Naujoji karta – pagrindinis tradicinio Lietuvos ūkininkų sąjungos renginio „Metų ūkis 2017“ požymis. Jaunoji ūkininkų karta jau dabar tėvus lenkia išsilavinimo kokybe, gebėjimu tikslą pasiekti trumpiausiu keliu ir efektyviausiu būdu. Su patirtimi jie įtvirtins savo kvalifikaciją ir tėvus pasivys bei aplenks ir pagal ūkio veiklos rezultatus. Taigi neabejokime – ūkiai patenka arba jau artimiausiais metais pateks į geras rankas.

Vyriausias

Šįmet pirmos vietos laimėtojų vidutinis amžius siekė 48 metus, ūkininkauti jie pradėjo maždaug prieš 17 metų. Laureatams ant kulnų lipo vidutiniškai 4 metais jaunesni antros ir trečios vietos laimėtojai. Tiesa, yra ir išimčių. Štai į prizininkų gretas pateko ir vyriausias pagal amžių konkurso dalyvis Mykolas Hofertas. Lietuvoje žinomas ūkininkas konkurse varžėsi ne kartą, bet vis pritrūkdavo vieno kito balo. Buvusio veterinarijos gydytojo, o vėliau ir kolūkio pirmininko nuosavas ūkis šį kartą Raseinių rajone užėmė trečią vietą.

„Specialiai konkursui niekada nesiruošiau, galite atvažiuoti bet kuriuo metu – mano laukai visada paruošti vienodai“, – tikino M.Hofertas.

Vis dėlto prityręs ūkininkas pripažino, kad šis konkursas ūkininkus skatina daugiau padirbėti gražinant savo ūkius. „Jeigu kuris laimi, tai ir kaimynai nenori atsilikti“, – aiškino konkurso naudą M.Hofertas.

Pasak G.Staliūnienės, „Metų ūkio“ konkursas privertė ūkininkus daugiau dėmesio pradėjo kreipti ne tik ekonominiams ūkininkavimo rodikliams, bet ir kultūrai. Organizatorių nuotr.

Jauniausia

Daugelis pažįsta ilgametį Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių rajono pirmininką Saulių Stirną. Nuo šiol visi žinos, kad ir Aleksandro Stulginskio universitete studijuojanti jo dukra jau ketvirtus metus ūkininkauja savarankiškai. Jauniausia konkurso dalyvė, Elektrėnų savivaldybėje ūkininkaujanti 25-erių Kristina Stirnaitė, užėmė trečią vietą. Kristina augina per 50 mėsinių galvijų. Ir tikrai juos augina pati, savarankiškai.

Neabejojame, kad jai svarbūs prityrusio ūkininko tėvo patarimai. Tačiau ar dėl visų sprendimų jų nuomonės sutampa? „Tenka ir pasiginčyti, kartais net pasipykti. Tėvas, žinoma, turi patirties, tačiau aš irgi turiu savo nuomonę. Taip jau yra, kad jauni žmonės kartais kitaip suvokia pasaulį ir priima kitokius sprendimus“, – sakė K.Stirnaitė.

Kai kurie ūkininkai atsisako gyvulininkystės, S.Stirnos ūkyje daugelį metų irgi vyrauja augalininkystė, o dukra pradeda nuo mėsinės gyvulininkystės. Nekilo abejonių? „Gyvenimas ilgas, daug kas gali pasikeisti, tačiau dabar esu įsitikinusi, kad, protingai investavus į gamybą, mėsiniame ūkyje galima pasiekti labai gerų rezultatų. Ypač jeigu planuoji imtis ir perdirbimo. Beje, tai geriausia išeitis ir turintiesiems augalininkystės ūkius, nes nesėkmingais metais tik taip galima padengti nuostolius“, – remdamasi ne tik mokslais, bet ir ūkininkavimo patirtimi sakė Kristina.

Sugrįžo iš emigracijos

Trečią vietą Skuodo rajone laimėjo penktus metus ūkininkaujantis Tomas Gimžauskas. Jaunasis ūkininkas iki tol darbavosi Norvegijoje bei Danijoje. Sugrįžo, nes atėjo laikas perimti tėvų ūkį. „Nesinorėjo ūkio likviduoti arba gerokai sumažinti. Perėmiau, tačiau turiu pasakyti, kad buvo sunku. Jeigu ne ES parama, nedideliam ūkiui būtų sunku išsilaikyti“, – sakė Tomas, ūkininkaujantis kartu su žmona Vida.

Skaitantieji šias eilutes norėtų, kad Tomas palygintų, ką atrado sugrįžęs į tėviškę ir ką prarado, palikęs darbus Skandinavijos šalyse. „Gerai ir sąžiningai dirbdamas visur gali uždirbti. Bet daugelis tik išvykę supranta, kad emigracijoje reikia dirbti daugiau ir sunkiau nei Lietuvoje. Čia laikaisi reikalavimų ir dirbi, o emigracijoje dar tau vadovauja kitas žmogus“, – dalijosi patirtimi T.Gimžauskas.

Nepasinaudojo padėtimi

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkui Jonui Talmantui šį kartą teko du vaidmenys – renginio organizatoriaus ir „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojo. Jam ranką spaudė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, o pats Jonas pasveikino savo žmoną Aidą bei sūnus Ovidijų ir Paulių. Nors niekam nekilo įtarimų, tačiau J.Talmantas sakė, kad tokios aplinkybės jį šiek tiek sutrikdė. „Ką žmonės pagalvos!“ Be reikalo. Pirmą vietą nuo antros skyrė net 16 balų, taigi abejonių dėl įvertinimo pagrįstumo neliko. Talmanto ir jo sūnų ūkiai kartu paėmus dirba 1 118 hektarų, specializuojasi augindami žieminius javus ir rapsus bei cukrinius runkelius.

