Vilniuje universitetą baigę ir sostinėje dirbę inžinieriai Vaida ir Mantvydas Strumskiai dabar gyvena ir ūkininkauja Biržų krašte. Vienas iš šeimos statinių – shiitake grybų auginimo „miestelis“.

Vaida ir Mantvydas Strumskiai – jauna šeima, kaime kurianti aplinką, kurią drąsiai galima vadinti tausojančia ne tik dirvožemį (čia iš oficialios ūkio specializacijos), bet ir dvasią.

Šilauogių sezono atidarymą skelbia ir prie „Rimi“ prekybos centro uogomis jau džiugina ūkininkaujantys Strumskiai – 29 metų Vaida ir dvejais metais vyresnis Mantvydas.
Jie yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventai.
Studijų metais susipažinę, po mokslų baigimo abu gyvenę ir dirbę Vilniuje dabar jie gyvenimą kuria gimtajame Vaidos krašte.

Grybų „stovykla“

Be galo miela Strumskių pora Likėnuose puoselėja ūkį, kuriame dera ne tik „jaunystės“, „ateities“ ar „XXI amžiaus“ bei „ akių“ uogomis vadinamos šiluogės, bet ir daugiau nei tūkstantį metų Japonijoje auginami grybai shiitake (šitaki).
Ant medžių kamienų augantis grybas Japonijoje vadinamas miegančio Budos grybu. Gurmanai jį vadina išskirtiniu delikatesu. Senovės gydytojai teigė, kad shiitake grybai padeda sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Taip pat valo kraują, teigiamai veikia potenciją, skatina gyvybingumą, netgi pratęsia jaunystę. Šių laikų mokslo tyrėjai taip pat negaili komplimentų minėtiems grybams.

Mantvydas sako, kad geriausiai shiitake grybų auginimui tinkantys ąžuoliniai rąstai, tačiau statybos inžinierių šeima Likėnuose jiems yra surentusi „namelius“ iš baltalksnio ir beržo. Į rąstuose sugręžiotas skylutes įterpta Šveicarijoje pirkta grybiena. Jau dygsta pirmieji grybai, kuriais kol kas išskirtinai mėgaujasi tik šeima.
Vaida sako, kad jai shiitake grybai skoniu primena baravykus.
Idėją auginti japoniškus (dar vadinamus ir medicininiais) grybus pasiūlęs konsultantas, talkinęs šeimai rengiant projektą europinei paramai gauti. Pasak Mantvydo, buvę du variantai – plėsti šilauogių plotus arba auginti grybus.

Namai prie uogynų jūros

Medinė grybų „stovykla“ glaudžiasi prie miškelio ir mėlynomis uogomis viliojančių plotų. 1,5 hektaro užimantys uogynai plyti abipus į sodybą vedančio keliuko. Gaivios uogynų žalumos ir nokstančių uogų mėlynės fone stovintis šeimos namas atrodo panašus į laivą.
Vaidos (ji – profesionali konstruktorė projektuotoja) braižyto statinio erdvės lauke – vaikų žaidimo zona, upėtakiais įžuvintas tvenkinys, pavėsinė, dideli žalios vejos plotai. Jų pakraštyje stiebiasi jaunas sodas – obelys, kriaušės, serbentai, trešnės, vyšnios.

„Viskas, ko reikia šeimai“, – sako šeimos galva. Žmona priduria, kad yra ir šiltnamis, anot jos, „su šešiais pomidorais“ ir kitomis būtiniausiomis daržovėmis.
Nors matosi klestintis netoliese gyvenančių Vaidos tėvų šiltnamis, jaunieji Strumskiai šypsodamiesi tvirtina norintys stengtis būti savarankiški.
„Mes čia nesijaučiame vieniši – aplinkui esame trys šeimos“, – sako Vaida, besidžiaugianti gražia jos tėvų ir brolio Aringo šeimų kaimynyste.
Gerai Likėnuose jaučiasi ir rokiškėnas Mantvydas bei netrukus ketverių sulauksianti jų dukrelė Gustė. Dabar ji važinėja „į darbą“ Biržuose – „Vyturėlio“ vaikų darželį. Gustės tėveliams ramu, kad išlydėdami į darželį visada mato mergaitės šypseną. Ji liudija, kad vaikui darželyje gera – puikios darbuotojos, galimybė būti žalumoje skendinčiame kieme, maudytis baseine.
Rokiškėnas Mantvydas Biržus apskritai vadina idealia vieta gyventi. Tai miestas, anot jo, esantis anaiptol ne užkampyje, o prie Baltijos šalis jungiančio kelio, netoli Rygos ir jūros. O ir Biržuose vandenų pakanka – tik, anot Mantvydo, būtų gerai juos tinkamai išnaudoti vietos gyventojų bei turistų pramogoms.

