Bendrovės nuotr.

Nors Lietuvos Žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR), kaip žemdirbių savivaldos organizacija, dėl tretiesiems asmenims neprieinamos vieningos duomenų bazės apie kooperatyvus, neturi galimybių atlikti kooperatyvų veiklos efektyvumo (būtent – efektyvumo!) analizės, tačiau 2016 – aisiais LR ŽŪR specialistai savo jėgomis pabandė atlikti veikusių kooperatyvų apklausą ir padarė apibendrinimus ne tik iš apklausos būdu surinktų duomenų, bet ir akis į akį bendraudami su kai kurių veikusių žemės ūkio kooperatyvų atstovais.

Duomenis pateikė 152 kooperatyvai
Skirtingų metų duomenimis Lietuvoje vidutiniškai turėtų veikti per 200 žemės ūkio ir maisto grandinėje dirbančių kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurie jungia apie 12 proc. visų šalies ūkininkų. Kadangi VĮ Registrų centras informavo, kad registruotų kooperatyvų sąrašo neturi, nes neveda atskirų juridinių asmenų formų apskaitos, LR ŽŪR specialistai, naudodamiesi bendra juridinių asmenų registro baze, užfiksavo beveik 300 kooperatinių bendrovių, užsiimančių žemės ūkio veikla. LR ŽŪR, pasitelkdami savivaldos organizatorius rajonuose, vykdė apklausas. Paaiškėjo, kad dalis registruotų kooperatyvų buvo neveikiantys, likviduojami arba sustabdę veiklą. Iš 300 juridinių asmenų registro bazėje surastų kooperatyvų buvo identifikuoti 233 veikiantys kooperatyvai, užsiimantys žemės ūkio veikla. Jiems ir buvo pateiktos apklausos anketos, į kurias atsakė 152 kooperatyvai.
Statistiniai duomenys
Remiantis šios apklausos duomenimis, galime teigti, kad daugiausiai kooperatyvų veikia Plungės (10), Šakių ir Jonavos (po 8) rajonuose.

Beveik 47 proc. kooperatyvų veikia daugiau kaip 10 metų. 72 proc. kooperatyvų narių skaičius iki 10 narių, o per 100 narių turi tik 7 proc. kooperatyvų. 28 proc. kooperatyvų vienija užsiimančius augalininkyste, 14 proc. – gyvulininkyste, 8 proc. – miškininkyste. 51 proc. kooperatyvų veiklos teritorija apsiriboja viename rajone, 16 proc. veikia visos Lietuvos teritorijoje. 53 proc. kooperatyvų metinė apyvarta – daugiau kaip 200 tūkst. Eur, o 28 proc. metinė apyvarta iki 50 tūkst. Eur. Tik 37 proc. kooperatyvų daugiau kaip pusę apyvartos sudaro apyvarta iš kooperatyvo narių.
Tik 17 proc. kooperatyvų užsiima žemės ūkio produkcijos perdirbimu. 31 proc. kooperatyvų realizuoja savo produkciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Tik 37 proc. kooperatyvų dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje.
Kooperatyvų pageidavimai
Nors kai kurie kooperatyvai nenoriai teikė informaciją arba pateikė ne visus duomenis, tačiau LR ŽŪR specialistai pabandė apibendrinti kooperatyvų pateiktus pageidavimus. „Dauguma norėtų teisinės pagalbos, konsultavimo, kaip parengti paraiškas paramai gauti“, – sakė LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

LR ŽŪR specialistai išgirdo kooperatyvų atstovų pageidavimą, kad nevyriausybinės organizacijos gintų jų interesus, kad pagelbėtų bendraujant su valdžios atstovais, kad dalyvautų rengiant kooperatyvams svarbius įstatymus. Įdomu, kad nors kai kurie kooperatyvai neteikė informacijos, tačiau jai kurie jų kolegos net pageidavo sukurti kooperatyvų duomenų bazę.
Pasak S. Dimaičio, kooperatyvų atstovai norėtų, kad valstybė daugiau dėmesio skirtų palankesnių tiekimo ir produkcijos realizavimo paieškai.
LR ŽŪR specialistai sudarė kooperatyvų atstovų pateiktų poreikių sąrašą, į kurį, be jau paminėtų prašymų, yra šie:
– Skirti didesnę paramą kooperuotai veiklai plėtoti;
– Mokymai kooperacijos lyderiams identifikuoti ir parengti (ne mažiau 5 dienų mokymai);
– Būtini įrankiai, santykių tarp gamintojų ir perdirbėjų sureguliavimui;
– Sudaryti sąlygas geresniam/palankesniam kooperuotos produkcijos realizavimui ir rinkų plėtrai;
– Sustiprinti kooperuotos veiklos derybines galias;
– Įvesti mokesčių lengvatas;
– Skatinti klasterių kūrimą (si);

