R. Dovydėno pieš.

Lietuvoje itin sparčiai nyksta bankomatai ir bankų padaliniai. Bankininkams nei šilta, nei šalta, kad regionų gyventojai stumiami į visišką finansinių paslaugų atskirtį. Lietuvos banko, kurį įstatymas įpareigoja užtikrinti patikimą pinigų sistemos funkcionavimą, atstovai žmones ragina savo uždirbtus pinigus grynintis parduotuvių kasose ar „Perlo“ terminaluose, nes bankininkams terliotis su grynųjų pinigų mėgėjais neapsimoka.

Varo į internetą

Pinigus uždirbame patys, tačiau nesame visateisiai jų šeimininkai – bankininkai reguliuoja, kaip juos naudoti, kur ir kiek išsigryninti ir kt. Pastaraisiais metais bankininkai vis sparčiau purtosi gyvo bendravimo su klientais ir siekia visus suvaryti į elektroninę erdvę.

Per aštuonerius metus kredito įstaigų skyrių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik perpus. Bankų skyrių, teikiančių grynųjų pinigų paslaugas, 2015 metais buvo 321, o 2019-ųjų pirmąjį pusmetį liko tik 157. Bankų padaliniai naikinami net rajonų centruose. Bankų atstovai tvirtina, kad tokius pokyčius lemia populiarėjanti skaitmeninė bankininkystė, tačiau daugybė žmonių ja nesinaudoja (skaičiuojama, kad tokių gyventojų yra apie 800 tūkstančių).

Bankų atstovai viešai pripažįsta, kad tokių klientų ignoruoti nereikėtų. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius neseniai Seime vykusioje konferencijoje „Kuo pakeisime išeinančius bankus regionuose: problemos, galimybės ir perspektyvos“ pripažino, kad aklai skaitmenizuotis negalime. Tačiau daugybė žmonių paliekami be pasirinkimo, į artimiausią banko skyrių ne vienam tenka važiuoti ne vieną dešimtį kilometrų.

Gelbėja kredito unija

Pasienyje su Latvija įsikūrusio Saločių miestelio gyventojai vietoje gyvai bendrauja su vienu kredito įstaigos specialistu – Pasvalio kredito unijos atstovu, kuris kartą per savaitę atvyksta į miestelį.

„Džiaugiamės, kad turime tokią nuotolinę kasą. Anksčiau ji veikė nuolat, dabar čia kartą per savaitę atvažiuoja specialistas. Gyventojai žino, kada bus, ateina pasiimti pensijų, pasitarti. Išsigryninti pinigų dar galima parduotuvėje, anksčiau dar buvo pašto skyrius, bet jį uždarė“, – sakė Saločių seniūnas Algimantas Mašalas.

Algimantas Mašalas

Algimantas Mašalas

Verslininkai, ūkininkai tvarkyti finansinių reikalų vyksta į Pasvalį, kur dar veikia dviejų bankų skyriai. Iki Pasvalio miesto – 22 kilometrai. „Tie, kurie turi internetinę bankininkystę, lengviau susitvarko, bet ji daugiau jaunimui prieinama, o senesni žmonės ja nesinaudoja“, – aiškino seniūnas.

Reguliuoja gyvenimą

Bankų padalinių uždarinėjimo vajus itin daug nepatogumų sukelia ūkininkams, kurie yra aktyvūs bankų klientai. Biržų rajono stambus ūkininkas Henrikas Bertulis savo kailiu jaučia spartų bankų skyrių naikinimą rajonuose. „Prieš kurį laiką užsidarė banko, su kuriuo bendradarbiauju, skyrius Biržuose, paskui – Pasvalyje, dabar turiu važinėti į Panevėžį. O su bankininkais tenka dažnai bendrauti“, – dėl nuo žmonių tolstančių bankinių paslaugų apgailestavo jis.

Pasak ūkininko, didelė problema ir ta, kad bankų klientų aptarnavimo skyriuose neišduodama grynųjų pinigų. „Daug dirbamų žemių nuomojamės, jas daugiausia nuomoja senyvo amžiaus žmonės, nuomą jie nori gauti grynaisiais. Kai nuvažiavęs į Panevėžį paprašiau grynųjų, negavau. Sakė, kad jų galima gauti tik keliose vietose Vilniuje ir Kaune, užsisakius iš anksto. Pavedimų mokesčiai didėja, o grynųjų neduoda. Nukreipia į bankomatus, o iš jų per savaitę galima išsigryninti tik iki 3 000 eurų. Kai po 150–200 eurų nuomojiesi 300–500 hektarų, reikia ne tokių sumų. Bankai vis labiau reguliuoja mūsų gyvenimą“, – piktinosi H.Bertulis.

