LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Radviliškio rajono ūkininko Rimanto Garucko laukuose vienos stambiausių pasaulio augalų selekcijos kompanijų KWS SAAT SE atstovų Lietuvoje surengtoje lauko dienoje buvo pristatyta inovacija – CONVISO® SMART cukrinių runkelių auginimo technologija, kuri dėl ES politikos augalų apsaugos priemonių naudojimo atžvilgiu jau artimiausioje ateityje gali tapti išsigelbėjimu augintojams. Taip pat renginio dalyviai turėjo puikią progą įvertinti, kaip bandomuosiuose laukuose auga naujausių KWS žieminių rapsų veislių pasėliai.
KWS arkliukas
R.Garuckas jau trečius metus dalį cukrinių runkelių augina pagal naująją CONVISO® SMART technologiją. „Gali būti, kad po metų kitų užmiršiu įprastai augintus cukrinius runkelius ir visame plote taikysiu šią technologiją, nes ji labai patogi ir ekonomiška. Du kartus nupurškei piktžoles – ir ramu. Ūkininkui labai svarbu, kai neskauda galvos dėl pasėlių priežiūros“, – aiškino bemaž 500 ha dirbantis augalininkystės ūkio savininkas, auginantis apie 144 ha saldžiųjų šaknų, iš kurių 14 ha plote taiko inovaciją.
Kuo ypatinga dviejų Vokietijos kompanijų – vienos iš sėklininkystės lyderių KWS ir chemijos milžinės „Bayer“ – sukurta nauja technologija, kad mūsų cukrinių runkelių augintojai ja taip aktyviai susidomėjo? Kaip minėjo KWS SAAT SE atstovas Lietuvoje Kastytis Patiejūnas, mūsų ūkininkai atsidūrė inovacijos smaigalyje – pagal šią technologiją jų auginamų saldžiųjų šaknų plotai yra didžiausi ES. Tokiu būdu Lietuvoje auginama apie 700 ha – 5 proc. visų cukrinių runkelių pasėlių.
Naująją CONVISO® SMART piktžolių kontrolės sistemą cukrinių runkelių pasėliuose sudaro du pagrindiniai komponentai – inovatyvios KWS cukrinių runkelių hibridinės veislės, tolerantiškos naujam ALS inhibitorių grupės herbicidui, ir CONVISO® ONE – naujas plataus veikimo spektro cukrinių runkelių herbicidas, sukurtas ALS inhibitorių pagrindu.
Šis herbicidas naikina plačialapes piktžoles, tarp jų ir daug sunkiai kontroliuojamų, varpines piktžoles, javų pabiras. Be to, CONVISO® ONE suteikia galimybę pašalinti iš laukų įprastinius runkelių sėklojus su kuriais vargsta dažnas augintojas.
„Specialiai išvestos KWS cukrinių runkelių veislės ir specialus „Bayer“ herbicidas turėtų palengvinti augintojų gyvenimą, nes piktžolių kontrolė tampa paprastesnė ir lankstesnė, ši technologija gerokai praplatina purškimo „langą“, be to, yra saugi runkeliams“, – privalumus vardijo K.Patiejūnas.
Ūkininkas R.Garuckas (pirmas iš kairės), svečias iš Vokietijos – KWS cukrinių runkelių padalinio vadovas N.Wielandtas ir KWS atstovas Lietuvoje K.Patiejūnas aiškino apie inovatyvios CONVISO® SMART cukrinių runkelių auginimo technologijos privalumus. Bendrovės nuotr.
Jis pabrėžė, kad lietuvių imliai diegiama inovacija – KWS arkliukas, kuris artimiausioje ateityje gali būti visos ES cukrinių runkelių augintojų, pastaruoju laiku patiriančių nemažai išbandymų, išsigelbėjimu. ES smarkiai apribotas neonikotinoidų, kuriais buvo apdorojamos ir cukrinių runkelių sėklos, naudojimas. Europos Komisijos (EK) draudimų taikinys – dar nemažai augalų apsaugos priemonių.
