Šiais metais Lietuvoje buvo laukta rekordinio grūdų ir kitų augalų derliaus. Kaip visi žinome, dalies jo nepavyko nukulti dėl ekstremalių klimato sąlygų. Nepaisant to, skaičiuojama, kad šalyje užauginta ir nuimta daugiau kaip 5 mln. tonų grūdų.

Per dešimt pastarųjų metų lietuviško javų derliaus kiekis beveik padvigubėjo. Kadangi vietos rinkos poreikiai riboti, didžiąją užauginto derliaus dalį tenka eksportuoti. Užsienio rinkose konkurencija milžiniška, tačiau lietuviški grūdai visame pasaulyje žinomi kaip labai geros kokybės. Mūsų ūkininkų užauginti javai išplukdomi į Turkiją, Ispaniją, Saudo Arabiją, Afriką ir kitas pasaulio valstybes. Eksportuotojų teigimu, kokybė – pagrindinis pranašumas milžiniškoje pasaulio rinkų konkurencijoje.

2017–2018 metų grūdų supirkimo sezonas dar tik įpusėjo. Įdomu apžvelgti, kaip sudėtingomis šių metų javapjūtės sąlygomis elevatoriuose sekėsi priimti derlių, kokie išryškėjo kokybės skirtumai regionuose, kaip dar neparduotus grūdus išlaikyti kokybiškus ūkių aruoduose.

Iššūkiai ne tik ūkiams, bet ir elevatoriams

„Šis sezonas, kaip ir visi ankstesni, buvo unikalus. Turbūt didžiausias šio sezono ypatumas yra tas, kad javapjūtė prasidėjo vėliau ir dėl nepalankių orų užsitęsė ilgiau nei įprastai. Kai kuriuose rajonuose liko apie 10 proc. nenukultų grūdinių kultūrų (Kupiškio regione – apie 20 proc.). Dėl nepalankių orų (didelio kritulių kiekio) Šiaurės Rytų regione pagal galimybes pirmiausia buvo stengiamasi nuimti pelningesnių augalų derlių. Grūdų supirkėjai šiemet susidūrė su iššūkiu priimti ir paruošti saugoti didelį kiekį drėgnų grūdų“, – pasakoja Alvydas Ramanauskas, UAB „Linas Agro“ Grūdų centro KŪB direktorius.

Šį sezoną 15 metų grūdų centrų veiklos sukaktį minėjusi bendrovė pasitiko išplėtusi elevatorių talpyk-las Pasvalyje, Lukšiuose, Kupiškyje bei pastačiusi naują elevatorių Kartenoje (Kretingos r.). Pastarasis buvo įrengtas per rekordiškai trumpą laiką ir labai pagerino grūdų supirkimo procesą Vakarų Lietuvos regione. AB „Linas Agro Group“ yra viena stambiausių Lietuvos grūdų supirkėjų ir eksportuotojų. Šį sezoną įmonė derlių superka dešimtyje nuosavų grūdų saugyklų, javapjūtės įkarštyje grūdai, rapsai buvo priimami ir nuomojamuose punktuose.

Pasisekė suvalkiečiams, labiausiai nukentėjo aukštaičiai

Oro sąlygos skirtinguose regio-nuose turėjo lemiamos įtakos ir nuimamo derliaus kokybei. Šiuo atžvilgiu bene labiausiai pasisekė Suvalkijos ūkiams, nes šiame regione javai subręsta ir javapjūtė prasideda anksčiausiai. Tad Suvalkija spėjo nuimti grūdus, kol oro sąlygos dar buvo palankesnės. Ankstyvesnė javapjūtė leido gauti geresnės kokybės derlių. Vidurio Lietuvoje ir rytinėje šalies dalyje liko didesni plotai nenuimto derliaus, nes dėl prastų oro sąlygų technika negalėjo įvažiuoti į laukus. Šiaurinėje Lietuvos dalyje – Joniškio rajone – dauguma ūkininkų irgi suspėjo nuimti lietaus nesugadintą derlių, čia ketvirtos klasės kviečių su žemu kritimo skaičiumi į elevatorius atvežta labai nedaug. Supirkėjai daro išvadą, kad dėl lietingų orų mažiausiai turbūt nukentėjo Vilkaviškio ir Joniškio regionai, o daugiausia žalos patyrė Kupiškio, Pasvalio ir kai kurie kiti Aukštaitijos rajonai, kur dalis derliaus liko laukuose.