Situacija šokiruoja

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas pripažino, kad neseniai Seime vykusioje konferencijoje apie iš regionų besitraukiančius bankus pateikti duomenys šokiruoja. „Apie 500 tūkst. gyventojų nesinaudoja elektronine bankininkyste (statistikos duomenimis, tuo nesinaudoja 449 tūkst. gyventojų nuo 55 iki 74-erių metų ir apie 400 tūkst. jaunesnių ir pusamžių gyventojų – aut. past.) Vadinasi, tiek žmonių atsiduria finansinėje atskirtyje. Vienintelė jų galimybė – atvažiuoti į bankų skyrių susitvarkyti finansinių reikalų. O kaip elgiasi bankai? Per ketverius metus jie uždarė pusę savo skyrių ir perpus sumažino prieigos taškų, bankomatus irgi uždarinėja. Mažina ir mažina galimybes turėti grynųjų, susitvarkyti finansinius reikalus“, – konstatavo Seimo narys.

Valius Ąžuolas

Valius Ąžuolas

Parlamentaras sakė girdėjęs įvairių istorijų ir gavęs ne vieną skundą apie žmonių aptarnavimą bankuose. „Bankų skyriai būna perpildyti, klientai ten alpsta, greitosios pagalbos medikai važiuoja. Žmonės kreipiasi ir pasakoja, kaip juos stumdo bankai. Skundžiasi, kad atėję į bankų skyrius išgirsta, kad grynieji neišduodami. Gyventojai negali atsiimti savo uždirbtų pinigų. Prieinama iki komiškų situacijų, kai, pavyzdžiui, netekęs mokėjimo kortelės, žmogus lieka be pinigų. Bankų skyriuose grynųjų neišduoda, liepia laukti, kol pagamins naują kortelę“, – bankų elgsena su klientais piktinosi V.Ąžuolas.

Iš Akmenės rajono kilęs politikas užsiminė, kad Akmenės rajono centre nebeliko nė vieno banko skyriaus. Artimiausias skyrius – už 50 kilometrų. „Atvykęs išgirsi, kad reikės palaukti 3–4 valandas, jeigu neužsiregistravai internetu. Bankai elgiasi ciniškai, jiems nerūpi klientai“, – konstatavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Reikia valstybinio banko

Jeigu komerciniai bankai taip elgiasi su žmonėmis, ką galvoja Lietuvos bankas, piliečių išrinkta valdžia? „Tarsi ir yra, kas bankus prižiūri, bet jie eina savo keliu, jiems nelabai rūpi, kad žmonės negauna paslaugų. Todėl turime galvoti apie valstybinio banko steigimą, gal pašto pagrindu ar kitaip“, – teigė V.Ąžuolas ir pridūrė, kad bus kuriama darbo grupė, kuri ieškos sprendimo būdų, kaip tai būtų galima įgyvendinti.

Seimo narys taip pat siūlo sudaryti visas galimybes kredito unijoms teikti kuo daugiau finansinių paslaugų gyventojams. „Nors kredito unijos Lietuvoje užima tik kelis procentus visos finansinės rinkos, jos turi 130 skyrių. Taigi viską lemia požiūris. Turime unijoms padėti, pažiūrėti, ko trūksta, gal reikia įstatymų pakeitimų“, – kalbėjo parlamentaras.

Valdžia turėtų įsikišti

Ekonomistas ir sociologas prof. Romas Lazutka įsitikinęs, kad valdžia neturėtų nuolankiai stebėti, kaip bankai elgiasi su gyventojais. Juk jie veikia pagal licencijas, bet kas negali užsiimti bankine veikla.