„Ši naujovė į laukus atėjo pačiu laiku, nes EK žada uždrausti pagrindinius cukrinių runkelių priežiūrai naudojamus herbicidus – fenmedifamą, desmedifamą, lenacilą ir kt. Nelikus jų, auginti cukrinius runkelius taptų neįmanoma, jeigu ne ši nauja technologija. Tie, kurie pradėjo ją diegti, kaupia patirtį ne tik sau, bet ir kitiems“, – aiškino Vokietijos kompanijos atstovas Lietuvoje.
Mažiau purškimų
Lauko dienoje dalyvavęs KWS cukrinių runkelių padalinio vadovas Nicolas Wielandtas padėkojo ūkininkams už pasitikėjimą kompanijos kuriamais produktais ir priminė, kad šis projektas pradėtas dar 2001 metais, kai buvo rastas laukinis runkelis, atsparus „Conviso“ herbicidams.
„Prireikė 17 metų, kol ši technologija pasiekė gamybinius laukus. Lietuva – viena iš 6 pasaulio šalių, kur jau komerciniais pagrindais pradedama diegti ši technologija. Palyginti su kitomis kultūromis, pasaulyje cukrinių runkelių auginama ne tiek ir daug, todėl chemijos pramonės koncernams tai nėra patraukli sritis. Mes stengiamės selekcijoje augalus pritaikyti toms apsaugos priemonėms, kurios yra rinkoje. Viliamės, kad ši inovacija leis sumažinti purškimų skaičių nuo 4–5 iki 2“, – sakė svečias iš Vokietijos.
Anot K.Patiejūno, laukinį augalą reikėjo „atkryžminti“ iki dabartinio produktyvumo. „Tyrimų rezultatai rodo, kad, purškiant ir tradicinių, ir naujų veislių augalus įprastine chemija, nauji hibridai derlingumu dar atsilieka 8–10 proc. Bet jeigu šie hibridai apdorojami nauju CONVISO® ONE herbicidu, skirtumas beveik išnyksta ar net persveria naujos technologijos naudai. Po kokių 5 metų tos naujos veislės pasieks įprastinių derlingumą“, – aiškino jis.
Patogu ir ekonomiška
Nuo seno cukrinius runkelius auginantis R.Garuckas, pirmasis šalyje išbandęs inovaciją, sakė, kad jos privalumų – nemažai. Ūkininkas naujuosius pasėlius šiemet nuo piktžolių purškė tik du kartus, o po įprastinius su purkštuvu važinėjo jau 4–5 kartus. Tai, žinoma, ekonomiška, be to, darbo jėga brangsta, darbuotojų stinga, tad tokia technologija, anot ūkininko, yra puiki išeitis.
„Manau, kad taupant pinigus antro purškimo gal net ir nereikėtų. Dėl vienos kitos balandos nieko neatsitiks“, – dar labiau pasilengvinti gyvenimą norėtų ūkininkas. Tačiau KWS kompanijoje dirbantis jo sūnus Marius, kuruojantis pagal naują technologiją auginamus cukrinių runkelių plotus, sakė įkalbėjęs tėvą, kad pasėliai būtų nupurkšti antrą kartą – kaip ir rekomenduoja gamintojai.
KWS vadybininkas M.Garuckas (dešinėje) pristatė net 12 veislių žieminių rapsų bandomuosius pasėlius. Bendrovės nuotr.
K.Patiejūnas pabrėžė, jog reikia purkšti du kartus, kad neišsivystytų piktžolių atsparumas herbicidams. O tokių problemų jau yra. Lietuvoje pastebimas augantis dirvinių smilguolių atsparumas herbicidams. „Jeigu sėjomainoje per daug naudojama sulfonilurėjos grupės herbicidų, gali būti tokių bėdų. Kai kuriuose ūkiuose dėl to „pabėgo“ žliūgės. Lietuvoje jau turime keturis tokius atvejus“, – perspėjo jis.
CONVISO® ONE gamintojų rekomenduojama norma – hektarui vienas litras. Pirmasis ir antrasis purškimai atliekami sulaukus pirmųjų dviejų tikrųjų balandos lapelių. Šis produktas gali būti maišomas su bet kuriuo klasikiniu cukriniams runkeliams skirtu herbicidu.
