Lietuvos mokyklose, ypač kaimo, vis plačiau plinta švediško stalo vaikų maitinimo principas. Miestelių ir kaimo mokyklų vadovai tikina, kad būtent toks maitinimo būdas gerina jaunuomenės valgymo kultūrą, padeda vaikams įskiepyti būtinus higienos įgūdžius.

Nešvaisto maisto vėjais

Vilkijos miestelio (Kauno r.) gimnazijoje švediško stalo principo modelį išbandė visi 167 nemokamą maitinimą gaunantys vaikai. Kiti mokiniai naudojosi daline savitarna. Praėjusiais mokslo metais jiems į lėkštę valgyklos darbuotoja dar įdėdavo pagrindinį patiekalą. Salotas ir trijų keturių rūšių garnyrą – bulves, grikius, ryžius, perlines kruopas – vaikai pasirinkdavo ir įsidėdavo patys. Patys įsipildavo ir sriubos.

„Jeigu nevalgo grikių, įsideda prie mėsos bulvių. Lygiai taip pat pagal savo skonį gali pasirinkti salotas“, – naujoviško maitinimo privalumus vardijo gimnazijos direktorius Antanas Švedas. Jis neslėpė, kad dabar jau ir iš pačių moksleivių tenka girdėti, kad toks maitinimo principas pateisino ir jų lūkesčius. Ką jau kalbėti apie tai, kad palengvėjo mokyklos valgyklos darbuotojų dalia.

A.Švedo teigimu, pereinant prie naujo maitinimo modelio, didelių sunkumų nekilo ir nebuvo itin brangu. Teko papildomai įsigyti specialios švediško stalo įrangos, šilumą palaikantį elektrinį gražesnį sriubos puodą, talpyklą vandeniui. Visa tai kainavo apie 600 eurų. Gimnazijos vadovo tikinimu, išlaidos jau atpirko lūkesčius – pasibaigus pietums, labai sumažėjo maisto atliekų.

Tiesa, tam reikėjo laiko – ilgiausiai truko, kol pradinukai patys įprato pasirinkti daržoves. „Iš pradžių pastebėjome, kad vaikai mėgdžioja vienas kitą – ką vienas dedasi į lėkštę, tą ir kitas. Tačiau pamažu jie suprato, kad turi valgyti tai, kas jiems patinka“, – pasakojo gimnazijos direktorius.

A.Švedas neslepia, kad toks pažangus mokinių maitinimo būdas turi ir trūkumų – sunku apskaičiuoti rekomenduojamas paros energijos ir maisto medžiagų normas vaikams, nes negalima nuspėti, ar vaikų mityba bus subalansuota ir įvairi. Be to, pirmų klasių mokiniams patiems sunkiau apsitarnauti, jiems reikia padėti įpilti sriubą. Taip pat sunkiau sekasi vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, nedrąsiems.

Lavina valgymo kultūrą

Švediško stalo principu vaikai praėjusiais mokslo metais buvo maitinami ir kitoje Kauno rajono ugdymo įstaigoje – Raudondvario gimnazijoje. Jos direktorė Vaida Trofimišinienė buvo atvira – toks vaikų maitinimo būdas turi ir privalumų, ir trūkumų, be to, reikėjo kantrybės ir laiko. Dabar V.Trofimišinienė džiaugiasi, kad vaikai mokosi ne tik nešvaistyti maisto, bet ir labai patobulėjo jų elgesys.

„Labai pagerėjo mūsų moksleivių valgymo kultūra. Vaikas išmoksta pats pasiimti įrankius, servetėlę. Man, kaip pedagogui, svarbu ir auklėjamasis momentas. Štai stovi priekyje vaikinas, už jo eilėje – mergina. Jis atsisuka ir jos paklausia, kiek jai įpilti sriubos – vieną ar du samčius? Taip vaikai mokosi būti malonūs ir su šalia esančiaisiais – jiems paduoti, padėti“, – teigė Raudondvario gimnazijos direktorė.

