Žemdirbiai tvirtino noriai dalyvavę projekte, nes juos domina naujovės ir pažangūs preparatai, skirti dirvožemiui gerinti.

„Ūkininkai nuolat susiduria su prastėjančio dirvožemio kokybe bei mažo derlingumo problema. Jiems vieniems rūpimais klausimais kreiptis į mokslininkus yra per brangu ir per sudėtinga. Todėl paspartinti šį procesą jiems padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“, – sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja, EIP veiklos grupės projekto Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus. Azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus“ vadovė Aušra Žliobaitė.

EIP – tai Europos inovacijų partnerystė. Ši priemonė skirta ūkininkų, mokslininkų ir konsultantų bendradarbiavimui kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės ir miškų ūkių sektoriuose, paskatinti.

Dalyvavo noriai

Pasak A.Žliobaitės, minėtame EIP veiklos grupės projekte dalyvavo ŽŪR konsultantai, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai ir 11 įprastinių, ekologinių ir pagal nacionalinės kokybės produktų (NKP) sistemą dirbančių grūdinių kultūrų, daržininkystės bei uogininkystės partnerių ūkių iš Šiaulių, Pasvalio, Šalčininkų, Anykščių, Biržų, Joniškio, Ukmergės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

Žemdirbiai tvirtino noriai dalyvavę projekte, nes juos domina naujovės ir pažangūs preparatai, skirti dirvožemiui gerinti. Jie džiaugėsi, kad tyrimai buvo atliekami būtent jų ūkiuose, – bendros rekomendacijos ne visada pasiteisina konkrečiuose dirvožemiuose. Mokslininkams šis projektas taip pat buvo labai svarbus, nes jie turėjo galimybę tiesiogiai bendradarbiauti su ūkininkais.

Bandymai ir tyrimai

Pastaraisiais metais pastebima, kad visi mūsų šalies ūkininkai siekia didinti derlingumą, neblogindami produkcijos kokybės, bet jie susiduria su prastėjančiu dirvožemiu. Ši problema aktuali visiems žemdirbiams, vykdantiems veiklą bet kuriame augalininkystės sektoriuje.

„Sujungę mokslininkų, konsultavimo institucijos ir žemdirbių žinias, patirtį bei kompetenciją atlikome parodomuosius bandymus. Sprendėme dirvožemio kokybės gerinimo, azoto trąšų naudojimo mažinimo ir produkcijos derlingumo didinimo bei kokybės gerinimo problemas. Nors ekologiškai ūkininkaujantys ūkiai naudoja tik ekologiškas trąšas, jos negerina dirvožemio kokybės“, – sakė A.Žliobaitė.

Projekto vadovė pridūrė, kad ūkiuose buvo vykdomi išsamūs kompleksiniai tyrimai, susiję su naujos kartos mikroelementinių trąšų panaudojimu augalų mitybos, augimo ir vystymosi sąlygoms optimizuoti.

Išaugo derlingumas

A.Žliobaitės teigimu, projekto metu atlikus bandymus su grūdinėmis kultūromis, daržovėmis ir uogomis, buvo nustatyta, kad įprastiniuose (chemizuotuose) ūkiuose, auginančiuose grūdines kultūras – vasarinius ir žieminius kviečius, žirnius, sumažinus azoto trąšų normą 50 proc. ir naudojant NaturGel bei ProbioHumus buvo pastebėta, kad derlingumas išaugo iki 1,01 t/ha. Šių ūkių pelnas padidėjo nuo 9 Eur/ha iki 156 Eur/ha.

Ekologiniuose ūkiuose, auginančiuose vasarinius kviečius ir avižas, naudojant minėtus preparatus, derlingumas išaugo iki 0,23 t/ha. Šių ūkių pelnas padidėjo nuo 7 Eur/ha iki 41 Eur/ha.

Ekologiniame ūkyje, auginančiame morkas, burokėlius, kopūstus, daržovių kokybinės savybės pagerėjo, o derlingumas išaugo nuo 8 iki 20 proc., pelningumas – nuo 17 Eur/ha iki 764 Eur/ha.

NKP gamintojo ūkyje auginamų daržovių – morkų, svogūnų, burokėlių – kokybinės savybės pagerėjo, o derlingumas išaugo nuo 9 iki 21 proc., be to, buvo mažiau išleista trąšoms, todėl pelningumas išaugo nuo 118 Eur/ha iki 1 049 Eur/ha.

Puikių rezultatų pasiekta ir ekologiniame ūkyje, auginančiame juoduosius serbentus. Pagerėjo ne tik juodųjų serbentų kokybinės savybės, bet ir derlingumas išaugo 0,69 t/ha. Šio ūkio pelnas padidėjo 200 Eur/ha. Chemizuotame ūkyje, auginančiame braškes, pagerėjo uogų kokybinės savybės, jos geriau ištvėrė sausrą. Derlius padidėjo nuo 0,3 t/ha iki 0,64 t/ha, be to, buvo patirtos mažesnės išlaidos trąšoms, todėl pelningumas padidėjo nuo 611 Eur/ha iki 1 182 Eur/ha.

Augalai tapo ištvermingesni

Atlikus bandymus nustatyta, kad apdoroti augalai geriau ištvėrė sausros poveikį, buvo sveikesni, sudygo ir sunoko vienodu laiku. Ir nors dėl prastų oro sąlygų (pirmaisiais metais dėl perteklinio lietaus, o antraisiais– dėl stichinės sausros) bendras derlingumas buvo mažas, tačiau bandyminiuose laukuose jis buvo nuo 3 iki 45 proc. didesnis, palyginti su kontroliniais laukais.