„Optimaliausia naudoti du kartus po pusę litro. Visą normą vienu kartu rekomenduotume, kai dėl kokių nors kliūčių nesuspėta atlikti pirmo purškimo. Taikant šią technologiją būtina keisti mąstymą – nereikia gaudyti vos dygstančių piktžolių, geriau palaukti, kol atsiras du pirmieji tikrieji balandos lapeliai“, – aiškino KWS konsultantas M.Garuckas ir pridūrė, kad šiemet dėl sausros sunkiau įveikiamos balandos. Tad jų daugiau tų augintojų, kurie nespėjo laiku nupurkšti, laukuose.
Iš lietuvių mokosi vokiečiai
Lietuvoje įregistruotos dvi Smart KWS veislės, iš jų Smart Janninka KWS auginama gamybiniuose ir bandomuosiuose plotuose. Antroji – Smart Johanna KWS, tapusi standartu Smart veislėms valstybinėje veislių tyrimo sistemoje, – augintojams bus pasiūlyta kitąmet. Dar tiriamos 4 Smart KWS veislės, iš kurių dvi, tikimasi, dar šiemet bus įregistruotos.
Pernai inovacija buvo išbandyta 10 Lietuvos augintojų ūkių. Dauguma jų šiemet šią technologiją perkėlė į gamybinius plotus. Drąsiai naujovę perėmė ir daugiau kolegų, kai kurie užsėjo net 100 ha. Pasak K.Patiejūno, naują technologiją išbando 10 proc. šalies augintojų: 35 augina gamybiniuose plotuose, penki – bandomuosiuose laukuose. Taigi iš lietuvių mokysis kolegos iš kitų šalių.
Be mūsų tautiečių, ES inovaciją gamybiniuose plotuose (20 ha) taiko švedai. Ispanai ir lenkai ją taiko bandomuosiuose plotuose. Ši technologija diegiama ir Serbijoje, Moldovoje, Ukrainoje bei Rusijoje.
Cukraus fabriko „Nordic Sugar Kėdainiai“ agronomas konsultantas Algimantas Kasparas sakė, kad neseniai Lietuvos augintojų diegiamą inovaciją apžiūrėjo ir rimtai susidomėjo grupė Vokietijos ūkininkų.
Pristatė žieminius rapsus
Lauko dienos dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti, kaip auga naujausių KWS veislių žieminių rapsų pasėliai. M.Garuckas tėvo ūkyje bandomuosiuose laukuose užsėjo net 12 veislių žieminių rapsų – po maždaug 3 ha kiekvienos. Tarp jų pasėjo ir kitų kompanijų veislių, kad būtų galima palyginti. Jaunasis KWS konsultantas nedaugžodžiavo ir ragino patyrusius augintojus įvertinti, kokios veislės jiems būtų tinkamiausios.
Žieminiai rapsai buvo pasėti į ražienas naudojant giluminį žemės purentuvą, populiariai ūkininkų vadinamą kurmiu. „Tai gana sunki technologija, kurią taikant privalu laikytis visų reikiamų elementų, kitaip derliaus nebus. Vienas pagrindinių reikalavimų – žieminius rapsus pasėti iki rugpjūčio 15 dienos, vėliausiai – iki rugpjūčio 25-osios“, – pastebėjo R.Garuckas.
Bandomuosiuose laukuose auga ir naujieji hibridai Alvaro KWS, Factor KWS, Cristiano KWS, Fernando KWS, Umberto KWS, Marc KWS, Gordon KWS, turintys geną RLM7, kuris padidina jų atsparumą fomozei bei išbyrėjimui iš ankštarų.
Vienas iš labiausiai paplitusių hibridų Factor KWS, pasižymintis žiemkentiškumu, valstybinėje veislių tyrimo sistemoje naudojamas kaip standartas. M.Garuckas teigė, kad pernykščiai bandymai tėvo ūkyje parodė, jog derlingiausias, nedaug lenkdamas kitus hibridus, buvo Alvaro KWS – 5,3 t iš 1 ha.
„Patys šiemet pirmą kartą sėjome Umberto – 60 ha iš auginamų 90. Veisles reikia rinktis pagal laukus, sėjomainą ir kitus niuansus“, – vieno recepto visiems nesiūlė konsultantas.
Jis nesiėmė prognozuoti, kokio šiemet galima tikėtis žieminių rapsų derliaus, bet tarstelėjo, kad vidutiniškai iš 1 ha turėtų byrėti 3,5– 4 t. Aišku, jeigu staigmenų nepateiks gamta.