Romas Lazutka

Romas Lazutka

„Manau, turėtų būti reikalaujama, kad jeigu nori gauti licenciją, būk malonus suteikti tokias ir tokias paslaugas. Gali būti reglamentuotas bankų skyrių ir bankomatų tinklo tankis. Taigi valstybei čia reikėtų įsikišti. O dabar daugiau dejuojama, kad čia bankų sprendimai, ir kad žmonės turėtų naudotis elektronine bankininkyste. Daug gyventojų ja nesinaudoja, ne visi gali ir nori tvarkytis internetu, be to, ir ne visas paslaugas gali taip susitvarkyti. Jie ir neturėtų būti verčiami, gal geriau tas paslaugas padaryti patrauklesnėmis. Kol žmonės jų neturi, būtina sudaryti galimybes naudotis tradicine bankininkyste“, – tvirtino Vilniaus universiteto profesorius.

R.Lazutkos manymu, padejavimus dėl grynųjų pinigų paslaugos, bankų skyrių išlaikymo brangumo galima įvairiai vertinti. „Aišku, tai kainuoja, į skyrius ir bankomatus pinigus reikia atvežti, juos saugoti. Bet kainuoja ir kitų paslaugų teikimo infrastruktūros išlaikymas, pavyzdžiui, elektros, vandens tiekimo. Mažas pajamas turintys pensininkai taupo elektrą, vandenį, mažai už tai moka. Jeigu jie gyvena atokiuose vienkiemiuose, elektros tinklai juk laidų nenukerpa. Panašiai turėtų būti ir su bankais. Aišku, prie kiekvieno namo bankomato nebus, bet valstybė turėtų nustatyti tam tikras normas, kokiu atstumu turėtų būti teikiamos šios paslaugos“, – samprotavo ekonomistas.

Pasak jo, jeigu valstybė nesusitvarko su komerciniais bankais, ji pati turėtų teikti žmonėms reikalingas finansines paslaugas.

ES susirūpinimas

Lietuvoje vis dažniau įsiplieskia diskusijos dėl įvairių žmogaus teisių, atsiranda vis daugiau žmogaus teisių gynėjų. Neteko girdėti, kad kas nors plačiau įsiūbuotų klausimą dėl teisės be kliūčių ir papildomų apmokestinimų disponuoti savo uždirbtais pinigais.

R.Lazutka priminė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuris grindžiamas 20 pagrindinių principų. Tarp ten minimų yra teisė į bendrojo intereso paslaugas: sveikatos apsaugos, vandens tiekimo, energetikos ir kt., taip pat – ir finansines paslaugas.

„ES yra susirūpinimas dėl socialinių teisių, bendrojo intereso paslaugų prieinamumo. Mūsų buvusi prezidentė, kaip ir kitų ES narių valstybių vadovai, pasirašė, kad remia Europos socialinių teisių ramstį. Taigi įsipareigojo, kad tos paslaugos bus prieinamos gyventojams. Piliečiai, taip pat ir opozicinės partijos turėtų spausti valdančiuosius, kad dėl finansinių paslaugų prieinamumo būtų imtasi atitinkamų priemonių“, – reikalauti to, kas priklauso, ragino profesorius.

Siunčia į parduotuves

„Valstiečių laikraštis“ Lietuvos banko pasiteiravo, ar nepažeidžiami žmonių interesai paliekant juos be galimybės pasirinkti finansines paslaugas? Šio banko atstovai patarė atsakymų ieškoti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pasisakyme per Seime surengtą konferenciją.

Taip pat pridūrė: „Dar apie galimybę išsigryninti pinigus – kaip alternatyvą, dalies bankų klientai turi galimybę iš banko kortelės išgryninti pinigų nemokamai prekybos centrų ir kitų parduotuvių kasose, įsigydami prekių už tam tikrą sumą (vieno pirkimo metu galima išgryninti iki 100 eurų), t. y. naudotis vadinamąja cash-back paslauga. Taip pat pasiimti pinigų galima naudojantis bankų mokėjimo kortelėmis ir visoje Lietuvoje veikiančiuose „Perlo“ terminaluose. Ši paslauga gali būti mokama, tai priklauso individualiai nuo kiekvieno banko. Kai kurie bankai sudaro galimybę už mokėjimo paslaugų paketo įkainį pasiimti grynųjų pinigų tiek bankomatuose, tiek „Perlo“ terminaluose. Kredito unijos bankomatų tinkle nedalyvauja, tačiau unijų klientai turi galimybę pasiimti grynųjų pinigų unijų kasose.“