Projekto metu buvo tiriamas ir dirvožemis. Pasak A.Žliobaitės, atlikus dirvožemio tyrimus buvo nustatyta, kad bandomuosiuose laukuose daugiau mineralinio azoto lieka dirvožemyje, humuso ir organinės anglies kiekis dirvožemyje tendencingai didėja. Beje bandomuosiuose laukuose prasidėjo humifikacijos procesai.

Renka paraiškas

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad paraiškos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“ bus priimamos iki š. m. gruodžio 31 dienos.

Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose padaliniuose. Šiam paraiškų kvietimo etapui skirta 1 834 880 Eur paramos suma iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Paraišką NMA gali teikti EIP veiklos grupės narys, jungtinės veiklos sutartimi dėl EIP veiklos grupės sudarymo paskirtas pareiškėju. Kiti EIP veiklos grupės nariai suprantami kaip projekto partneriai.

NMA priimamos tų EIP veiklos grupių paraiškos, kurių projektų galimybių studijos, pateiktos Žemės ūkio ministerijai, jau yra jos patvirtintos.

Pagal veiklos sritį remiama žemės ūkio ir (ar) miškų ūkio veiklos subjektų (ūkininkų, miškų valdytojų), mokslo ir (arba) studijų ir konsultavimo institucijų atstovų, kitų kaimo plėtros sektoriaus dalyvių bendra veikla, įtvirtinta jungtinės veiklos sutartimi. Numatyta vykdyti veikla turi būti susijusi su viena iš šių temų: tvaraus dirvožemio naudojimo, augalų produktyvumo didinimo ir produkcijos nuostolių mažinimo, augalų sveikatos, kenksmingų organizmų ir piktžolių kontrolės, ūkininkavimo sistemų pritaikymo mažinant klimato kaitos poveikį, gyvūnų gerovės, sveikatingumo ir aplinkosaugos standartų užtikrinimo gyvulininkystės ūkiuose, kitomis įgyvendinimo taisyklėse nurodytos projekto įgyvendinimo temomis.

Tinkamos išlaidos

Pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“ finansuojamos EIP veiklos grupių bendradarbiavimo išlaidos (EIP veiklos grupės narių susitikimų organizavimo, EIP veiklos grupės projekto galimybių studijos parengimo, EIP projekto viešinimo), EIP projekto įgyvendinimo išlaidos (darbo užmokestis projektą įgyvendinantiems asmenims, išlaidos prekėms ir paslaugoms, projekto rezultatų sklaidos išlaidos), kitos netiesioginės išlaidos (darbo užmokestis arba atlygis projektą administruojantiems asmenims).

Paramos dydis

Didžiausia paramos suma vienam EIP veiklos grupės projektui įgyvendinti – iki 200 tūkst. Eur.

Vertinant paraiškas taikomas skirtingas paramos intensyvumas atsižvelgiant į įsigyjamas investicijas: EIP veiklos grupės bendradarbiavimo, projekto viešinimo, projekto įgyvendinimo ir rezultatų sklaidos išlaidas numatyta finansuoti iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Projekto įgyvendinimo išlaidų – žemės ūkio ir miškų ūkio technikos (išskyrus priekabas ir puspriekabes) ir įrangos, susijusios su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, technologinių įrenginių, susijusių su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, kompiuterinės ir programinės įrangos, programavimo paslaugų – paramos intensyvumas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kokiuose sektoriuose projektas įgyvendinamas: įgyvendinant projektą gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose, bus taikomas 70 proc. paramos intensyvumas, projektą įgyvendinant augalininkystės sektoriuje, taikomas 60 proc. paramos intensyvumas. Vykdant kitų, anksčiau nepaminėtų sektorių projektus, paramos intensyvumas negali viršyti KPP priemonėse, skirtose projektams tokiuose sektoriuose remti, nustatyto didžiausio paramos intensyvumo.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų projektai pagal veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“ bus vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai. Pagal surinktų balų skaičių bus sudaroma paraiškų prioritetinė eilė.

Atrankos kriterijai, kuriais vadovaujantis bus vertinami projektai ir skiriami balai:

projekte pateiktas pagrindimas, įrodantis, kad projekto rezultatų praktinis taikymas ūkiuose teiks ekonominę ir (arba) aplinkosaugos naudą, – suteikiama 20 balų;

projekte numatytoms turto įsigijimo išlaidoms finansuoti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas šioms išlaidoms finansuoti, už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų (atrankos kriterijus netaikomas, kai prašoma didžiausios galimos paramos sumos projektui).

Projektas įgyvendinamas:

  • panaudojant neatlygintinai EIP veiklos grupės narių išteklius (materialinę bazę, darbuotojus) ir integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūrą – suteikiama 20 balų;
  • panaudojant neatlygintinai EIP veiklos grupės narių išteklius (materialinę bazę, darbuotojus) – suteikiama 10 balų.

Projekto rezultatų pritaikomumas bus pademonstruotas:

  • daugiau kaip 20 valdų (įskaitytinai) – suteikiama 20 balų;
  • nuo 15 valdų (įskaitytinai) iki 19 valdų (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;
  • nuo 10 valdų (įskaitytinai) iki 14 valdų (įskaitytinai) – suteikiama 10 balų.

EIP veiklos grupės projekto galimybių studijai skirta ne mažiau kaip 90 balų – suteikiama 10 balų.

Viešinant projekto veiklas taikomos ne mažiau kaip 3 skirtingos viešinimo priemonės ir būdai (spauda, radijas, televizija, internetas ir kt.) – suteikiama 15 balų.

 

Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 70 balų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio 70 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

 

LOGOspalv