„Esu dėkingas savo žmonai ir vaikams, nes be jų pastangų negalėčiau aktyviai užsiimti visuomenine veikla“, – sakė J.Talmantas.

Mokesčiai padidės

Pasidžiaugęs šventiškai nusiteikusiais savo kolegomis ūkininkais Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas jiems priminė ir ne visai malonias žinias (tiesa, kai kurios jų įsigalios tik po dvejų metų), pavyzdžiui, tai, kad ūkininkų laukia didesni mokesčiai.

„Tai labiausiai pajusime per mokesčius „Sodrai“, nes planuojama atsisakyti išimčių ūkininkaujantiems pensininkams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir jauniesiems ūkininkams. Nors mus ramina, kad mokesčiai „Sodrai“ bus skaičiuojami nuo 50 proc. apmokestinamų pajamų, tačiau pelningai dirbantiems ūkininkams įmokų tarifai išaugs kelis kartus“, – sakė J.Talmantas.

Pirmininkas apgailestavo ir dėl Seimo Kaimo reikalų komiteto aktyvumo stokos svarstant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projektą. „Trūkumai akivaizdūs. Visi juk žinome, kad sudarinėjami žemės įsigijimo sandoriai, nors žemę perkantys savininkai turi daugiau nei įstatyme numatytus 500 hektarų, tačiau Seimo nariai tik gūžčioja pečiais, esą nieko negali pakeisti“, – piktinosi J.Talmantas.

Paradoksalu, tačiau ir šiame ūkininkų renginyje ne kartą girdėjome nuomonę, kad žemdirbiai daugiau pasiekė, kai Seime tebuvo du su žemės ūkiu susiję parlamentarai. Taigi kiekybė ne visada užaugina kokybę.

Ministras ramino

Žemės ūkio ministras B.Markauskas prisipažino, kad su J.Talmantu bus geri draugai ateityje, kai abu nedalyvaus politinėje veikloje. „Kas jau kas, bet Jonas žino, kokios diskusijos vyko dėl mokesčių. Jis taip pat žino, kad padėtis ne tokia bloga, kaip bandoma pavaizduoti“, – sakė B.Markauskas.

Kodėl? „Todėl, kad gyventojų pajamų mokestį privalės mokėti tik pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai. Be to, remiantis praėjusių metų deklaravimo duomenimis, šį mokestį reikės mokėti 5 100 ūkio subjektų. Jeigu vertintume pagal dabar veikiančią mokesčių sistemą, tai mokesčių pertvarką iš jų pajaus tik 2 000 ūkio subjektų, o 15 procentų tarifas galios tik 687 ūkio subjektams, taigi dejavimai perdėti. Jeigu atvirai, daugelis ūkininkų verktų, jeigu jiems reikėtų gyventi iš ministro algos“, – kalbėjo ministras.

Žinoma, mokesčių didinimas nepagerins nuotaikos tiems, kurie turės mokėti daugiau, tačiau ministras priminė, kad valstybė kitos išeities neturi. „Kitais metais pensijoms didinti papildomai prireiks apie 400 mln. eurų, dar 200 mln. eurų reikės vadinamiesiems vaiko krepšeliams, apie 200 mln. eurų – įsipareigojimams NATO narystei, juk negalime tikėtis, kad kitos šalys mus gins, o mes tuo naudosimės“, – priminė B.Markauskas.

Mokestis „Sodrai“ daugeliui smulkiųjų ūkininkų net sumažės, nes reikės mokėti nuo 50 proc. gauto pelno, žinoma, turės daugiau mokėti stambiausių ūkių savininkai.

„Mokesčių reforma buvo neišvengiama. Patikėkite, jeigu ne mes, reforma būtų buvusi daug radikalesnė“, – priminė B.Markauskas.

Iškalbinga statistika

Dvidešimt ketvirtą kartą rengiamo konkurso „Metų ūkis“ vertinimo rezultatus pateikė 40 savivaldybių. Kiekvienoje iš jų išrinkta po vieną pirmos, antros ir trečios vietos laimėtoją. Iš viso konkurse dalyvavo 455 ūkiai, iš kurių 120 tapo laimėtojais.

Pagal išsilavinimą tarp 120 laimėtojų net 46 nurodė turintys aukštąjį, 40 – specialųjį vidurinį, 27 – aukštesnįjį ir 7 – kitą išsilavinimą. Šiemet tarp laimėtojų vyrauja augalininkystės ūkiai. Tokių buvo net 70. Dar 28 užsiima gyvulininkyste, o 22 ūkiai yra mišrios specializacijos, tarp jų 7 užsiima bitininkyste, 3 puoselėja sodininkystės, 3 – daržininkystės, 1 – paukštininkystės bei 1 – gėlininkystės ūkius.

Tarp visų laimėtojų yra 13 ekologinių ūkių, iš kurių 8 užsiima mėsinių gyvulių auginimu, 4 yra augalininkystės ūkiai ir 1 mišrus.

Didžiausią augalininkystės ūkį valdo geriausiais Panevėžio rajone pripažinti Inga ir Ovidijus Pečeliūnai, o didžiausias pagal plotą gyvulininkystės ūkis priklauso pirmą vietą Anykščių rajone užėmusiems Ligitai ir Algiui Bukauskams.

Net 260 mėsinių galvijų savo ūkyje laiko geriausio ūkio Lazdijų rajone savininkas Juozas Vainauskas, o daugiausia (119) melžiamų karvių tarp laimėtojų laiko kupiškėnai Laimutė ir Laimutis Baltrūnai.