Pasak supirkėjų, sezono pradžioje beveik visur dominavo 1–2 klasės kviečiai, o javapjūtei nusitęsus į rugsėjo mėnesį grūdų kokybė suprastėjo iki pašarinių. Dėl didelio sudygimo laipsnio ar fuzariozės pažeidimų dalis kviečių tapo nekondiciniai. Atvežamų grūdų drėgmė svyravo nuo 16 iki 20 proc. ir daugiau. „Dauguma mūsų augintojų turi savo džiovyklas, todėl nemažai buvo atvežta jau visiškai paruoštų grūdų“, – teigia A.Ramanauskas.

Latvijoje irgi ne pyragai

Beje, jau trečią sezoną „Linas Agro“ grupės grūdų elevatorius dirba ir Latvijoje, Jekabpilio mieste, priėmimo punktai veikia Skrundoje ir Rezeknėje. Šiais metais latviai, kaip ir lietuviai, planavo sulaukti rekordinio derliaus. Deja, prasidėjusios liūtys ne tik paskandino iki trečdalio javų plotų, bet ir smarkiai pakenkė grūdų kokybei. Ūkiams didžiulis iššūkis buvo nuimti derlių iš permirkusių laukų, klimpo, lūžo kombainai ir kita technika. Ypač nukentėjo kai kurie Latgalos ūkiai, nes šiame regione jau javapjūtės metu Latvijos vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį. Dėl gamtos stichijų čia didžioji grūdų derliaus dalis virto pašariniais.

Nepaisant visų gamtos negandų, šį sezoną Latvijoje „Linas Agro“ supirko netgi didesnį grūdų kiekį nei praėjusiais metais. Elevatorius ir aikštelės su mobiliomis džiovyklomis sėkmingai susidorojo su didesniu nei įprastai drėgnų grūdų kiekiu, o paruošti iki bazinių kondicijų grūdai buvo siunčiami į Liepojos ir Rygos uostus, kuriuose jie taip pat superkami.

Kaip išsaugoti grūdų kokybę ūkio sandėliuose

Dalį grūdų ūkiai parduoda ir išveža į elevatorius po javapjūtės, o dalį paprastai sandėliuoja ir realizuoja po Naujųjų metų ar net vėliau. Siekiant išlaikyti kokybiškus grūdus, būtina, kad jie būtų ne tik išvalyti ir išdžiovinti iki bazinės kondicijos, bet ir sandėliuojami tinkamos temperatūros. Elevatorių specialistų patirtis rodo, kad geriausiai grūdai laikosi, kai jų temperatūra yra nuo 5 iki 10 °C. Sandėliuojant grūdus aukštesnėje temperatūroje, juose gali suintensyvėti mikroorganizmų veikla, pradėti veistis aruodiniai kenkėjai: erkutės, milčiai, straubliukai.

Kodėl grūdus būtina nedelsiant ir tinkamai išdžiovinti?

„Šiuo metų laiku pastebime, kad dalis iš ūkių sandėlių atvežamų buvusių aukštos kokybės kviečių yra sugadinti. Nors baltymų kiekis didelis, natūrinis saiko svoris taip pat geras, aukštas kritimo skaičius (jis parodo, kad kviečiai nukulti laiku, jiems lietus nepakenkė), bet glitimas jau sugadintas. Tiesa, elektroniniai prietaisai dar rodo nemažą glitimo kiekį, bet, pabandžius išplauti „Gliutomatic“ prietaisu, matyti, kad glitimas jau suiręs, byrantis. Iš tokių grūdų miltų duonelės neiškepsime, jie tiks tik pašarų gamybai“, – pastebi A.Ramanauskas.

Paprastai glitimas sugadinamas ilgesnį laiką sandėliuojant drėgnus grūdus arba grūdų džiovyklose juos per stipriai įkaitinant. Maistinius kviečius reikia džiovinti žemoje temperatūroje, praktiškai taip pat, kaip salyklinius miežius ar sėklinius grūdus, kur aukšta temperatūra gali pakenkti jų daigumui bei gyvybingumui. Aukštesnę džiovinimo temperatūrą galima naudoti tik pašariniams grūdams, bet čia irgi nereikėtų persistengti, nes, labai sulėtinus džiovinimo procesą ir pakėlus džiovinimo agento temperatūrą, grūdai gali džiovykloje per daug įkaisti ir net užsidegti. Dar viena svarbi taisyklė, norint nesugadinti grūdų džiovinimo metu, – būtina atkreipti dėmesį į pradinį grūdų drėgnumą: kuo grūdai drėg-nesni, tuo švelnesnį režimą (žemesnę džiovinimo agento temperatūrą) reikia nustatyti. Dauguma džiovintojų, to nežinodami, o ypač šį sezoną, kai grūdai buvo labai drėgni, puolė kelti džiovyklų temperatūros, todėl grūdus išdžiovino greičiau, bet kokybę sugadino.

