Asociatyvi nuotr.

Daug kalbama apie kaimo plėtrą, jo ateitį, kuri neįmanoma be jaunimo, tačiau nepaisant skambių valdžios deklaracijų apie kaimo gyvybingumo skatinimą jaunųjų ūkininkų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 55 proc. Kaip savos žemės neturintiems jauniems žmonėms ūkininkauti, jei gauti išsinuomoti valstybės žemės ar įsigyti jos iš privataus asmens – misija beveik neįmanoma? Pirmenybė nuomotis valstybinę žemę suteikiama su ja besiribojančių sklypų savininkams, jie informuojami ir apie privataus asmens besiribojančio sklypo pardavimą, tad kitiems galimybių įsigyti žemės beveik nebelieka.

Nelygios galimybės

„Žemės ūkyje svarbiausias ir pagrindinis „įrankis“, nuo kurio reikėtų pradėti kurti ūkį, yra žemė, tačiau įstatyminė bazė tokia, jog pradedantiems ūkininkauti, jauniems ūkininkams, mažažemiams įsigyti žemės teoriškai įmanoma, bet praktiškai – labai sunkiai įgyvendinama. Jiems yra sudarytos nelygios galimybės įsigyti žemės, nes tie, kas turi daugiau žemės, turi didesnę galimybę jos turėti dar daugiau – pradedant nuo valstybinės žemės nuomos ir baigiant įsigijimu iš privačių asmenų, – VL teigė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas. –Išsinuomoti valstybinę žemę pirmenybės teisė suteikiama besiribojančių sklypų savininkams. Vadinasi, pirmenybę turi tas, kas jau turi žemės plotą. Tada iškyla klausimas – kaip neturinčiam žemės jaunam ūkininkui ar vyresniam, perspektyviam ūkininkui, norinčiam didinti ūkį, neturinčiam besiribojančio žemės ploto, įsigyti valstybinės žemės?“

Tokia pati problema kyla ne tik dėl valstybinės žemės, bet ir tais atvejais, kai žemė priklauso privatiems asmenims.

„Turintis žemės ir norintis ją parduoti savininkas pirmiausiai kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) dėl pardavimo leidimo gavimo. NŽT praneša besiribojančio sklypo savininkams, kad parduodama besiribojanti žemė, ir jeigu norėtų įsigyti, jie turi pirmenybę,tad per tam tikrą laiką reikia susiekti su tarnyba. Tai reiškia, kad sklypo įsigijimo galimybės net ir iš privataus asmens yra be galo ribotos“, – apgailestavo V.Buivydas.

Skaičiai seniai rodo, kad Lietuvos kaimas sensta, jaunimą vis sunkiau pritraukti į žemės ūkį, neretas net nusistebi, kodėl nesikuria jaunieji ūkininkai, nors, rodos, ir rėmimo programų yra.

„Situacija, kažin, ar keisis, jei nebus pakoreguoti teisiniai aktai ir neatsiras realių, lygių galimybių įsigyti žemės, – tvirtino LJŪJS vadovas. – Mes nekalbame apie mažus valstybinius sklypus, įsiterpusius į ūkininko žemę – jie turėtų atitekti besiribojančio sklypo, į kurį yra įsiterpęs, savininkams. Tačiau kai kaimas sensta, ūkininkų amžiaus vidurkis didėja, vis dažniau atsiranda laisvų valstybinių sklypų, kai žemės nuomos sutartis turėję asmenys nutraukia veiklą arba liūdnesniais atvejais, kai iškeliauja Anapilin, ta žemė, kuri buvo nuomojama ūkininkų, sugrįžta į laisvą valstybinį žemės fondą. Ir tai yra ne pusės hektaro sklypai, bet didesnių plotų, kuriuose būtų galima vykdyti ūkinę veiklą“, – teigė V.Buivydas.

LJŪJS pirmininko nuomone, besiribojančių sklypų savininkams pirmenybė įsigyti žemės turėtų būti teikiama, kai besiribojantis plotas yra iki 0,5 ha, o 2–5 ha žemės sklypams įsigyti galimybės turėtų būti sudarytos ir jauniesiems ūkininkams.

„Turėtų būti sudaryta tvarka, numatyti prioritetai,galų gale strategine prasme reikėtų pasakyti, kam norėtume suteikti valstybės turtą ir kam jį suteikus valstybė turėtų didžiausią pridėtinę vertę. Ar tam, kuris turi daugiau žemės, ar tam, kuris turi didelį potencialą ir galbūt tai bus meškerė žuviai pasigauti. Kol nėra strategijos ir ją atliepiančių taisyklių, sunku pasakyti, kiek jaunimas kaime iš tiesų yra reikalingas“, – svarstė V.Buivydas.

