LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Grūmoja už sąžinės stoką
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis prisipažino sulaukęs nemažai ūkininkų nerimo žinučių, jog mažėja supirkimo kainos. Ūkininkai skundžiasi, kad supirkėjai esą dirbtinai mažina mėsos, pieno ir kitų produktų supirkimo kainas, o jas stebintys ekspertai pateikia duomenų, jog pardavėjai brangina produktus.„Suprantu, kad kainos gali svyruoti dėl sezoniškumo, bet labai nesinorėtų, ypač šioje sudėtingoje situacijoje, jog kainos būtų mažinamos dirbtinai – pasinaudojus situacija. Raginu supirkėjus, perdirbėjus nemažinti kainų dirbtinai, be objektyvių priežasčių, o pardavėjus – jų nekelti. Būkime solidarūs – ieškokime galimybių padėti vienas kitam, kad ekonominė žala būtų kuo mažesnė“, – paragino žemės ūkio ministras.
Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis perspėjo, kad jeigu pasinaudojus situacija bus keliamos kainos ir vyks nesąžininga prekyba, Vyriausybė gali fiksuoti bazinių produktų pardavimo kainas. Taip pat pritarta ir intervencinių pirkimų galimybei. Tai leistų užtikrinti gamintojams kainų stabilumą.
Kalba apie įspėjimus
Prienų rajono pieno gamintoja Saulena Krūvelienė sakė girdėjusi iš kolegų, kad jie jau gavo įspėjimų dėl žaliavinio pieno supirkimo kainų mažinimo. Pasak jos, tai yra labai bloga žinia, nes ūkininkai ir dabar už pieną gauna juokingą kainą.
„Mūsų ūkiui kol kas nieko neatsiuntė, o kaip bus toliau, dar nežinia. Būtų labai blogai, jeigu mažintų. Juk smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams ir taip moka vieną mažiausių kainų Europos Sąjungoje“, – nerimo neslėpė ūkininkė.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis tvirtino taip pat girdėjęs, kad vyksta galvijų kainų supirkimo korekcijos. „Įmonės mums neteikia tokios informacijos, tad tikslių duomenų neturiu. Tačiau girdėjau, kad kai kuriems augintojams sumažino 25–30 centų už kilogramą gyvo svorio. Tiesa, kiti ūkininkai sako, kad kaip tik siūlo mokėti daugiau, nes esą stinga žaliavos“, – pasakojo mėsinių galvijų augintojas.
Ūkininkas svarstė, kad galvijų supirkimo ir jautienos kainos priklausys nuo eksporto. Jeigu jis sustotų, neišvengtume pertekliaus rinkoje. „Jautienos Lietuvoje mažai valgoma, jos daugiau eksportuojama. Jeigu eksportas užsidarys, bus problemų. Kita vertus, mes neturime pakankami kiaulienos, tad ją gali pakeisti kitos rūšies mėsa. Dabar svarbu, kad nenutrūktų eksportas, nes tada nebus priežasčių supirkimo kainoms kristi. Nebent kas nors norėtų pasipelnyti. Pas mus yra oligopolinių darinių, tad būna, kad parduotuvėse produktai brangsta, o supirkimo kainos mažėja“, – teigė M.Kinderis.
Krito gyvulių kaina
Mėsos perdirbėjai jau kalba apie sustojusį jautienos eksportą, tačiau vietos rinkoje jautiena nepinga. „Parduotuvėse kainos nemažėja, nes kalbame apie eksportą. Be to, Lietuvoje jautienos suvartojama mažai, tad vietos kainos neatspindi bendros situacijos. Didžiąją dalį jautienos mes eksportuojame. Išvežami kiekiai sumažėjo, į kai kurias rinkas eksportas iš viso sustojo. Pavyzdžiui, į Italiją nieko neišvežame. Tenka keisti eksporto kryptis, tačiau tai darome ne mes vieni“, – aiškino bendrovės „Agaras“ komercijos direktorė Daina Butėnė.
