Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Išeinančio ministro skandalinga „dovana“ ūkininkams

Netrukus žemės ūkio ministro postą paliksiančio Andriaus Palionio praėjusią savaitę pasirašytas dokumentas sukėlė ūkininkų pasipiktinimo audrą. Tai įpareigojimas apie pesticidų panaudojimą per dvi paras atsiskaityti tik per elektroninės bankininkystės sistemą, nepaliekant kitų alternatyvų. Žemės ūkio ministerija teisinasi – totalinė skaitmenizacija neišvengiama, ir taškas.Skandalinga tai, kad derinimui pateiktame teisės akto projekte tokios nuostatos nebuvo – ūkininkai ją kaip staigmeną išvydo jau pasirašytame dokumente.

Nepalieka alternatyvos

A.Palionis, ir anksčiau nemėgęs su žemdirbių savivalda diskutuoti dėl išleidžiamų teisės aktų, prieš palikdamas žemės ūkio ministro postą pateikė dar vieną staigmeną – 2020 m. lapkričio 19 d. pasirašė įsakymą Nr.3D-799,kuriuo keičiamos Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės.Žemdirbių organizacijos išsiuntė raštus Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms, reikalaudamos, kad teisės aktas būtų atšauktas.

Daugiausia pasipiktinimo sukėlė atsiradęs įpareigojimas, pagal kurį augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo šių produktų panaudojimo privalo pats, per elektroninę bankininkystę prisijungęs prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS),užpildyti augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą. Jeigu to padaryti neturės galimybės, ūkininkas privalės kulniuoti į seniūniją ir maldauti, kad duomenis užpildytų specialistas, atsakingas už pasėlių deklaravimą. Tokia prievolė turi įsigalioti nuo kitų metų balandžio 5 d.

„Atėmus alternatyvą pildyti popierinį ar elektroninį augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą ir reikalaujant, kad ūkininkai naudotų tik PPIS per elektroninę bankininkystę, jie prievarta įstumiami į situaciją, kuomet negalės laiku įvykdyti iškeltų reikalavimų, gaiš darbymečiu brangų laiką ir ne dėl savo kaltės bus kaltinami nepaklusnumu, vadinami teisės aktų laužytojais“, – rašte konstatuoja Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS).

Žemės ūkio rūmai pastebėjo skandalingą detalę – 2020 m. rugpjūčio 21 d. Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAIS) derinimui su visuomene pateiktame žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl Žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekte Nr.20-11629 tokios nuostatos nebuvo. Ji atsirado vienašališkai, nediskutuojant su žemdirbių organizacijomis. Taigi, įteisinant naują reikalavimą galimai buvo pažeistas atvirumo ir skaidrumo principas.

Prievolė įneš sumaišties

Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipęsis Biržų rajono ūkininkų sąjungos atstovas Arvydas Džiulna išklojo daugelio šio krašto kolegų nerimą, kad pastaruoju metu klerkų žeriamos „dovanos“ ūkininkams gali turėti labai liūdnų pasekmių. Pasak jo, žemdirbiams sunku suvokti, ko siekiama tokiais reikalavimais. Jiems nesuprantama, kodėl kompiuteris ar išmanusis telefonas tampa privalomas, lyg būtų pasas ar asmens tapatybės kortelė.

„Ar visi dabar privalo turėti kompiuterį, internetą ir puikai išmanyti visus naujųjų technologijų niuansus? Ką daryti garbaus amžiaus ūkininkui, valdančiam apie 30 ha žemės, jeigu jis neturi tokių galimybių – uždaryti ūkį?“ – klausimus bėrė ūkininkas.

A.Džiulna tvirtino, kad kitą variantą – prašyti seniūnijos darbuotojų užpildyti augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą – galėjo pasiūlyti tik nieko apie žemės ūkį nenutuokiantis žmogus.

„Ūkininkui pats darbymetis, bet jis turės važiuoti į seniūniją deklaruoti, kad nupurškė laukus?Juk tokiu metu brangi kiekviena giedra minutė!Dabar pandemija, toks reikalavimas absurdiškas. Be to, seniūnijos darbuotojai būna labai apkrauti, nes tuo metu vyksta pasėlių deklaravimas. Tokia prievolė neduos jokios naudos, tik įneš sumaišties“, – įsitikinęs biržietis.

Daugiausia pasipiktinimo sukėlė atsiradęs įpareigojimas, pagal kurį augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo šių produktų panaudojimo privalo pats, per elektroninę bankininkystę prisijungęs prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS),užpildyti augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą

Sistema nepatogu naudotis

Pasak ūkininkų, dalis jų jau naudojasi PPIS ir dažnai patiria nepatogumų. „Šia sistema naudotis nėra taip paprasta, ypač pagyvenusiam žmogui. Juk būtina tiksliai sužymėti laukus, kurie buvo purškiami, reikia išmanyti, ką ir kaip žymėti. Pati sistema kartais stringa, o ir interneto ar mobilusis ryšys kaimo vietovėse nėra toks geras. Realybė bus tokia, kad ūkininkai priverstinai pažeidinės reikalavimus. Ar to ir siekiama?“ – nuogąstavimus išsakė Biržų rajono ūkininkų sąjungos atstovas.

Jis pridūrė, kad problemų atsiras ir dėl to, jog purškimai pesticidais pavasarį prasideda dar prieš pasėlių deklaravimą. „Tokiu metu laukai dar nebus įvesti į deklaravimo sistemą,tad galimi neatitikimai, nes gana dažnai tikslinami žemės plotai, keičiasi žemės naudotojai,žemės reforma taip pat dar neužbaigta. Tokiu atveju nupurškus lauką, o po deklaravimo patikslinus plotą ir atsiradus neatitikimų, nebesutaps ir panaudoto pesticido kiekis tam žemės plotui“, – aiškino A.Džiulna.

Atitrūkę nuo realybės

LŪS vicepirmininkas, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius sakė nesuvokiantis, kodėl pagyvenusius ūkininkus norima prievartiniu būdu skaitmenizuoti. „Lietuvoje apie 60 proc. ūkininkų yra prieš pensinio arba jau pensinio amžiaus. Suprantama, kad jie nėra labai aktyvūs informacinių technologijų naudotojai. Pavyzdžiui, Šiaulių rajone pasėlius deklaruoja daugiau kaip 1500 ūkininkų, taigi, maždaug tiek asmenų naudoja pesticidus. Purškimai vyksta tuo pačiu metu, kai seniūnijos darbuotojai pluša padėdami deklaruoti pasėlius. Tokį reikalavimą sukūręs žmogus buvo gerokai pakilęs nuo žemės“, – konstatavo jis.

LŪS vicepirmininkas pabrėžė, kad nauja prievolė nebus paranki ir tiems, kurie naudojasi informacinėmis technologijomis. „Nemažai ūkininkų naudojasi mobiliosiomis aplikacijomis, kurios leidžia valdyti augalų apsaugos priemonių, trąšų naudojimą ir kt. Problema ta, kad tarp mūsų naudojamų programų ir PPIS nėra jokios sąsajos, todėl duomenys negali būti automatiškai perkeliami. Ūkininkams reikės papildomai suvedinėti duomenis į PPIS, o tai bereikalingas laiko gaišimas“, – didelį trūkumą įvardijo R.Juknevičius.

Jis taip pat svarstė, kodėl reikalaujama įpareigoti ūkininkus apie pesticidų panaudojimą atsiskaityti būtent per 48 valandas ir per elektroninę bankininkystę. „Bandžiau suprasti, kam to reikia, kokia iš to nauda ir būtinybė, bet argumentų neradau“, – pečiais gūžčiojo ūkininkas.

Sąmoninga taktika?

R.Juknevičius pastebėjo įdomią tendenciją – teisės aktų projektai, kurie būna labai nepalankūs ūkininkams, paprastai pasirodo per sėją arba javapjūtę, kai ūkininkai pluša laukuose ir neturi laiko gilintis į teisės aktus. Aptariamas žemės ūkio ministro įsakymo projektas TAIS atsirado būtent per javapjūtę.

„Kai kam tokia prievolė gali tapti paskutiniu lašu, perpildysiančiu kantrybės taurę. Gali būti, kad ne vienas ūkininkas spjaus į ūkininkavimą vien dėl gausėjančių reikalavimų, kuriuos jau darosi sudėtinga įgyvendinti. Taip pat atsiras daugiau pašalpų prašytojų“, – perspėjo LŪS vicepirmininkas.

