuoja. Vargsta ūkininkai, negali pradėti sėti žieminių rapsų, nes visi susitelkę į kūlimą“, – apie visai kitokias javapjūtės sąlygas pasakojo ūkininkė. Ji pridūrė, kad ir javų derlingumas apverktinas, be to, žemdirbiai skundėsi, kad kuliant rapsus didelis vėjas daug derliaus išbarstė po laukus.

Gelbės išankstinės sutartys

Šiemet džiaugiasi tie grūdininkai, kurie sudarė išankstinius grūdų pardavimo kontraktus. Juose užfiksuota geresnė kaina, nei dabar siūloma. Šiemet pavasarį kai kurie ūkininkai „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad dalį būsimo kviečių derliaus pardavė po 190 eurų už toną.

V.Ivanauskas neslėpė, kad turi tokių sutarčių ir dėl to geriau jaučiasi. „Išankstinėse sutartyse fiksuotos geresnės grūdų kainos, nei mokama šiuo metu. Taigi tie, kurie sudarė išankstinius kontraktus, šiemet greičiausiai išloš, jeigu kainos nepradės kilti“, – svarstė ūkininkas.

Po praėjusių metų, kai ūkininkai nutrūktgalviškai sudarinėjo išankstines grūdų pardavimo sutartais ir dėl to stipriai įklimpo, šį sezoną tokių kontraktų gerokai sumažėjo. Apie 2000 grūdininkų pernai neįvykdyti grūdų pardavimo įsipareigojimai yra perkelti į šiuos metus.

Laukia nelengvi laikai

Po pastarųjų grūdininkams nesėkmingų metų sklinda kalbos apie sunkiai išgyvenančius ūkius ir galimus bankrotus. „Pastarieji metai tikrai sunkūs. Pernai kai kam teko mokėti baudas supirkimo įmonėms, tų problemų šleifas velkasi. Kai trys metai iš eilės prasti dėl gamtos sąlygų, sunku visiems ūkiams, nėra iš ko sukaupti kapitalo, bankai irgi nenori skolinti. Gal geriau mišriems ūkiams, bet irgi nelengva. Mes laikome mėsinius galvijus, tai vasarą teko suvaryti gyvulius į tvartus, nes ganyklose žolė išdžiūvo. Dabar situacija taisosi, gal dar rudenį nupjausime atolą“, – sakė V.Ivanauskas

I.Hofmanas pastebėjo, kad padaugėjo skelbimų apie parduodamus nedidelius ūkius, aktyviau išpardavinėjama žemės ūkio technika. „Štai mūsų rajone iš eilės jau ketvirti metai blogi, tad ne vienam labai sunku išsilaikyti. Be to, ir centrinės valdžios politika vis spaudžia žemdirbius, tad situacija darosi vis labiau įtempta“, – prastus ženklus vardijo jis.

A.Bardauskas svarstė, kad gal ir bus ūkių, kurie per šiuos metus nesuvaldė situacijos. „Mūsų regione, regis, nėra stipriai nukentėjusių ūkių, kad bankrutuotų. Aišku, nelengva, ir mes turėjome didesnių planų, norėjome statyti sandėlį, bet investicijas apkarpėme ir išliejome tik sandėlio pamatus. Situacija darosi įtempta, reikia valdyti rizikas. Draudikai pagerino pasėlių draudimo sąlygas, tačiau pasigendame deramo valdžios požiūrio, nes stichinė sausra sunkiai pripažįstama. Kaltina mus, kad mes nesidraudžiame, bet problema gilesnė“, – aiškino Raseinių rajono grūdininkas.

I.Hofmanas užsiminė, kad žemės ūkio laukia nelengvi laikai. „Spaudoje ir TV ekranuose pasireiškiantys visokie ekspertai ir ekonomistai žemės ūkį prilygina įprastiniam verslui. Neturėdami supratimo, jie tarška kaip tušti kibirai, ir blogiausia, kad formuoja visuomenės ir politikų, neišmanančių žemės ūkio specifikos, nuomonę. Taigi ateityje turėsime nemenkų problemų. Jeigu bus spaudžiami žemdirbiai, nieko gero nepasieksime – tik maistas pabrangs“, – perspėjo ūkininkas.

Kainos krito

ŽŪIKVC duomenimis, Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2019 m. 31 savaitę (07 29–08 04) už toną kviečių vidutiniškai mokėjo po 157,32 euro – 7,29 proc. mažiau nei prieš metus, už miežius – vidutiniškai po 129,86 euro (16,49 proc. mažiau nei prieš metus), už rugius – vidutiniškai po 119,10 euro (8,79 proc. pigiau), už kvietrugius – vidutiniškai po 133,85 euro (10,90 proc. pigiau). O rapsų vidutinė supirkimo kaina buvo 4 proc. didesnė negu prieš metus ir sudarė apie 361 eurą už t.

Nebūtina vaikytis rekordų

 Gapsys2

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas

Gal jau 10 metų prognozuojame derlingumą ir pastebime, kad prognozių paklaida yra apie 7 proc.

Manau, kad ir šiemet nebūsime labai nutolę nuo realybės, nors prognozuoti dabar, kai dažnėja klimatinių ekstremalumų, nėra lengva.

Lietuva nedidelė, bet derliaus skirtumai gana ryškūs. Vienur gerai byra, kitur – prastai.

Turint omenyje, kad mes grūdų išauginame 3 kartus daugiau, nei mums patiems reikia, o pagal kviečių eksportą esame ES penketuke, galbūt mums ir nebūtina vaikytis rekordinių derlių. Dabar mes matome, kad vienur kulia 7 t, kitur – tik 2–3 t, derlingumo kontrastai dideli ne tik dėl gamtos, bet ir dėl to, kad tą grūdą kišame kur reikia, ir kur nereikia. Mes išauginame daugiausia kviečių – apie 70 proc. visų grūdų.

Šiemet grūdų kainos mažesnės, tai rodo, kad derlius didesnis. Prognozuojama, kad pasaulyje kviečių derlius turėtų būti didesnis apie 5 proc.. Atitinkamai išaugs ir atsargos, nes numatomas tik 2,5 proc. didesnis suvartojimas. Didesnio derliaus laukiama ES, Rusijoje, Ukrainoje. Kai derlius didesnis, krenta kainos. Be to, reikia turėti omenyje, kad Ukraina turi lengvatas įvežti grūdus į ES, tai irgi veikia kainas.

Rekomenduojami video