Asociatyvi nuotr.

Faktas – dirvožemių rūgštėjimo procesas intensyvėja, ypač vakariniuose bei rytiniuose Lietuvos regionuose. Ir tai vyksta ne tik dėl natūralių gamtinių procesų, t. y. maisto medžiagų ir karbonatų išsiplovimo dėl perteklinės drėgmės, bet ir dėl nesubalansuoto cheminių medžiagų naudojimo bei sėjomainų nesilaikymo. Apskaičiuota, kad dėl intensyvaus žemės naudojimo dirvožemio organinių medžiagų balanse vieno trečdalio organinės anglies dirvožemis netenka dėl erozijos, o du trečdalius – dėl intensyvėjančios mineralizacijos. Reikia ieškoti tokių dirvožemio naudojimo būdų, kurie skatintų organinių medžiagų kaupimąsi. Viena pagrindinių dirvožemio derlumo didinimo priemonių rūgščiuose dirvožemiuose – kalkinimas.

Intensyvus kalkinimas 6–7 dešimtmetyje žymiai sumažino rūgščių dirvožemių plotus nuo 41 proc. iki 19 proc., tačiau pastaruosius tris dešimtmečius dirvožemio kalkinimo klausimams nebuvo skirta dėmesio, tad dirvožemio rūgštėjimo problema dėl dirvožemyje vykstančių natūralių procesų vėl atsinaujino. Šiuo metu rajonų, kuriuose rūgštūs dirvožemiai sudaro nuo 21 iki 66 proc., yra 9-iose Lietuvos apskrityse iš 10-ies. Augalų derlingumas gali būti net 20–50 proc. mažesnis. Rūgšti dirvožemio reakcija riboja augalų mitybinių elementų pasisavinimą ir derlingumą, todėl tokiuose dirvožemiuose trūksta kalcio ir magnio, o mangano ir boro kiekiai itin dideli, maisto medžiagos pereina į netirpias, augalams neprieinamas formas, vyksta didesni maisto medžiagų, ypač azoto, nuostoliai. Ribotas maisto medžiagų pasisavinimas didina augalų auginimo savikainą, mažina ekonominį augalininkystės efektyvumą bei gyvybingumą.

Siekdama skatinti žemdirbius gerinti dirvožemio derlumą naudojant ekonomiškai pagrįstus technologinius sprendimus, leidžiančius tausiai naudoti maisto medžiagas potencialiai didesniems žemės ūkio augalų derliams gauti rūgščiuose dirvožemiuose, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) įgyvendina projektą. Šiuo tikslui sąlygiškai rūgščiuose dirvožemiuose įrengti 8 parodomieji gamybiniai bandymai. Ūkiai parinkti skirtingose Lietuvos vietose: 6 bandymai įrengti Vakarų Lietuvos (Tauragės, Telšių, Klaipėdos, Plungės r.), 2 bandymai – Rytinės Lietuvos (Šalčininkų r.) dalyje, kur rūgščių dirvožemių yra daugiausia.

Įrengtuose gamybiniuose bandymuose dirvožemio rūgštingumui reguliuoti naudojamos granuliuotos arba miltelių formos kalkinės medžiagos: Orcal, Polcalc, Oxifertyl, Rolgran ekstra, granuliuotas kalkakmenis, Kalk hum ir Agro kalkės. Dėl skirtingos kalkių sudėties ir formos jų naudojimo galimybės skirtingos. Trąšų forma turi įtakos išbėrimo laikui, įterpimo gyliui, pvz., Rolgran extra įterpti nebūtina, galima berti ant augalų, Oxifertyl ir Kalk hum reikia įterpti sekliai (sekliai įkultivuoti) ir berti augalui sudygus, Orcal milteliai turi būti išberti ant suartos / skustos / nedirbtos (tiesioginė sėja) dirvos prieš sėją, optimalus įterpimo gylis – iki 7 cm. Kalkines medžiagas galima barstyti ir ant ražienų iki skutimo pabiroms sudaiginti – tuomet ir šiaudai apsivelia trąšomis, efektyviau vyksta mineralizacijos procesai, kalkės atlieka ligų prevenciją, šarmina dirvožemį, o šiaudai puikiai palaiko tinkamą drėgmės kiekį.

Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, kalkinės medžiagos išbertos ir įterptos įrengtuose bandyminiuose laukeliuose. LŽŪKT augalininkystės konsultantai kartu su ūkininkais, dalyvaujančiais projekte, vykdo ir prižiūri lauko bandymų eigą, renka tyrimų duomenis: matuoja dirvožemio pH vandeninėje ištraukoje, skaičiuoja augalų sudygimą, produktyvių stiebų derlių, piktžolių rūšinę sudėtį ir derlių.

Jau 2020 m. žemdirbiams bus pristatyti pirmieji bandymų rezultatai pavasarį ir vasarą rengiamose lauko dienose, rudenį organizuojamuose seminaruose.

 

Dr. Romutė Mikučionienė,

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė