Nerimas dėl lėšų stygiaus gausiam derliui supirkti sklaidosi – grūdų supirkėjai ir eksportuotojai prognozuoja, kad iššūkis supirkti bene dviem milijonais tonų daugiau grūdų bus įveiktas. Prie to prisidėjo ir palankios gamtos sąlygos, tačiau prašytų valstybės garantijų už paskolas apyvartinėms lėšoms grūdų eksportuotojai kol kas nesulaukė.

Atsuko nugarą

Maždaug prieš mėnesį „Valstiečių laikraštis“ rašė apie grūdų supirkėjų ir eksportuotojų išreikštą nerimą, kad gali pristigti lėšų gausiam derliui supirkti. Jie prašė valstybės garantijų už paskolas apyvartinėms lėšoms. Parlamentiniame Biudžeto ir finansų komitete svarstant šią problemą Žemės ūkio ir Finansų ministerijoms buvo pasiūlyta sudaryti darbo grupę ir surasti reikiamus finansinius instrumentus, kad grūdų supirkimo įmonės galėtų pasiskolinti. Finansų ministerijos atstovai jau tada sakė, kad pagelbėti negali – valstybės garantijų limitai yra išsekę.

Bankų atstovai tvirtino, kad bankai pinigų turi ir mielai skolintų žemės ūkiui, bet to daryti negali, nes įmonių nuosavų lėšų dalis nėra pakankama papildomam kreditavimui. Išeitis – valstybės pagalba. Tam, kad bankai galėtų peržengti vidinius rizikos reikalavimus, reikia trumpalaikės valstybės garantijos. Ar pavyko susitarti?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas sakė, kad darbo grupė buvo sukurta, tačiau bankai atsuko nugarą. „Kiek žinau, buvo susitikę Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės, bankų atstovai, tačiau gaila, kad bankininkai ženkliai padidino savo reikalavimus.

Valius Ąžuolas

Kai šis klausimas buvo aptariamas komitete, bankų atstovai sakė, kad paskoloms užtektų 25–30 proc. valstybės garantijos. O darbo grupėje jie pareikalavo jau 80–90 proc. valstybės garantijų – praktiškai tris kartus didesnių. Jeigu jau reikalauja tokių garantijų, tai čia beveik tas pats, kas skolintų valstybė“, – teigė Seimo narys.

Jis pridūrė, jog buvo prašyta, kad būtų peržiūrėtos „Invegos“ priemonės ir surastos galimybės padėti pasiskolinti grūdų supirkimo įmonėms. Kol kas reikalai nepajudėjo.

Paaštrėjo konkurencija

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas priminė, kodėl į valstybės institucijas buvo kreiptasi prašant pagalbos – valstybės garantijų už paskolas apyvartinėms lėšoms ir kt.

„Kaip žinia, šiemet Lietuvos žemdirbiai užaugino rekordinį derlių, t. y. iki dviejų milijonų tonų didesnį, lyginant su praėjusiais metais. Neabejotina, kad ši aplinkybė tapo didžiuliu iššūkiu tiek grūdų supirkėjams, tiek grūdų augintojams bei vežėjams, nes kilo įvairių problemų dėl grūdų sandėliavimo, vežimo ir panašiai“, – aiškino K.Šimas.

Jis pabrėžė, kad sudėtingą Lietuvos grūdų supirkėjų, eksportuojančių grūdus, situaciją lėmė ir pasaulio rinkose vykstantys procesai, pirmiausia – paaštrėjusi konkurencija, nes į rinką pateko didžiuliai kiekiai grūdų iš Centrinės Rusijos ir Volgos srities. Neigiamas pasekmes Lietuvos grūdų supirkėjams sukėlė ir pabrangęs euras, susilpninęs Europos grūdų pardavėjų konkurencingumą.

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidento, dar viena svarbi priežastis, dėl kurios buvo kreiptasi pagalbos į valstybės institucijas, – aplinkybė, kad pati valstybė reguliuoja grūdų augintojų ir supirkėjų komercinius santykius.

„Jau daugiau nei dešimtmetį galioja teisės aktų nuostatos, įpareigojančios atsiskaityti už nupirktus grūdus per nustatytus terminus – pusę kainos privalu sumokėti ne vėliau kaip per 30 dienų, likusią sumą – per 60 dienų nuo grūdų gavimo. Tačiau grūdų eksporto procesas trunka gerokai ilgiau – iki pusės metų, todėl grūdų supirkėjai atlygį už parduotus grūdus gauna tik po 5–6 mėnesių. Todėl nusprendus apriboti galimybes su grūdų augintojais susitarti dėl ilgesnių atsiskaitymo terminų, grūdų supirkėjai neišvengiamai susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, o šiais metais, užauginus itin didelį grūdų kiekį, ši problema tapo dar aštresnė“, – aiškino jis.

K.Šimas pabrėžė, kad dėl minėtų priežasčių buvo kreiptasi į valstybės institucijas, tačiau patys grūdų supirkėjai aktyviai dirbo sprendžiant sektoriaus problemas dėl apyvartinių lėšų, logistikos ir kt. Kokie rezultatai? „Šiuo metu galima prognozuoti, kad iššūkis supirkti bene dviem milijonais tonų didesnį nei planuota derlių bus sėkmingai įveiktas“, – tvirtino grūdininkų asociacijos vadovas.

Atsiskaitymai nestringa

Pasak V.Ąžuolo, įkaitusią situaciją išgelbėjo gamta – daugeliu atvejų nukulti grūdai buvo sausi. „Daug ūkininkų sausus grūdus susipylė į sandėlius ir neskuba jų parduoti. Elevatoriai ir uostai dabar yra užkimšti grūdais, tad gerai, kad augintojai jų neveža urmu, sausus grūdus galima palaikyti. Tai, galima sakyti, ir išgelbėjo“, – teigė jis.

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti javų augintojai tvirtino, kad blogų ženklų dėl atsiskaitymo už parduotus grūdus kol kas nejaučia. Kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovas Raimundas Juknevičius teigė, kad atsiskaitymai nestringa. „Grūdų supirkėjai sumoka kooperatyvui, o kooperatyvas gali atsiskaityti su ūkininkais. Kol kas problemų nėra, bet dabar tik rugsėjis. Turint omenyje, kad derlius gausus, visko gali būti, bet tikėkimės, kad tarptautinė prekyba vyks daugiau ar mažiau sklandžiai“, – vylėsi ūkininkas.

Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovas Ignas Hofmanas taip pat tvirtino, kad už parduotus grūdus supirkėjai atsiskaito laiku. „Asmeniškai nesusidūriau su tokiomis problemomis, kol kas viskas kaip įprastai, atsiskaitymai vyksta per mėnesį po pristatymo. Ir iš kitų kolegų nieko blogo negirdėjau. Tad kol kas prastų ženklų nesimato, bet, aišku, dar anksti vertinti ir daryti išvadas“, – sakė javų augintojas.

Ignas Hofmanas

Tikisi kainų kilimo

Radviliškio rajono ūkininkas užsiminė, kad javų augintojai neskuba pardavinėti derliaus. Tiesa, palaikyti grūdus iki geresnių kainų sau leisti gali tie, kurie turi galimybes derlių sandėliuoti. Tiems, kurie gerų sandėlių neturi, grūdus teko parduoti per javapjūtę, kuomet supirkimo kainos buvo kritusios.

„Ir didesniems ūkiams kažkiek grūdų tenka pardavinėti per javapjūtę, nes reikia grąžinti skolas produkcijos (trąšų, sėklų ir kt.) tiekėjams, bankams, taip pat reikia apyvartinių lėšų. Grūdininkų sektoriuje yra didelis sezoniškumas, kuris atitinkamai nulemia ir pajamų įplaukas“, – aiškino I.Hofmanas.