Italija – viena pagrindinių lietuviškos jautienos eksporto rinkų. Italai mėgsta riebesnę jautieną, dabar jai ieškoma kitų pirkėjų.
Dėl sumažėjusių eksporto apimčių koreguojamos galvijų supirkimo kainos. „Trumpalaikiu laikotarpiu supirkimo kainos sumažėjo apie 5–10 proc., kol kas negalime prognozuoti kainų ilgesniam laikotarpiui. Daug kas priklausys nuo situacijos, valstybių sprendimų, svarbi ir darbuotojų sveikata“, – sakė „Agaro“ komercijos direktorė.
Kitokia situacija kiaulienos rinkoje. D.Butėnė priminė, kad kiaulienos kainos nuo metų pradžios nuolat kyla. „Prekybos tinklai kiaulieną pirko kartais pigiau, kartais – brangiau, bet vartotojams tas pokytis nesijautė. Nenorėdami prarasti vartotojų, prekybininkai kainų lentynose nekeitė. O dabar, kai atsirado momentinis poreikis ir vartotojai vienu metu nori dvigubo ar trigubo kiekio, trūksta mėsos, nes prekybininkai nežino poreikių ir nesuvaldo užsakymų. O atskirose prekybos vietose tai atsiliepia ir kainoms“, – teigė pašnekovė.
Juokingos akcijos
Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas tvirtino, kad maisto produktai brango ir iki karantino įvedimo, o pastarosiomis savaitėmis kai kurių prekių kainos gerokai šoktelėjo į viršų.„Pigiausi grikiai pabrango nuo 0,85 iki 1,15 euro – 25 proc., pigiausi ryžiai – nuo 55 iki 75 centų, brangsta kiauliena – kilogramas 30 proc. riebumo kiaulienos faršo jau perkopė 3 eurus. Įdomu tai, kad kiauliena kaip žaliava sausio ir vasario mėnesiais jau pigo, bet, matyt, dėl viruso plitimo ir karantino, kiaulienos kaina pradėjo atsistatyti ir augti“, – sakė A.Vizickas.
Jis pastebėjo, kad kai kurie prekybos tinklai pradeda įvedinėti parduodamų pirmo būtinumo produktų limitą. Atsidaro įdomių pokyčių ir dėl akcinių produktų kainų. „Dabar matome, kad pasikeitė pačios akcijos. Tai irgi atrodo kaip prekių brangimas. Pavyzdžiui, anksčiau to paties produkto akcinė kaina buvo 70 centų, dabar – 89 centai. Taigi akcinė kaina jau yra didesnė. Be to, atsirado tokių net juoką keliančių akcijų, pavyzdžiui, nubraukta buvusi koldūnų kaina (3,95 euro), o akcinė – 3,82 euro. Pastebima ir daugiau vos keliais centais sumažintų produktų akcinių kainų“, – naujas tendencijas pastebėjo kainų palyginimo portalo įkūrėjas.Brangsta pigiausi
Kainų stebėjimai rodo, kad nuo praėjusių metų rudens auga pigiausių maisto produktų krepšelio kaina. „Nuo spalio mėnesio šis krepšelis pabrango 2,32 euro arba 4,3 proc.“, – skaičiavo A.Vizickas. 2020 m. vasario mėn. „Pricer.lt“ fiksuojamų vidutinių pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinė krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse kyla ketvirtą mėnesį iš eilės ir, palyginus su 2020 m. sausio mėnesio, padidėjo 0,38 euro ir buvo 4,97 Eur (9,6 proc.) brangesnis nei praeitų metų vasario mėn.Kiauliena atgauna vertę
Kauno rajono ūkininkas ir gamintojas, trumposios maisto grandinės tiekėjas Audrius Banionis pabrėžė, kad nereikėtų kalbėti apie kiaulienos brangimą. „Teisingiau būtų sakyti, kad kiaulienos kaina atsistato, kaip ir šio produkto vertė. Neseniai kolektyve kalbėjomės ir palyginome, kad litras mineralinio vandens kainuoja 1 eurą, o kilogramas kiaulienos nugarinės kainavo 2 eurus. Buvo labai sunku išsilaikyti, o dabar kaina stoja į vietą“, – samprotavo ūkininkas.