– Diferencijuoti paramą kooperuotiems ir nekooperuotiems ūkininkams;
– Būtinas valstybės tarpininkavimas dėl lankstesnių sąlygų kooperuotiems subjektams finansinėse institucijose;
– Reikalinga rinkodaros specialistų pagalba;
– Reikalinga pagalba gaminamos produkcijos realizavimui.
Dėmesys visuomenės švietimui
LR ŽŪR tarybos narių nuomone svarbu, kad kooperatinis judėjimas Lietuvoje įgautų pagreitį, o žemdirbiai ir visuomenė suvoktų kooperacijos naudą ir reikšmę. Todėl LR ŽŪR siūlo skirti didesnį dėmesį ir finansavimą visuomenę ir suinteresuotų asmenų švietimui kooperacijos klausimais – vykdyti mokymus kooperacijos klausimais per neformaliojo mokymo programas.
Taip pat įtraukti kooperacijos temą į profesinio mokymo ir aukštojo mokslo mokymo programas. Kadangi didžioji dalis kooperatyvų yra smulkūs (72 proc. kooperatyvų, kurių narių skaičius iki 10), kooperacijos lygį šalies mastu rodo ne kooperatyvų skaičius, bet kooperuotų subjektų skaičius. Siekiant pastarąjį didinti būtina numatyti paskatas žemės ūkio subjektams, dalyvaujantiems kooperatinėje veikloje, nes kol už kooperuotą produkciją perdirbėjai moka mažesnę kainą, kooperatyvai neturi įrankių suvaldyti šią situaciją ir neturi galimybių savo nariams mokėti didesnę kainą.

Kooperacijos skatinimas tobulinant mokesčių politiką
Pasak LR ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus, pripažintų žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) teikiamas paslaugas savo nariams, ne PVM mokėtojams, reikėtų apmokestinti 0 proc. PVM tarifu. Kiti žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariai mokėtų už teikiamas paslaugas atitinkamai pagal jų mokesčių mokėtojo statusą.
Pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus, iš savo narių supirktus/įsigytus žemės ūkio produktus, apmokestinamąjį pelną apmokestinti taikant 0 proc. mokesčio tarifą. „Kadangi kooperacija neįmanoma be tarpusavio bendradarbiavimo, būtina ieškoti priemonių smulkių ir vidutinių ūkių savininkus motyvuoti tapti kooperatyvų nariais – numatyti valstybės paramos priemones kooperacijos skatinimui, pavyzdžiui, valstybės paramos dydį žemės ūkio kooperatyvams sieti su jų narių skaičiumi“, – pateikė vieną iš LR ŽŪR pasiūlymų A. Svitojus.
Tarp kitų pasiūlymų – pripažinimo žemės ūkio kooperatyvu reikšmės didinimas, nes tik 42 kooperatyvai 2018 m. turėjo pripažinimo statusą. Kaip paskatinti? Pavyzdžiui, Latvijoje pripažinimą žemės ūkio kooperatyvais vykdo Latvijos pripažintų žemės ūkio kooperatyvų asociacija, o dalis paramos pagal KPP priemonės “Investicijos į materialųjį turtą” veiklos sritį “Parama investicijoms į žemės ūkio valdas” yra skiriama tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams. Latviai teigia, kad būti pripažintu žemės ūkio kooperatyvu Latvijoje yra kooperatyvo garbės reikalas.

„Įvertinę 2012-2016 m. ES šalių žemės ūkio produktyvumo ir kooperacijos analizės rezultatus, siūlėme ir siūlome kooperuotiems žemės ūkio ūkiams skirti didesnes investicijas ūkio plėtrai. Manome, kad lėšų skyrimas investicijoms bendradarbiaujant su kitais smulkiais ir vidutiniais žemės ūkio ūkiais darytų didesnę įtaką didesnį ūkio bendradarbiavimo susitelkimą ir iš to augantį sinerginį efektą“, – sakė S. Dimaitis.
LR ŽŪR pirmininkas A. Svitojus tikino, kad atsižvelgiant į vykdomą šalies žemės ūkio politiką ir ES strateginius planus, reikėtų labiau perskirstyti žemės ūkio investicijas tarp stambių ir smulkių ūkių, suteikti didesnę paramą jau susikooperavusiems ūkiams.

Sonata Kisielienė