Į elevatorių ar į uostą?

Ir Latvijos, ir Lietuvos ūkiai turi galimybę grūdus pristatyti tiek į regionuose esančius elevatorius, tiek gabenti į Klaipėdos bei Rygos jūrų uostus. Į elevatorius gali būti vežami dar neparuošti grūdai, t.y. nevalyti, nedžiovinti. Uostams reikia bazinių kondicijų grūdų, o dalis ūkių derliaus nuėmimo metu nespėjo jų paruošti arba iš viso neturi galimybių tai padaryti.

„Uostuose esanti moderni įranga leidžia operatyviai ir labai tiksliai nustatyti pristatytų grūdų kokybę, tačiau dažnai ūkininkams uostuose tenka stovėti eilėse, kol jų grūdai bus priimti. Matome, kad kartais ūkininkai į uostus bando pristatyti netinkamai paruoštus grūdus, t. y. jie būna per daug drėgni, juose aptinkama gyvų kenkėjų. Dėl šių priežasčių derlius nepriimamas į uostuose esančias talpyklas, ūkininkui tenka važiuoti atgal, tinkamai paruošti grūdus ir dar kartą juos vežti į uostą. To neįvertindami ūkiai patiria papildomų logistikos išlaidų. Žinant, kad grūdai yra netinkamai paruošti ir siekiant išvengti panašių nesklandumų, ūkininkams verčiau derlių pristatyti į elevatorius“, – pataria „Linas Agro“ prekybos vadybininkas Svajūnas Banelis.

Elevatoriai geografiškai paskirstyti po visus Lietuvos regionus, tad ūkininkai gali pristatyti grūdus greičiau, jiems netenka stovėti eilėse, darbuotojų kompetencija ir turima moderni įranga leidžia operatyviai įvertinti kokybę. Nustačius, kad grūdai yra netinkamai paruošti, elevatoriuose juos galima išdžiovinti ir išvalyti. „Pagal atskirus susitarimus grūdų kokybę galima nustatinėti partijomis, o ne kiekvienos mašinos individualiai. Esame lankstūs, mūsų taikoma kainų politika orientuota taip, kad augintojams vežti grūdus į elevatorius būtų ekonomiškai naudinga“, – aiškina S.Banelis.

Daugelis „Linas Agro“ elevatorių yra išsidėstę taip, kad iš jų grūdus būtų galima transportuoti geležinkeliu. Tai leidžia pasiūlyti augintojams patrauklesnes kainas grūdus pristatant į elevatorius.

Su šiais iššūkiais sėkmingai susidorojome

A.Ramanauskas, UAB „Linas Agro“ Grūdų centro KŪB direktorius

Šį sezoną teko priimti drėgnus grūdus, todėl šiek tiek sumažėjo jų priėmimo sparta, o džiovyklos dirbo visu pajėgumu. „Pavyzdžiui, Kupiškio regione bendras nuimtas derlius buvo mažesnis nei ankstesniais metais, bet mūsų elevatorius su didenėmis talpyklomis sugebėjo priimti didesnį grūdų kiekį. Tai pavyko padaryti dėl išplėstų sandėliavimo pajėgumų ir spartaus džiovyklos darbo. Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose grūdų srautai buvo gerokai didesni nei praėjusiais metais, bet dėl itin lietingų orų ūkių pristatomų grūdų drėgnumas buvo gerokai aukštesnis nei įprastai.

Dideli išbandymai teko grūdų džiovykloms ir jas prižiūrintiems darbuotojams. Galime pasidžiaugti, kad su šiais iššūkiais sėkmingai susidorojome, nė viename elevatoriuje nebuvo ribojamas drėgnų grūdų priėmimas. Dėl lietingų orų ir išsitęsusios javapjūtės grūdų srautai pasiskirstė tolygiau, prie elevatorių beveik nesusidarydavo eilės. Be abejo, tam įtakos turėjo ir operatyvus, kokybiškas mūsų elevatorių darbas bei lankstus darbo grafikas, atsižvelgiant į ūkininkų norus.