Skaitmenizacija būtina

„Valstiečių laikraštis“ prašė žemės ūkio ministro A.Palionio paaiškinti, kodėl nauji įpareigojimai nederinti su socialiniais partneriais ir kodėl totaliai skaitmenizuojama nepaliekant alternatyvos, tačiau gavo bevardį ŽŪM komentarą.

„Duomenų perkėlimas į elektroninę erdvę yra neišvengiamas procesas visose veiklos srityse, taip pat žemės ūkyje. Žemės ūkio ministerijos tikslas – skaitmenizuoti žemės ūkio veiklos žurnalus, kuriuos žemdirbiai privalo pildyti patys. Vienas tokių –augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalas. Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių pakeitimai įsigalios nuo kitų metų balandžio 5 d., tad laiko pasiruošti žemdirbiams tikrai yra“, – nurodoma raštu pateiktame atsakyme.

Projekto nederino

varanaviciene

Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė

Labai apgailestaudama galiu patvirtinti, kad į šio teisės akto projekto rengimą nebuvome pakviesti nei ekspertiniu lygmeniu, nei vėliau.Projektas nederintas su asociacija, nors Žemės ūkio ministerijos darbo reglamente numatyta informaciją apie rengiamą teisės aktą pateikti socialiniams partneriams, su kurių interesais teisės akto projektas yra susijęs. Tačiau asociacija savo nuomonę šių metų rugsėjo 4 d. pateikė ministerijai raštu projekto derinimo su visuomene metu ir po to pristatėme žodžiu.

Teisės akto rengėjai atsižvelgė tik į vieną mūsų pastabą dėl sinergistų ir koformuliantų fizikinių-cheminių savybių tyrimų. Priešingu atveju būtų sukurtas Europoje dar negirdėtas reguliavimo precedentas atlikti tokius tyrimus po registracijos. Kitos pastabos be diskusijos ignoruotos.Pavyzdžiui, kodėl nebetiko galiojusi formuluotė gamintojui produktus tirti gamintojo laboratorijoje ne oficialios kontrolės tikslais (52 punktas)? Gamintojo laboratorija kompetentinga atlikti formuliacijos tyrimus, išduodant partijos kokybę patvirtinantį dokumentą (angl. CertificateofQuality), tačiau kitu atveju atlikti formuliacijos tyrimą jau nebeturi kompetencijos? Tokių akreditacijos reikalavimų, kokie nustatomi taisyklių 53 punktu reglamentuojamiems tyrimams, nėra nė vienoje ES valstybėje narėje.

Kalbant apie ūkininkų pasipiktinimą sukėlusį minėtų taisyklių 92 punkto pakeitimą, suprantama, kad skaitmenizavimas yra neišvengiama ir artima ateitis. Dabar atlikę vieną ar kitą darbą ūkyje, žemdirbiai įvairiai veda užrašus – vieni popieriuje, kiti „Excel“ programoje ar kitaip. Tikslinga prieš keičiant teisės aktą padiskutuoti su praktikais, paieškoti techninių sprendimų automatiniam duomenų perdavimui ir tik tada nustatyti duomenų perdavimo terminą.Kyla klausimas: kodėl neužtenka to, jei duomenys į PPIS bus suvesti pasibaigus darbymečiui? Kokią vertę kuria duomenų suvedimas į sistemą per 48 valandas, kas tuos duomenis analizuos 49-ą valandą?

Nerimą kelia pats teisėkūros procesas. Ūkininkų organizacijos teisingai kelia klausimą, kad šių metų rugpjūčio pabaigoje derinimui su visuomene buvo pateikti ne visi dabar pakeisti taisyklių punktai. Tai yra skandalas. Įprastai teisės akto rengėjas, gavęs suinteresuotųjų pastabas, jas apibendrina, prireikus organizuojamas susitikimas, sutarus pataisomas projektas ir jis teikiamas pakartotinam derinimui. Ir tik suderinus teisės akto projekto tekstą su visomis suinteresuotomis institucijomis ir organizacijomis,jis teikiamas tvirtinti įsakymu. Šios taisyklės tvirtinamos žemės ūkio ministro įsakymu, pritarus Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijoms. Kadangi su visuomene derintas ne visas projekto tekstas, kyla pagrįstas klausimas: ar ministerijos taip pat analizavo tik dalį projekto? Tai nepanašu į gerąją teisėkūros praktiką, todėl padarytas klaidas reikia taisyti.

 

Rekomenduojami video