Gyvulininkystės sektoriuje didėja grynaveislių raguočių poreikis. Deja, kokybiškų mėsinių galvijų mūsų šalyje lieka nedaug, nes jie – eksportuojami.

Atsivežė iš Prancūzijos

Anykščių rajono Raguvėlės kaime įkurtuose Arūno Cicėno ir Aušrinės Starkės ūkiuose limuzinų veislės galvijai auginami daugiau nei dešimtmetį. Abu ūkininkai iš Prancūzijos atsivežė po 35 grynaveislius mėsinius galvijus. Dabar jų su prieaugliu yra per 400.

Pagal gausumą šie gražaus kūno sudėjimo, gerai išvystytais raumenimis gyvuliai Prancūzijoje užima antrą vietą. Gimęs veršelis sveria 36–40 kilogramų. Intensyvaus auginimo laikotarpiu buliukai priauga net po 2 kilogramus per parą ir pasiekia daugiau kaip 1 tonos svorį. Jie nereiklūs laikymo sąlygoms, ramūs. Įmitusio prieauglio skerdenos išeiga – apie 63–64 proc. Limuzinų mėsa vertinama dėl gero skonio, kvapo, spalvos ir švelnumo. Būtent tuo ši veislė ir sužavėjo lietuviškų ūkių šeimininkus.

Pasak A.Cicėno ūkio valdytojo ir A.Starkės ūkio direktoriaus Andriaus Jasono, ūkiuose laikant didesnį kiekį galvijų juos galima sparčiau ir pelningiau parduoti. „Siekiame būti patrauklūs tiek vietos, tiek užsienio rinkoms. Ypatingą dėmesį skiriame bandos sveikatingumui ir ūkio modernizavimui“, – pabrėžė A.Jasonas.

Rūpinasi sveikata

Visi pašarai grynaveisliams mėsiniams galvijams auginami ir gaminami A.Starkės ir A.Cicėno augalininkystės ūkiuose. Pastarasis puoselėja ekologinę augalininkystę. Abiejų ūkių plotai siekia per tūkstantį hektarų. Didžiąją dalį pašarų sudaro šienas, šienainis ir silosas. Papildomai gyvuliai palepinami ir ūkyje išaugintais miežiais, kukurūzais, avižomis, pupomis, žirniais. Gyvuliams sudarytas specialus subalansuotas mitybos racionas.

„Jį sudarėme atsižvelgdami į užsienio partnerių rekomendacijas bei bendradarbiaudami su mūsų šalies mokslininkais. Vertinamas gyvulių priesvoris, analizuojama, ko jiems trūksta“, – pasakojo ūkių vyriausioji zootechnikė Loreta Bazarienė.

Ūkiuose auginami gyvuliai suskirstyti grupėmis, kiekvienai jų sudarytas specialus mitybos racionas. Štai, pavyzdžiui, veršingumo laikotarpiu labai svarbu riboti karvių ir telyčių racionų intensyvumą. Kad būtų išvengta veršiavimosi komplikacijų, veršingos karvės šeriamos vien šienu. Koncentratų ir mineralų joms duodama kartą per savaitę. Gyvuliams duodama ir laižomosios druskos.

Vyriausiosios zootechnikės teigimu, didelis dėmesys skiriamas bandos sveikatingumui, atliekami įvairūs grynaveislių mėsinių galvijų tyrimai. Daug dirbama selekcijos srityje, nes labai svarbu atrinkti tinkamiausius veisti galvijų palikuonis.

A.Jasonas ir L.Bazarienė pasakojo, kad naujoje fermoje šiuo metu glaudžiasi rugsėjo mėnesį prieauglio susilauksiančios karvės. J. Žurauskienės nuotr.

Nauja ferma

A.Cicėno ūkio valdytojas ir A.Starkės ūkio direktorius A.Jasonas pasakojo, kad plečiant bandą siekiama užtikrinti geresnes gyvulių laikymo sąlygas. A.Starkė dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama buvo pastatyta nauja 4 300 kvadratinių metrų ferma, kuri pradėjo veikti šių metų birželio pradžioje. Prieš tai raguočiai glausdavosi senoje fermoje.

„Limuzinų veislės galvijai lauke būna tik ganiavos sezonu. Labai smagu, kad šiais metais visi jie apsistos naujoje šalto tipo fermoje, kurioje erdvu ir šviesu, o karštą vasaros dieną veikia ventiliatoriai“, –  pasakojo A.Jasonas.

Šiuo metu naujose patalpose įsikūrusios rugsėjo mėnesį prieauglio susilauksiančios ir sėklintos karvės. Rudenį fermoje bus užpildyti visi gardai, kiekviena gyvulių grupė bus laikoma joms skirtose vietose. Į tvartą sugrįš šiuo metu ganyklose esantys 250 brandaus amžiaus galvijų kartu su jaunikliais.

Perka užsieniečiai

Limuzinų mėsiniai galvijai turi didelę paklausą tiek vietos, tiek ir užsienio rinkose. Pasak A.Jasono, dauguma gyvulių iš ūkio eksportuojama, tik maža dalis jų lieka vietos rinkoje. „Ūkininkai domisi veisliniais gyvuliais. Vieni nusiperka kelis raguočius, kiti – kelias dešimtis. Jų kaina priklauso nuo gyvulio kokybės, sezoniškumo, nuo rinkos kainos. Atsižvelgdami į klientų poreikius, pareguliuojame kainą. Žinoma, užsieniečiai už mėsinius galvijus visada sumoka brangiau“, – teigė A.Jasonas.

Pasak jo, neretai mūsų tautiečiai kokybišką, gražų veislinį gyvulį nori įsigyti pigiai, todėl bando jų ieškoti užsienyje. Pasitaiko atvejų, kai svečiose šalyje už prastą, veislei netinkamą gyvulį jie pakloja didžiulius pinigus.

Rinkos poreikis

A.Cicėno ūkio valdytojas ir A.Starkės ūkio direktorius sakė, kad tarp pirkėjų didžiausią paklausą turi gyvuliai iki dvejų metų. Dėl žemesnės pardavimo kainos paklausūs ir tik nujunkyti veršeliai.

A.Jasono teigimu, kiekvienas sezonas būna skirtingas. Vieną sezoną daugiau gyvulių veislei nuperka veisėjai ir ūkininkai, kitą sezoną daugiau jų parduodama mėsai. „Koks būna rinkos poreikis, tiek galvijų ir parduodame. Šiais metais labai paklausios buvo telyčios“, – pastebėjimais pasidalijo pašnekovas.

A.Jasonas tvirtino, kad ūkyje sukurtas veislinių gyvulių branduolys yra itin tausojamas ir globojamas. Siekdami išlaikyti kokybę, jie bandos plėsti neplanuoja.

Faktai

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) duomenimis, šių metų pradžioje ūkiuose buvo laikoma daugiau nei 177 tūkst. mėsinių galvijų ir jų mišrūnų. Iš jų grynaveislių – tik kiek daugiau nei 41 tūkst., likusi dalis – mėsinių galvijų veislių ir mėsinių pieninių veislių mišrūnai.

LMGAGA nariai daugiausia laiko limuzinų (25,07 proc.), angusų (18,31 proc.), aubrakų (13,80 proc.), Šarolė (15,49 proc.) veislės galvijų.