Avių bandų pamažu daugėja ir Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje

Kazlų Rūdos savivaldybė – viena mažiausių Lietuvoje. Žemdirbystei čia tenka ir savi išbandymai, nes daugiau kaip 60 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai, tad ūkininkų nėra gausu. Kazlų Rūdos savivaldybėje beveik nėra jokios žemdirbių savivaldos, pusmetį nebuvo Žemės ūkio skyriaus vedėjo, todėl ūkininkai kartais pasijusdavo tarsi užribyje.

Norėtų glaudesnių ryšių

Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje įregistruota 540 ūkių, tarp jų 62 – jaunųjų ūkininkų ūkiai. Vidutinis ūkio plotas – 9,46 ha, kai šalyje jis siekia 12,38 ha. Plėtojami alternatyvūs ir netradiciniai verslai: žilvičių auginimas ir pynimas, sraigininkystė, sliekininkystė, vaistažolių auginimas bei kiti. UAB „Karpis“ užsiima žuvininkyste – žuvų auginimu ir veisimu, nes Kazlų Rūdos savivaldybėje iš 555 km2 teritorijos apie 400 km2 sudaro arba miškas, arba urbanizuotos teritorijos – šis kraštas apdovanotas šiais turtais. Tad kiekvienam aišku, kas lieka žemės ūkiui vystyti, todėl dauguma – smulkieji ūkiai.

Tiesa, Jankų kaimo ūkininko Vito Merkevičiaus, kartu su šeima dirbančio apie 400 ha žemės, tokiu nepavadinsi. Tačiau ir jis neslepia pasigendąs glaudesnio kontakto su Kazlų Rūdos savivaldybės vadovais. „Žemės ūkio skyriaus vedėjo savivaldybės administracijoje nebuvo jau visą praėjusią vasarą, yra tik jį laikinai pavaduojantis specialistas. Todėl net jokių susirinkimų nebuvo šaukiama“, – tikino V.Merkevičius, aiškindamas, kad su Žemės ūkio skyriaus vadovu žemdirbiai tikrai rastų apie ką pakalbėti.

Kazlų Rūdos savivaldybės ūkininkas, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis „Valstiečių laikraščiui“ taip pat tvirtino, kad rasti bendrą kalbą su Kazlų Rūdos savivaldybės vadovais nėra paprasta. „Kai pastarieji treji metai buvo tokie nepalankūs – sausra, liūtys, šalnos, pridariusios tiek daug nuostolių, mes balansavome ant ribos, tai savivaldybės taryba galėjo nors kiek žemės mokestį sumažinti, bet ir to nesulaukėm“, – nusivylimo neslėpė V.Juodsnukis, pridurdamas, kad savivaldybės dabar gali daryti įtaką žemės mokesčiui, kurį gali sumažinti 1–4 proc.

Anot jo, Kazlų Rūdos savivaldybė „laikosi ant to“, kad beveik pusė savivaldybės gyventojų gyvena pačioje Kazlų Rūdoje, kur išvystyta pramonė. Tačiau kita pusė tebegyvena kaimuose, kurie vis labiau tuštėja. Beveik kiekviename kaime galima rasti ne po vieną ištuštėjusią ir apleistą sodybą. „Kai Kazlų Rūdoje pramonė siūlo darbo – tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės kaimuose meta žemės ūkį ir vyksta dirbti į miestą, o kaimai tuštėja – dilgėlynai, piktžolynai, išplito erkės ir laukinė fauna. Likusiems ūkininkams didžiausia problema su stirnomis, šernais, vilkais“, – tvirtino V.Juodsnukis. Tiesa, Kazlų Rūdos krašte jis mato kai ką gero – graži gamta, trąšų kiekiai ir gamtos teršimas kasmet mažėja, nes ūkiai traukiasi.

Galimybės ribotos

Kazlų Rūdos savivaldybės mero Manto Varaškos teigimu, iš tiesų jų savivaldybės teritorijoje vyrauja smulkieji ūkiai. Tiesa, pasitaiko ir vienas kitas stambesnis ūkininkas Plutiškių, Antanavo ir Jankų seniūnijose, kur keli ūkiai su nuomojama žeme siekia ir po kelis šimtus ha.