Kaime reikalinga įvairovė

Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kaimo plėtros komiteto pirmininko pavaduotojos, Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Linos Meilutės-Datkūnienės, žemės ūkis nėra labai patrauklus jauniems žmonėms. Tai ne tik didžiulis iššūkis, kaip įsigyti žemės, bet ir jos įsigijus problemų netrūksta – valstybinė žemė dažnu atveju būna apleista, jos projektavimo, tvarkymo darbai reikalauja daug investicijų, pradėti ūkininkauti nuo nulio yra didelė rizika, o dar ir konkurencija didelė.

„Jei norime, kad kaimas klestėtų, jame kurtųsi daugiau jaunųjų ūkininkų, turi atsirasti galimybių jiems įsigyti žemės, o ne tik besiribojančių sklypų savininkams. Kokia tai prioritetinė tvarka galėtų būti – diskusijų klausimas, bet tokias galimybes būtina svarstyti. Ypač, jei ne tik žvelgtume į dabartines realijas, bet ir įvertintume perspektyvas, koks ateityje galėtų būti žemės ūkis. Pagal tai ir reikėtų formuoti prioritetus. Jei norime turėti perspektyvų žemės ūkį, jaunų žmonių kaimo vietovėse, ūkininkaujančio jaunimo, turėtų atsirasti kažkokie prioritetiniai žingsniai“, – VL sakė L.Meilutė-Datkūnienė.

Pašnekovė pažymėjo, jog ir Europos Parlamento diskusijos sukasi apie kaimo plėtrą, papildomas injekcijas, kurios skatintų kaimo gyvybingumą, pritrauktų daugiau jaunų žmonių.

„Jeigu žmogus kuria ūkį, imasi ūkininkavimo, ūkis turi generuoti pajamas, turi būti užtikrintas pragyvenimo šaltinis, išlaikoma šeima, kuriama stabili ateitis. Deja, kol kas matome, kad sunku tai įgyvendinti, kai politika yra nestabili, vieną dieną priimami vienokie sprendimai, kitą – jau kitokie, ilgalaikių strateginių sprendimų tarsi nėra. Jie kuriami popieriuose, raštuose, bet užmerkiamos akys ir einama kita vaga – žiūrima, kaip čia ir dabar įgyvendinti kažkokį tikslą, bet nežiūrima į ateitį, kas mums duotų ryškiausią naudą, didžiausią postūmį. Daug kalbama, bet ryškių žingsnių nėra“, – apgailestavo ūkininkė.

Pašnekovės nuomone, jaunam, pradedančiam ūkininkui pakaktų ir kelių hektarų žemės, nes nišinė veikla nedideliame plote gali sukurti didelę pridėtinę vertę.

„Kartais diskusijose išgirstame klausimų – ką darys jaunas ūkininkas vieno hektaro ar dar mažesniame plote, įsiterpusiame į kito ūkininkų sklypą, kaip privažiuos ir pan. Tačiau negalvojama apie kitą galimybę – yra sklypų su privažiavimais, kuriuose galima vykdyti veiklą. Kiekviena situacija individuali“, – teigėL.Meilutė-Datkūnienė.

ŽŪR Kaimo plėtros komiteto pirmininko pavaduotoja pažymėjo, jog kaimas klestės ir bus gyvybingas, jeigu jame bus įvairių ūkių.

„Kaime reikalinga įvairovė: visi turėtume rasti vietos po saule – ir šeimos ūkiai, ir bendrovės, komerciniai ūkiai, bet lygiai taip pat turėtų būti galimybės ūkininkauti ir jauniems žmonėms“, – įsitikinusi L.Meilutė-Datkūnienė.

Sprendimų bus ieškoma

Tvarka dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti galioja nuo 2012 m. Leidimai laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti ilgą laiką buvo suteikiami atsižvelgiant į piliečių prašymų padavimo datą.

Kaip informavo NŽT direktorius Laimonas Čiakas, kelių metų praktika ir didelės dalies Lietuvos ūkininkų (įskaitant jaunuosius ir smulkiuosius) nusiskundimai parodė, kad tokia praktika yra ydinga, nes ji neužkerta kelio įvairiems piktnaudžiavimas ir net didina korupcijos pasireiškimo tikimybę. Kadangi nebuvo prievolės NŽT informuoti besiribojančių sklypų savininkus apie galimybę jiems laikinai naudotis laisva valstybine žeme, šių sklypų savininkai net nesužinodavo apie tokias galimybes. 2020 m. valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarka buvo papildyta. Nustatyta, kad NŽT teritorinis padalinys raštu turi informuoti ūkininkaujančių besiribojančių sklypų savininkus ar naudotojus apie galimybę pateikti prašymus.

