Doc. dr. E.Klimas pastebi, kad ūkininkai, kurie neturi gyvulių, vengia auginti daugiametes ankštines žoles todėl, kad neva nėra ką parduoti.

Pastaraisiais metais specializuotuose augalininkystės ūkiuose su gausiu javų, rapsų, bulvių, cukrinių runkelių ir kitų augalų derliumi iš dirvožemio išnešami dideli kiekiai svarbiausių maistinių elementų ir humuso. Todėl mokslininkai ragina žemdirbius keisti mąstymą ir veiklą bei pradėti auginti daugiametes ankštines žoles.

Vengia auginti

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) docentas dr. Evaldas Klimas pastebi, kad ūkininkai, kurie neturi gyvulių, vengia auginti daugiametes ankštines žoles todėl, kad neva nėra ką parduoti. Tačiau mokslininkas pataria augalininkystės ūkių šeimininkams būtinai panaudoti daugiametes ankštines žoles, kadangi jos gerina dirvožemį.

Nors ankštinių žolių rūšių yra daug, iš jų ūkiškai reikšmingų yra apie 12. Pasak docento dr. E.Klimo, jos pasižymi unikaliomis biologinėmis savybėmis, ypač raudonieji ir baltieji dobilai.

„Raudonieji ir baltieji dobilai gali ženkliai pagerinti dirvožemį, praturtindami jį organine antžeminės dalies šaknų biomase bei ant jų šaknų simbiozėje su augalu gyvenančių gumbelinių, azotą fiksuojančių bakterijų sukauptu biologiniu azotu. Biologinis azotas yra ne tik nemokamas, bet ir ženkliai stabilesnis už mineralinį. Jis neišsiplauna į gruntinius vandenis ir neteršia aplinkos“, – teigė mokslininkas.

Dėka šių savybių dobilai yra vieni iš geriausių priešsėlių daugeliui prekinių augalų, o ilgalaikiame žolyne gerėja dirvožemio struktūra, gausėja organinių medžiagų ir humuso. Beje, dobilai sumažina piktžolėtumą ir per dirvožemį plintančių ligų pavojų.

dr. Evaldas Klimas

dr. Evaldas Klimas

Atliko tyrimus

Docentas dr. E.Klimas teigė, kad VDU ŽŪA mokslininkai daugybę metų tiria inovatyvius produktus, ieško įvairių sprendimų, kaip užtikrinti išliekamąjį dirvožemio tvarumą. Jie atliko mokslinius tyrimus augalininkystės ūkiuose ir nustatė, kad auginant raudonuosius ir baltuosius dobilus varpiniuose javuose galima tikėtis akivaizdžios naudos. Puikūs rezultatai buvo gauti net tada, kuomet esant palankioms meteorologinėms sąlygoms baltieji dobilai pavasarį trumpam laikui (60–70 dienų) buvo įsėti į varpinius javus.

„Siekdami nustatyti tinkamiausią žaliajai trąšai auginamų dobilų sėklos normą, pasirinkome tris baltųjų ir raudonųjų dobilų sėklos normas. Jos buvo įsėti į vegetacinius indus. Mažai sėklos normai buvo panaudoti 4 kg/ha baltųjų dobilų ir 10 kg/ha raudonųjų, vidutinei normai – 8kg/ha baltųjų dobilų, 15 kg/ha – raudonųjų, o padidintai normai – 12 kg/ha baltųjų dobilų bei 20 kg/ha raudonųjų“, – pasakojo docentas dr. E.Klimas.

Pasak mokslininko, praėjus 60 dienų po sudygimo (lauke tai atitiktų liepos pabaigą, rugpjūčio pradžią), didžiausią požeminės ir antžeminės masės kiekį – net 17,6 t/ha buvo sukaupę baltieji dobilai, kurių sėklos norma buvo vidutinė – 8 kg/ha. Vidutinės sėklos normos raudonųjų dobilų suminis biomasės kiekis buvo 12,3 t/ha. Tyrimais nustatyta, kad sėjant abiejų dobilų rūšių padidintas sėklos normas suminis biomasės padidėjimas nebuvo esminis. Todėl sėklų normų didinimas ekonomiškai nėra tikslingas. Pasėjus mažas sėklos normas abiejų rūšių dobilų biomasės kiekis esmingai mažėjo.

Bandymai ūkyje

Mokslininkas teigė, kad pagal šių realiame augalininkystės ūkio dirvožemyje atliktų vegetacinių tyrimų duomenis galima daryti prielaidą, kad naudingiau būtų pavasarį įsėti dobilus į platesniais (15–18 cm.) tarpueiliais pasėtus varpinius javus.

„Javus nukūlus ir paskleidus šiaudus, kartu pasklidusi dobilų žalioji masė ir dirvožemyje esančios šaknys ženkliai pagerintų šiaudų mineralizaciją dirvožemyje, nenaudojant papildomų azotinių trąšų“, – akcentavo docentas dr. E.Klimas.

Atsižvelgdami į šiuos, vegetaciniuose induose trumpą laiką augintų baltųjų ir raudonųjų dobilų tyrimų rezultatus, mokslininkai atliko tyrimus Šakių rajono ūkininko Mindaugo Martinaičio augalininkystės ūkyje. Į vasarinių kviečių pasėlį buvo įsėti raudonieji dobilai Liepsna, kurių sėklos norma buvo 15 kg/ha. Dėl, gegužės mėnesį užsitęsusios sausros raudonieji dobilai buvo įsėti tik birželio pradžioje, kuomet gausiai palijo.

„Vasariniai kviečiai pjūties brandą buvo pasiekę rugpjūčio pirmos dekados pabaigoje ir buvo nukulti rugpjūčio 14 dieną. Per pjūtį raudonųjų dobilų įsėlis buvo 35–39 cm aukščio. Per derliaus nuėmimą pasėlis buvo nupjautas 12 cm. aukščiu, o susmulkinta kviečių, šiaudų ir raudonųjų dobilų antžeminė biomasė buvo paskleista lauke“, – sakė docentas dr. E.Klimas.

Praturtina dirvožemį

Pasak pašnekovo, moksliniai tyrimai minėto ūkininko lauke buvo tęsiami. Todėl dalis raudonųjų dobilų įsėlio buvo palikti stebėti, o likusiame plote, kuris buvo nupurkštas 2 l/ha glifosatu, rugpjūčio 24 dieną ražienine sėjamąja buvo pasėti žieminiai rapsai. Meteorologinės sąlygos dobilų sudygimui buvo palankios. Todėl rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje gausiai palijus, ražienoje esantys įsėliniai dobilai vešliai sužėlė. Žemėjant oro temperatūrai ir baigiantis vegetacijai, dobilų antžeminė dalis nustojo augti.

„Iškasus dobilus buvo nustatyta, kad esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, per 5 mėnesius nuo sėjos, derlingame priemolio dirvožemyje augalai užaugino vešlias, apie 18–24 cm ilgio, šaknis su azotą fiksuojančių bakterijų gumbeliais“, – teigė mokslininkas. Todėl VDU ŽŪA docentas dr. E.Klimas patikino, kad tokia trumpalaikio dobilų įsėjimo į javus technologija gali ne tik pagerinti anglies ir azoto santykį dirvožemyje bei paspartinti javų šiaudų mineralizaciją, bet ir praturtinti dirvožemį nemokamu biologiniu azotu.

Po dobilų auginimo dirvožemio humusingumas išlieka didesnis dar kelerius metus.
Todėl neatsitiktinai pažangių augalininkystės ūkių šeimininkai lauko sėjomainose augina ne mažiau kaip du laukus daugiamečių ankštinių žolių.