„Tik tos seniūnijos, kurios yra pakraščiuose, yra mažiausiai miškingos. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos seniūnijoje tokių stambių ūkių neturime dėl miškingumo. Todėl esu ne kartą sakęs, kad perspektyvą matau ne kiekybiniame, bet kokybiniame ūkininkavime“, – perspektyvą ateičiai akcentavo M.Varaška.

Ten, kur žemė tinkama ūkininkavimui, mero duomenimis, žemės naudingumo-derlingumo balai yra neblogi. Kazlų Rūdos krašto žemės yra našesnės negu kur nors Dzūkijoje arba Aukštaitijoje, bet ūkininkavimo galimybes labai mažina teritorijos ribotumas. Todėl retkarčiais Kazlų Rūdos savivaldybės meras juokais prasitaria, kad „pas juos niekas neauga, jie nieko neturi, nes iš miško grūdų neprikulsi“.

Nepilnus metus prie Kazlų Rūdos savivaldybės vairo stovintis M.Varaška „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad jų savivaldybė atlieka tokias pačias funkcijas, kaip ir daugelis kitų šalies savivaldybių kartu su žemės ūkio skyriumi – su savo krašto ūkininkais bendradarbiauja, lygiuodamiesi į kitas savivaldybes, stengiasi jų per daug neapkrauti mokesčiais.

M.Varaška

M.Varaška

Meras tikisi, kad bendradarbiavimą tarp savivaldybės ir ūkininkų labiau pagyvins nuo vasario 1 dienos Žemės ūkio skyriui pradėjęs vadovauti naujasis vedėjas Vidas Pielikis, atvykęs iš Marijampolės. Mero teigimu, jau brandaus amžiaus žmogus įvairialypės patirties turi tiek savivaldoje, tiek ūkininkavime, todėl jam nebereikės mokytis darbo vietoje.

Imsis įvairių metodų

Naujasis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas V.Pielikis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Kazlų Rūda jam nėra svetimas kraštas. Žemdirbių rūpesčius jis pažino dar dirbdamas Žemės ūkio valdybos viršininku, kai Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybės priklausė Marijampolės rajonui. Domėtis Suvalkijos ūkininkų gyvenimu jam įprasta, nes tai jam labai artima sritis – kartu su žmona Dale bei sūnumi Meškučiuose (Marijampolės sav.) rūpinasi šeimos ūkiu, dirba netoli 600 ha žemės.

„Lyginant savivaldybes, iš karto matoma nemažai skirtumų. Kazlų Rūdoje gal net daugiau nei 60 proc. sudaro valstybiniai miškai, o lyginant su Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių rajonų savivaldybių ūkininkais, žemės yra mažesnio našumo ir nėra tokių stambių ūkininkų“, – pastebi V.Pielikis.

Anot jo, Kazlų Rūdos savivaldybėje galėtų būti vystomi dar labiau netradiciniai ūkininkavimo metodai – specifinių vaistažolių, daržovių, braškių ar žilvičių auginimas. „Aiškinsimės ir pabandysime padėti, kad kuo daugiau ūkininkų galėtų pasinaudoti europinėmis lėšomis. Manau, kad ir patys ūkininkai turėtų kelti daugiau idėjų. Mūsų pareiga – užvesti ant kelio, juos paskatinti, padėti“, – mąstė V.Pielikis.

Vedėjas tikisi, kad jam dar šį mėnesį pavyks užmegzti glaudesnį ryšį su Kazlų Rūdos krašto ūkininkais – vasario 20 dieną kvies visus į žemdirbių susirinkimą, kuriame dalyvaus ir žemėtvarkos bei mokesčių srities specialistai. Ateityje norėtų rengti informacinius susitikimus su ūkininkais seniūnijose, kad žemdirbiams nereikėtų važinėti į Kazlų Rūdą.