„Taip užtikrinama, jog pirmumo teisę turintiems asmenims būtų žinoma apie galimybę laikinai naudoti valstybinę žemę, kuri ribojasi su jų nuosavybės teise turimais ar iš valstybės nuomojamais žemės ūkio paskirties žemės sklypais“, – VL teigė L.Čiakas.

Tais atvejais, kai prašymą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu pateikia keli vienodą pirmumą turintys asmenys, kurių nuosavybės teise turimi ir (ar) iš valstybės nuomojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su pageidaujamu laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, pageidaujamas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas yra suteikiamas laikinai naudotis dalimis pagal šių nuomininkų ir (ar) savininkų rašytinį susitarimą, neatsižvelgiant į jų prašymų pateikimo datą.

„Kalbant apie privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu“, – aiškino NŽT direktorius.

NŽT informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas taip pat paskelbia NŽT interneto svetainėje.

„Tokie privalomi informavimai padeda užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, neskaidrumui ir tuo pačiu, neabejotinai, prisideda prie tvaresnės žemėnaudos formavimo Lietuvoje bei Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo didinimo“, – tvirtinoL.Čiakas.

NŽT vadovas pažymėjo, jog NŽT visada stengiasi priimti sprendimus, kurie atitiktų kuo platesnės visuomenės dalies lūkesčius ir poreikius, visada stengiamasi ieškoti geriausių kompromisinių sprendimų, kurti maksimaliai skaidrias ir galimai korupcijai atsparias sistemas žemės tvarkymo ir administravimo srityje.

„Vis dėlto, matydama įvairias prieštaringas nuomones šiuo klausimu, NŽT artimiausiu metu planuoja organizuoti diskusiją su skirtingus ūkininkus vienijančiomis ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis dėl priimtiniausio ir palankiausio leidimų laikinai naudotis žemės sklypu žemės ūkio veiklai vykdyti suteikimo modelio“, – teigė L.Čiakas.

Reikia kompleksinio požiūrio

Viktoras Pranckietis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Žemės įsigijimo problemą jaunieji ūkininkai daug kartų kėlė ir anksčiau, tačiau iki šiol situacija nesikeitė. Jaunųjų ūkininkų pasiūlymus svarstėme, jie perduoti ir Žemės ūkio ministerijai, tačiauį šią problemą reikėtų žiūrėti kompleksiškai, negalim spręsti vienareikšmiškai.

Reikia gerbti jaunimo norą dirbti, bet tuo pačiu reikia girdėti ir smulkiųjų ūkininkų norus įsigyti žemės, ir tuos, kurie turi didelius laukus, kad jų laukai nebūtų suskaidyti. Negalime vienai grupei sudaryti išskirtinių sąlygų. Jei būtų nutarta pirmenybę įsigyti žemės sklypus suteikti jauniesiems ūkininkams, įsivaizduočiau kitą, priešingą reakciją – ar žmogus geresnis tuo, kad yra jaunesnis? Ar užtikrinamos lygios galimybės visiems? Tai labai sudėtingas klausimas. Atėję vyresni ūkininkai klaustų, o kuo jie blogesni už jaunuosius, kaltintų, kad yra diskriminuojami dėl amžiaus.

Turi būti diskusija, kaip šią problemą reikėtų spręsti. Galbūt besiribojančios žemės sklypų įsigijime reikėtų numatyti daugiau ar tinkamesnių sąlygų, kad galėtų pretenduoti ir kiti ūkininkai. Kitas atvejis, jei laisvas žemės sklypas yra viduryje kito ūkininko lauko, tai jam ir reikėtų suteikti pirmenybę jį įsigyti ir pan. Konkrečiu atveju kiekviename sklype sąlygos gali būti skirtingos. Pradedantys, jauni ūkininkai galėtų ieškoti galimybių gaminti nišinę žemės ūkio produkciją, o tam dideli žemės plotai nereikalingi – pakaktų ir kelių hektarų žemės, o tokių sklypų tikrai būtų galima atrasti. Turiu savo buvusių studentų pavyzdžių, kurie būdami 28 metų jau statosi namus, nes užsidirbo gamindami nišinius produktus. Tikrai nebūtina galvoti, kad reikia pasėti daug grūdų, kad galėčiau gerai gyventi. Reikia ieškoti įvairių galimybių.

Turime apsvarstyti visus variantus ir eiti ne revoliucijos, o evoliucijos keliu, atsižvelgiant į visas ūkininkaujančių žmonių grupes, į galimybes padėti jauniesiems ūkininkams, kurie galvoja, kad galėtų pakeisti vyresnio amžiaus kartą.