Bendrovės nuotr.

Nenumaldomai artėja, o kai kur jau ir prasidėjo, šio pavasario darbų sezonas. Pirmiausia būtina patręšti žemės ūkio augalus, aprūpinti juos reikiamomis maisto medžiagomis.

Viena iš pagrindinių maisto medžiagų – azotas. Jis gali būti įterpiamas su vienanarėmis ar kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Lietuvos trąšų rinkoje yra nemenka konkurencija, didelė įvairių trąšų pasiūla. Dalis jų pagaminama Lietuvoje, o kita dalis atsivežama iš kitų šalių ir įvairių gamintojų. Viena iš populiariaurių mineralinių azoto trąšų yra amonio salietra. Ji gaminama ne vienoje šalyje ir gamykloje. Viena amonio salietros rūšių gaminama Gruzijoje, „Rustavi Azot“ gamykloje. Dėl jos kokybės kilo diskusijų. Norint ją įvertinti, buvo ne kartą atlikti išsamūs tyrimai akredituotoje Latvijos sertifikavimo centro (LATSERT) laboratorijoje. Lentelėje pateikiami 2018 m. kovo 15 d. tyrimų duomenys.

Įvertinus šiuos tyrimų duomenis, galima teigti, kad tai kokybiška trąša tiek pagal savo cheminę sudėtį, tiek pagal trąšos granuliometrinę sudėtį. Ji puikiai tiks kaip azoto šaltinis Lietuvos žemės ūkyje augalams tręšti. Ūkininkai rinkdamiesi trąšas turės dar vieną alternatyvą.

Importuotojas: UAB BELOR, tel. pasiteirauti  +370 620 95 997 l

Amonio salietros iš Gruzijos JSC „Rustavi Azot“ cheminė ir granuliometrinė sudėtis

Latvijos sertifikavimo centro (LATSERT) laboratorijos duomenys

                                               Rodiklis Rezultatas
Cheminė sudėtis
pH 5,9
Bendras azotas (N), proc. 34,5
Amoniakis azotas (N-NH4), proc. 17,1
Nitratinis azotas (N-NO3), proc. 17,4
Bendras magnis (MgO), proc. 0,25
Varis (Cu), mg kg-1 0,90
Granuliometrinė sudėtis
< 1 mm < 0,1
1-4 mm 99,9
2-4 mm 70,5
>6 mm < 0,1

 

Latvijos sertifikavimo centro (LATSERT) laboratorijos duomenys

 

Doc. dr. Juozas Pekarskas Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekologijos centro vadovas