Tačiau šeimai be galo gera būti savo namuose, kuriuos tarsi saugo netoliese gyvenusių Vaidos senelių sodybų dvasia. Dar ne taip seniai čia gyveno močiutė, kurios gėlynų apsuptas namas atrodo kaip iš senos knygos paveikslėlio.
Ryški jo spalva ir langinės bei pilkas Strumskių šeimos pastatas sukuria įspūdingą kontrastą.
Vaida sako, kad nors senasis namas ištuštėjo, ji stengiasi išsaugoti močiutės gėlynus.

Dirba ne tik ūkyje

Kelių statybos inžinierius Mantvydas ir konstruktorė – projektuotoja Vaida užsiima ne tik ūkio puoselėjimu. Darbą uogyne jie vadina kone hobiu ir netgi poilsiu.
„Žinoma, fiziškai pavargsti, tačiau protiškai pailsi“, – sako Mantvydas apie ūkio darbus. Jis ir Vaida iki šiol dirba sostinėje. Vaida, kaip ir anksčiau, tęsia darbą projektavimu užsiimančioje įmonėje. Mantvydas koordinuoja didmeninę prekybą. Be abejo, abiejų darbas vyksta nuotoliniu būdu.

„Sėdžiu prie kompiuterio, ant vieno kelio laikau Gustę – dirbam abu“, – karantino metą, kai darželiai neveikė, mena Mantvydas.
Pasak jaunųjų Strumskių, fizinio darbo ūkyje yra, tačiau jo mažėja. Pagrindinis darbas rankomis – vasario ir kovo mėnesį būtinas uogų krūmų genėjimas. Nuo jo priklauso derlius. Anksčiau, kol uogynų vagos nebuvo dengtos plėvele, tekdavo paplušėti ravint šilauogių plotus. Dabar ravimi tik tarpvagiai, ir tai daroma traktoriuku. Be abejo, rankų darbo reikalauja uogų skynimas – šilauogės noksta ne vienu metu.
„Turime automatinę laistymo įrangą, taip pat nuo šalnų saugančią rūko sistemą“, – sako Mantvydas.

Strumskių šeima džiaugiasi, kad pagal nacionalinės kokybės produktų sistemą auginamoms jų uogoms suteiktas „Ekoagros“ sertifikatas. Tai reiškia tik ribotą ir kontroliuojamą trąšų naudojimą. Pasak Mantvydo, tik pavasarį, prieš pumpurų skleidimąsi, uogynai purkšti priešgrybeline priemone (fungicidu).

„Patys uogas tiesiai nuo krūmo valgome – nebijome, kai ir dukrytė šilauoges skina, į burnytę deda“, – sako Vaida. Šeimos planuose – ekologinis ūkininkavimas.
„Gamta, darbas, procesas, planavimas – įgyvendintas ir neįgyvendintas“, – veiklos kaime gaires vardija ūkininkaujantis inžinierius. Svajonėse – savarankiško ūkio vystymas, „ėjimas“ į paslaugų sferą – apgyvendinimą ir kt. Strumskiai įsitikinę, kad Biržai atsigauna, miestą lanko daugybė turistų. Jauni žmonės neabejoja, kad atsigaus ir Likėnai. Svarbu, kad pora džiaugiasi vienas kitu, darnia šeimos veikla ir savo kuriamu gyvenimu.
„Kai yra automobiliai, mobilusis telefono ryšys, internetas, zuja prekes pristatantys kurjeriai, gyvenimą kaime galima vadinti prabanga“, – sako ūkininkas Mantvydas.
Bendraujant su šiuo žmogumi ir jo žmona negali nesutikti, kad Lietuvoje yra ką veikti. Ir kad kaimas yra tik geografinė vieta.

Alfreda Gudienė

Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“