Šios gimnazijos moksleiviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, vyksta į svečius. Daug kas pastebi, kad iš Raudondvario atvykę vaikai mandagūs, moka kultūringai elgtis prie stalo. Tačiau to buvo siekiama ne vieną mėnesį. Pirmiausia bent porą mėnesių vaikus teko mokyti maisto į lėkštę dėti tiek, kiek jie suvalgys, o ne kiek joje telpa. „Socialinė pedagogė stovėdavo ir aiškindavo vaikams, kad niekas maisto neatims, kvietė paragauti salotų, jeigu jos skanios, tada grįžti ir dar jų įsidėti“, – pasakojo V.Trofimišinienė.

Jai išlikę vaikystės prisiminimai, kai mama pripildavo pilną stiklinę pieno ir liepdavo išgerti, o jai norėdavosi tik pusės. Todėl mokykloje jie tokių klaidų nekartoja – vaikas gali įsipilti ir išgerti tiek, kiek jis nori. Jei nenori viso obuolio, gali valgyti tik jo dalį – valgyklos darbuotojai obuolius supjausto per pusę, o morkas – lazdelėmis, tada vaikai juos noriau suvalgo.

„Matome, kad baigdamas valgyti, vaikas įprato pasiimti į ranką keturias morkos lazdeles ir pusę obuolio, nes tai yra jo norma“, – sakė gimnazijos vadovė. Jai smagu, kad tie vaikai, kurie gauna nemokamą maitinimą, dabar daug geriau jaučiasi, nes jie gali rinktis mėgstamą maistą. Gimnazijoje švediško stalo principu maitinami ne tik nemokamą maitinimą gaunantys moksleiviai, bet ir mokantieji už maistą bei gimnazijos darbuotojai.

„Tai irgi yra privalumas. Didesnis socialinis teisingumas. Nemokamą maitinimą gaunantis vaikas nėra išskirtas – jis stovi greta to, kuris turės mokėti už maistą, viską kartu renkasi“, – privalumus įžvelgia V.Trofimišinienė. Ji norėtų, kad kuo daugiau bendruomenės narių taikytų šį maitinimosi principą. Šioje gimnazijoje naujas mokinių maitinimo organizavimo modelis jau peršoka į trečiuosius metus.

Pietums – valanda laiko

Mokinių savitarnos (švediško stalo) aptarnavimo modelis davė puikius rezultatus ir Veldžio gimnazijoje (Panevėžio r.). Praėjusiais mokslo metais pagal šį modelį valgė 177 pradinukai, o nuo rugsėjo tokį maitinimo būdą išbandys ir aukštesnių gimnazijos klasių moksleiviai. Tam, kad būtų pereita prie šio maitinimo modelio, ypač entuziastingai pritarė Veldžio gimnazijos moksleivių tėvai.

„Svečiavosi moksleivių iš kitos mokyklos, tai net ir tie vaikai, kurie nevalgydavo mokykloje, pas mus rado sau tinkamo maisto“, – teigė Veldžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.

Anot jo, gimnazijoje jie įdiegė ir dar vieną naujovę – ketvirta pamoka vaikams yra laisva ir per tą valandą jie papietauja. Vieni į mokyklos valgyklą ateina anksčiau, kiti – vėliau, bet per valandos trukmės pertrauką visi suspėja pavalgyti ir pailsėti. Direktoriaus tikinimu, nebeliko per pertraukas eilių mokyklos valgykloje ir nereikalingo skubėjimo. Vyresnieji mokiniai valgo kitų pertraukų metu.

„Nėra prasmės abejoti tokio mokinių maitinimo principo pažangumu. Aš manau, kad mokyklos drąsiai gali pereiti prie švediško maitinimo modelio, mes tikrai nesigailime taip padarę“, – tvirtino R.Baltušis.

