Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vykdomas projektas „Panaudoto grybų substrato naudojimo skatinimas, siekiant gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose“ jau įgijo pagreitį. Bandymai atliekami dešimtyje Rokiškio, Joniškio, Kupiškio, Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Ukmergės rajonų ūkių. Tikslingai pasirinkti skirtingi regionai, dirvožemiai ir klimato sąlygos, kad būtų galima palyginti gautus rezultatus.

Smidrai ir kopūstinės daržovės

Projektas „Panaudoto grybų substrato naudojimo skatinimas, siekiant gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose“ yra remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Jis bus vykdomas dvejus metus. Projekto bandymų metodiką parengė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektorė  Ignė Auželienė. Ji pasakojo, kad bandymai atliekami ūkiuose, kuriuose auginami smidrai ir kopūstinės daržovės. Viena dalis daržovių buvo patręšta grybų substratu, kita – mineralinėmis trąšomis bei granuliuotu galvijų mėšlu.

„Bandymų metu stebima, kokią įtaką derliaus kiekiui ir kokybei turi vienos ir kitos trąšos. Taip pat atliekami agrocheminiai dirvožemio tyrimai siekiant nustatyti, kaip dėl trąšų poveikio keičiasi azoto, fosforo, kalio ir humuso kiekiai, kiek sukaupiama nitratų, sausųjų ir kitų medžiagų, ar pagausėja organikos“, – apie vykdomų bandymų tikslus pasakojo I.Auželienė.

Derlius – gausesnis

Lektorė sakė, kad tiriamos daržovės buvo tręšiamos vasaros pradžioje. Pasak I.Auželienės, pastebėta, kad smidrai, kurie derlių duos antraisiais metais, šiuo metu yra prigiję, įsišakniję ir išauginę gražią antžeminę dalį. „Daržovių derliaus duomenis įvertinsime kitais metais, o dirvožemio pokyčiai bus apžvelgiami jau šiemet“, – sakė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektorė.

Kupiškio rajono ūkininkė Vilma Čečkauskienė, kurios ūkyje atliekami bandymai, tikino, kad grybų substratas daržovėms labai tiko. „Pamėginome daržoves patręšti grybų substratu ir nesusivylėme. Rezultatais esame labai patenkinti. Mūsų daržovės vizualiai atrodo didesnės, derlius – gausesnis. Visos daržovės užaugo gana didelės“, – sakė V.Čečkauskienė.

Ūkininkė teigė esanti patenkinta rezultatais, todėl kitais metais planuoja grybų substratą panaudoti visame savo ūkyje. Kadangi tai natūrali trąša, pasak V.Čečkauskienės, nereikėjo naudoti jokių kitų papildomų priemonių. Piktžolių stebimame plotelyje ji taip pat teigė nepastebėjusi. „Pasiteirausime, kokioms daržovėms labiausiai tinka grybų substratas, ir būtinai naudosime jį ir kitąmet“, – teigė Kupiškio rajono ūkininkė.

Žada naudoti ūkyje

Grybų substrato poveikis bandomas ir Kazlų Rudoje esančiame Zitos ir Vidmanto Paškauskų ūkyje. Ilgus metus gyvulininkystę puoselėję sutuoktiniai šiemet pabandė auginti ir daržovių.

„10 arų plotelyje pagal projektą pasodinome smidrų ir kopūstinių daržovių. Augalus patręšėme grybų substratu. Kadangi mėgstu eksperimentuoti, vos išgirdusi apie šią naujovę, nedvejodama nutariau ją išbandyti“, – sakė ūkio šeimininkė. Gautais rezultatais moteris teigė esanti patenkinta. Pasak Z.Paškauskienės, nors kopūstai buvo pasodinti vėlokai, augo kaip ant mielių.

„Mes esame labai patenkinti, kad ėmėmės šios veiklos. Dabar lauksime dirvožemio rezultatų. Tikiuosi, kad ir jie bus labai geri“, – pridūrė pašnekovė. Kitais metais Paškauskai planuoja smidrams skirti dar 10 arų, kuriuos taip pat ketina tręšti grybų substratu.