Ūkininkas sakė, kad per javapjūtę grūdų kainos buvo gerokai mažesnės, todėl viską pardavus tokiu metu didelio uždarbio nėra ko tikėtis. „Javapjūtės metu grūdų kainos buvo kritusios į žemumas. Žinia, grūdai – biržinė prekė, kainas diktuoja pasaulinės rinkos, tačiau pas mus jos buvo dar sumažintos, tiesa, ne tiek daug, gal keliais eurais. Kainos kažkiek buvo numuštos, nes derlius didelis, visi užsipildė grūdais, kai kurie elevatoriai net užsidarė, nepriiminėjo grūdų“, – teigė javų augintojas.

Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovas svarstė, kad išloš tie, kurie grūdus pardavinės vėliau. „Jau dabar yra kainų kilimo tendencija. Aišku, rinka nenuspėjama, tam įtakos turi daug veiksnių, pavyzdžiui, COVID-19 aplinkybės. Bet jeigu viskas klostysis kaip iki šiol, grūdų kainos turėtų šiek tiek pakilti. Matyt, nebus didelio kilimo, bet šioks toks bus“, – prognozavo ūkininkas.

Nepralošė ir tie grūdininkai, kurie sudarė išankstines pardavimo sutartis. Pasak I.Hofmano, gerų kainų pasiūlymai buvo balandžio ir gegužės mėnesiais. „Tada už toną kviečių siūlė 20 eurų daugiau, apie 170 eurų už antros klasės kviečių toną – manau, tai yra gera kaina“, – pripažino grūdų ūkio savininkas. Jis pridūrė, kad šių metų derlius po pastarųjų kelerių metų nesėkmių dėl gamtos sąlygų leis ūkininkams grąžinti skolas ir atsitiesti.

Paskolos žemdirbiams

Pasak V.Ąžuolo, svarbu tai, kad žemdirbiams teikiamos lengvatinės paskolos. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas tam turi 40 mln. eurų. Dėl daugiau nei pusės šios sumos jau sulaukta paraiškų. Lengvatinių paskolų gali kreiptis žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriaus subjektai, nukentėję nuo COVID-19.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 71 proc. paraiškų yra įvertintos ir dėl jų priimtas sprendimas, iš viso jau yra patvirtinta paskolų už 12,6 mln. eurų, o vienam ūkio subjektui yra suteikiama vidutiniškai 299 tūkst. eurų paskola.

Daugiausiai paraiškų dėl lengvatinių paskolų sulaukta iš ūkių, veikiančių Ignalinos (12 proc.), Kėdainių (11 proc.), Joniškio (9 proc.), Kauno (8 proc.) ir Šiaulių (8 proc.) rajonuose. Daugiausiai kreipiasi augalininkai (43 proc.), švelniakailių žvėrelių augintojai (35 proc.) bei pienininkystės sektoriaus atstovai (8 proc.).

„Žemdirbiams reikia lėšų rudeninei sėjai, svarbu, kad viskas būtų atlikta laiku ir tinkamai. Nuo to priklauso kitų metų derlius, tad galimybė gauti lengvatines paskolas labai praverčia“, – teigė parlamentaras.

Menkos sumos

Žemės ūkio ministerijos Finansų skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Butkus „Valstiečių laikraščiui“ patikslino, kad Žemės ūkio paskolų garantijų fondas teikia individualias garantijas finansų įstaigoms už paskolas, teikiamas ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimu, miškininkyste, kaimo plėtra, akvakultūra ir žuvininkyste (įskaitant kaimo vietovėje veikiančius subjektus, užsiimančius grūdų supirkimu).

Individualios garantijos dydis siekia iki 80 arba 90 proc., jei ūkio subjektai, įskaitant ir grūdų supirkėjus, dėl COVID-19 ligos protrūkio susiduria su apyvartinio kapitalo, reikalingo ūkio veiklos tęstinumui bei dirbančiųjų pajamoms užtikrinti, trūkumu.

Anksčiau skelbta, kad grūdų supirkėjams reikėtų papildomų 300–500 mln. eurų paskolų apyvartinėms lėšoms. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas disponuoja viso labo 40 mln. eurų, skirtų lengvatinėms paskoloms dėl pandemijos pasekmių.