Ūkininkauja ir pats

Kazlų Rūdos meras M.Varaška tikino suprantąs ūkininkus, nes ir pats vis dar yra smulkusis ūkininkas – „veiklauju“ su avimis, auginu vaiskrūmius. Tiesa, tą darau Širvintų rajone esančiame ūkyje. Bet žvelgdamas į ateitį nematau kitų galimybių  ir Kazlų Rūdos krašte. Ir tai galėtų būti perspektyvi tik smulki žemdirbystė, pavyzdžiui, ekologinis ūkininkavimas, kuris būtų siejamas su rinkoje pastebimu natūralios, sveikai užaugintos produkcijos, pavyzdžiui, įvairių aliejų, augalų, pieno produktų, uogų, vartotojų poreikiu“, – vardijo M.Varaška.

Ūkininko pažymėjimą turintis M.Varaška save linkęs vadinti mėgėjiškai ūkininkaujančiu žmogumi. Su Romanovo veislės avimis jis nesiskiria penkerius metus. Jam teko perprasti avių ligas, maisto racioną, kergimo subtilybes. Todėl nuo kaimo nenutolusiems Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams pataria praktikuoti smulkų ūkininkavimą.

„Tai geras pomėgis, realus priedas, pagrindas maisto racionui. Laikydami avis mes susirenkame „spirales“ ir jas padžiovinę, susmulkinę, patys pasidarome trąšų, įterpiame į žemę nuo šiltadaržio iki daržo, apmėtome vaiskrūmius, uogienojus. Tai puiki ekologinė trąša, kuri leidžia sėkmingai daržininkauti“, – asmenine ūkininkavimo patirtimi pasidalino M.Varaška, pridurdamas, kad jam pačiam tenka skiepyti avis, vasarą kas porą savaičių jų kanopas apžiūrėti, ar nėra erkių.

Nušienauja teritoriją

M.Varaškos nuomone, smulki avininkystė perspektyvi ir labai tinka nedaug laiko turintiems žmonėms, laikantiems nenaudojamų pievų, laukų, kurių ne kultūrinant, bet auginant avis neužleisi krūmais ar aukštais piktžolynais.

Penkerius metus M.Varaška ūkyje stebėjo, kaip avys nugraužia niekur netinkamus žemės plotus ir dabar mato akivaizdžių pasikeitimų. Ten, kur anksčiau karklai stelbėsi ir varnalėšos kilo iki 2 metrų aukščio, vešėjo dilgėlynai, dabar auga labai gražus viksvynas.
Sakė, kad avys puikiai sutvarko piktžolynus, dar ir grąžos duoda – šeimininkas turi ekologiškos mėsos, o papildomai šerti reikia tik avižų bei labai nedidelio procento žirnių mišinio, duodama speciali druska, švarus vanduo.
Aišku, M.Varaška neišvengė ir išbandymų – keletą kartų avis išpjovė vilkai. Teko prašyti kompensacijų ir procesas užtruko. „Viskas veikia, nors ir pavėluotai, žalai nuo plėšrūnų išmokas gauname“, – pasakojo jis.

Šiemet toks laikas, kai žiemą M.Varaškos smulkiajame ūkyje avių bandos nėra – jaunų ėriukų įsigis gegužės mėnesį. „Kai dirbu Kazlų Rūdoje, jau antrus metus turiu tiktai prieauglį. Iš anksto užsisakau ėriukų viename ar kitame ūkyje, parsivežu tada, kai jau yra žolės ir palaikau maždaug iki lapkričio 1 dienos, žiemą nebelaikau. Kol dirbau Vilniuje, laikiau bandą, buvo avinas ir iki 4 ėriavedžių, tada per sezoną atvesdavo iki 5–8 ėriukų. Būdavo visaip, nes pirmavedės veda po vieną, dar „atsimeta“, nes ne visos vaikus pripažįsta, lyginant su trečia ar ketvirta vada, kai avys-motinos būna protingesnės“, – pamena meras.

Jis stebi, kad avių bandų pamažu daugėja ir Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje. Pasak M.Varaškos, taip yra dėl to, kad žmonės patys įsitikina, jog tai paprasčiausia gyvulininkystės forma.