Įtrauks vietos ūkininkus

Nuo rugsėjo pereiti prie naujo moksleivių maitinimo mokyklose principo ketina ir daugiau šalies mokyklų iš Pakruojo, Lazdijų bei kitų šalies rajonų. Seirijų A.Žmuidzinavičiaus gimnazijos (Lazdijų r.) direktorė Zita Ščerbetkienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad apie tokią naujovę ji mąsčiusi jau ne vienus metus. Mat jų gimnazijoje jau buvo išbandytos kai kurios švediško maitinimo principo detalės – vaikams būdavo siūloma trijų rūšių salotų, jie galėdavo pasirinkti ir įsidėti mėgstamiausių. Sekėsi neblogai, o tai inspiravo tolesniam darbui.

„Mane žavi, kad, pritaikius tokią naujovę, galima sumažinti išmetamo maisto kiekį, be to, ir vaikai gali rinktis, kokio maisto jie labiau nori. Mokiniams tai turėtų būti labai priimtina ir reikalinga. Todėl ir norime, kad švediško stalo principas būtų taikomas ir pas mus“, – tvirtino Z.Ščerbetkienė.

Pasak jos, gimnazija rengiasi skelbti naują mokinių maitinimo įmonės parinkimo konkursą, kurio viena iš sąlygų – kad mokinių maitinimas būtų organizuotas švediško stalo principu. Be to, seirijiečių planuose – įtraukti ir Lazdijų rajono ūkininkus, kad vietos ūkininkai tiektų moksleivių maitinimui savuose ūkiuose išaugintas daržoves, vaisius.

Kliūčių nemato

Vita Šturmienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė

Švediškas stalas – tai maitinimo organizavimo sistema, kai vaikams sudaromos sąlygos patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) pritaria švediško stalo maitinimo principui, nes toks maitinimo organizavimas turi privalumų. Sudarytos sąlygos pasirinkti patiems vaikams skatina jų savarankiškumą, atsakomybę. Vaikai maisto įsideda tiek, kiek gali jo suvalgyti, o tai padeda ugdyti sveikos mitybos įpročius. Mokyklos, kurios jau maitina vaikus švediško stalo principu, džiaugiasi tuo, kad gerokai sumažėjo maisto atliekų, tad tuo prisidedama ir prie maisto švaistymo mažinimo.

Vis dėlto siekiant padidinti sveikatai palankaus maisto suvartojimą, reikia įdėti nemažai pastangų. Mokytojai, valgyklos personalas turi mokyti, šviesti vaikus, juos sudominti, skatinti ragauti, nes, turėdami galimybę rinktis, vaikai neretai į lėkštes dedasi mažiau sveikatai palankių patiekalų, visai nesideda daržovių. VMVT atkreipia dėmesį, kad organizuojant maitinimą švediško stalo principu labai svarbu užtikrinti tinkamą patiekalų laikymo temperatūrą (ne mažiau kaip 68 °C). Vaikai nuolat atidarinėja šilumą palaikančius indus, todėl patiekalai gali atvėsti. Reikiamą patiekalų laikymo temperatūrą galima užtikrinti turint tinkamą įrangą.

Tik nauda

Aida Matulevičiūtė, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos atstovė

Ugdymo įstaigose tiekiant maistą švediško stalo aptarnavimo modeliu maisto atliekų sumažėja nuo 50 iki 90 procentų. O atsisakius standartinių privalomų maisto produktų kiekių bus sutaupomas ir virėjų laikas, ir įmonės išlaidos – sumažės maisto švaistymas, nebereikės mokėti už išmetamas maisto atliekas, o sutaupytos lėšos keliautų maisto kokybei ir ruošos planavimui gerinti. Kitas svarbus aspektas – nebeliks diskriminacijos ir socialinės atskirties tarp vaikų, kai valstybės paramą gaunantys mokiniai negali savarankiškai rinktis, ką valgyti.