[caption id="attachment_103605" align="alignnone" width="300"]
Audrius Banionis[/caption] A.Banionio uždaro gamybos ciklo ūkyje auginami grūdai, laikomos kiaulės, galvijai, avys, paukščiai, gaminami mėsos, pieno produktai, kepama duona, sukamas medus. Maisto produktai pardavinėjami mobiliuosiuose turgeliuose, tiekiami į prekybos tinklus, nemažai žmonių atvažiuoja apsipirkti tiesiai į ūkį. Nuo lauko iki stalo gamybą vykdančiame ūkyje dirba apie 100 darbuotojų.
„Kainų nekėlėme, gal tik simboliškai, apie 10 centų, nes kiauliena anksčiau buvo labai jau nupiginta. Pas mus gyventojai perka po pusę kiaulės, mėsą užsišaldo. Pardavimai šiek tiek padidėjo. Kaip ir anksčiau, atvažiuoja nusipirkti mėsos, kiaušinių, pieno produktų, duonos, medaus. Pamišimo dėl pirkimo tikrai nėra, žmonės protingai elgiasi, matyt, jaučia, kad produktų pas mus visada bus“, – tvirtino ūkininkas.
Palankus metas suartėti
A.Banionis pabrėžė, kad jam svarbi apyvarta ir vartotojų pasitikėjimas. Jo manymu, dabartinė situacija, kai dėl koronaviruso pandemijos ima užsidarinėti valstybės, labai palanki suartėti vietos gamintojui ir vartotojui.
„Labai svarbu, kad miesto žmonės atsigręžtų į savo gamintojus, pajustų, kas yra tikra kaimiška produkcija, daugiau jos vartotų. Visiems būtų geriau, jeigu nesunaikintume vietos ūkininkų ir gamintojų. Dabar geras laikas pradėti stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, gerbti vieni kitų darbą. Ir pirkėjas, ir vartotojas, ir darbuotojas jaučiasi daug stabiliau, kai vietinė rinka yra gyva“, – savo filosofiją dėstė ūkininkas.
Ūkio, kuriame gamina nuo žaliavos iki galutinio produkto, savininkas įsitikinęs, kad esant tvirtai trumpo tiekimo grandinei galima išvengti kainų spekuliacijų.
„Kai yra pasitikėjimas tarp gamintojo ir vartotojo, atsiranda daugiau stabilumo. Jeigu visi atsakingai dirbtų savo darbą, gerbtų vienas kitą, būtų propaguojamas ir gerbiamas lietuviškas ūkis, nebūtų dabar pasitaikančių spekuliacijų“, – samprotavo A.Banionis.
Gavo pavedimą stebėti
Natalija Jarmulkovič, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja
VVTAT reaguodama į sudėtingą situaciją dėl koronaviruso grėsmės bei įvairius signalus dėl galimų pokyčių rinkoje, susijusių su atitinkamų prekių kainų didėjimu, Teisingumo ministerijos pavedimu, ėmėsi stebėsenos dėl tam tikrų šiuo laikotarpiu ypač populiarių prekių kainų pokyčių.
Kaina – vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtaką vartotojo apsisprendimui pirkti prekę, ypač šiuo sudėtingu metu, kai šalyje paskelbtas karantinas. Atsižvelgdama į situaciją rinkoje, tarnyba šiuo metu vykdo kvėpavimo organų apsaugos priemonių (medicininių kaukių ir kt.), dezinfekavimo priemonių ir panašių prekių kainų stebėseną.
Tarnyba taip pat stebi reklaminius atitinkamų gaminių teiginius, kai reklamuojant maisto papildus, kosmetikos ir kitus su gydymu ar sveikatinimu nesusijusius gaminius žadama apsaugoti nuo koronaviruso infekcijos ar pažymimos dezinfekcinės, antibakterinės savybės, kai iš tiesų minėti gaminiai tokių savybių neturi.
VVTAT pataria vartotojams būti budriems perkant tokio pobūdžio prekes.
