Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Javapjūtė: darbai spartėja, grūdų kainos ritasi žemyn

Keliomis savaitėmis vėluojanti javapjūtė sparčiau nei įprastai veja darbus. Ūkininkai, bijodami, kad neprakiurtų dangus, skuba kulti drėgnus javus. Šiemet byra gausesnis derlius, o kainos yra šiek tiek geresnės nei pernai, tačiau jos jau ėmė ristis žemyn.

Veža į džiovyklas

Lietuvoje javapjūtė jau įpusėjo, o kai kuriuose regionuose net persirito į antrą pusę. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) apklausos duomenimis, jau beveik visi šios organizacijos augintojai nukūlė žieminius rapsus, o žieminių kviečių ir žirnių nuimta apie pusė. Kai kuriuose šiauriniuose šalies rajonuose javų nukulta daug mažiau. Pavyzdžiui, Skuodo rajone žieminių kviečių sudorota tik iki 20 proc., o Vidurio Lietuvoje, Suvalkijoje kai kurie ūkiai jau baigė nuimti jų derlių. Pernai panašiu metu žieminių kviečių buvo nukulta vidutiniškai apie 60 proc., o žirnių laukuose jau buvo mažai belikę.

Šiųmetinės oro sąlygos nebuvo labai palankios pasėliams, tačiau grūdiniai augalai ir rapsai dovanoja gausų derlių, kuris gali prilygti rekordiniams derliams. Aišku, jeigu gamta dar nepateiks piktų staigmenų.

Šalyje prasiautusios audros suplakė nemažai javų, kai kur laukuose iškūlė rapsus ir žirnius. Tačiau po pernykštės javapjūtės, kaip per kūlimą beveik be perstojo merkė lietūs, žemdirbiai per daug nepeikia oro sąlygų. Įgiję karčios patirties, jie skuba kuo greičiau imti drėgnus javus. Nors šiemet javapjūtė vėluoja maždaug dviem savaitėmis, žemdirbiai jau spėjo nukulti žieminius rapsus. Pernai panašiu metu jų buvo sudorota per 70 proc.

Bijodami pernykščio scenarijaus ūkininkai šiemet kūlė drėgnesnius rapsus ir skubėjo juos vežti į džiovyklas, tačiau dabar ima nuogąstauti, kad nebūtų perlenkę lazdos. Jeigu rapsai bus neprinokę, kad ir kiek džiovintum, kokybės nepagerinsi“, – sakė LGAA administracijos vadovas Ignas Jankauskas.

Gausesnis derlius

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) specialistai prognozavo, kad šiemet javų derlingumas bus daugiau nei 10 proc. didesnis nei pernykštis, o rapsų tikimasi prikulti apie 17 proc. daugiau. Vidutinis javų derlingumas turėtų sudaryti 4,3 t iš ha (pernai buvo 3,9 t), o rapsų – apie 3 t (pernai buvo 2,6 t). Prognozuotas vidutinis žieminių kviečių hektaro derlingumas – 5,3 t, žirnių – 2,9 t.

LGAA apklausos duomenys rodo, kad žemdirbiai į aruodus beria gausesnį derlių. Tiesa, minėtai organizacijai priklauso stambesni ūkiai, kuriuose taikomos intensyvios technologijos ir prikuliama daugiau grūdų.

Mūsų asociacijos narių vidutinis žieminių kviečių derlingumas turėtų būti apie 16 proc. didesnis už pernykštį – 6,8 tonos iš hektaro, o pernai vidurkis buvo beveik tona mažesnis – 5,9 tonos iš hektaro. Susumavus visos Lietuvos augintojų duomenis, šios kultūros vidutinis derlingumas bus apie 10–11 procentų didesnis nei pernai“, – skaičiavo I.Jankauskas.

LGAA nariai šiemet daugiau prikulia ir žieminių rapsų bei žirnių. Rapsų vidutinis derlingumas didesnis 9,5 proc., o žirnių vidutiniškai iš ha prikuliama arti tonos daugiau.

Rapsus išdaužė kruša

Stambaus Panevėžio r. augalininkystės ūkio savininkas Ovidijus Pečeliūnas jau nukūlė žieminius rapsus ir pradėjo doroti žieminius kviečius. „Dirbti trukdo krituliai, bet, aišku, šiemet geriau nei pernai. Krušos gavome jau du kartus. Ledukai iškūlė apie 5 hektarus rapsų, apdaužė žirnius. Orų nepakoreguosi“, – santūriai gamtos staigmenas vertino daugiau kaip 1 000 ha dirbantis ūkininkas.

Javų augintojas turėjo daug nerimo dėl žieminių rapsų – pražydusius augalus šiemet užklupo netikėtos birželio šalnos. Laimė, jos per daug nepakenkė. „Iš hektaro prikūlėme 4–5 t. Įvertinus visas aplinkybes, toks derlius – tobulas. Ir rapsų kokybė šiemet geresnė – aliejingumas siekia 46–47 procentus“, – pasidžiaugė O.Pečeliūnas.

Gausiai užderėjo ir žieminiai kviečiai – iš ha byra 8–9 t. Prastesnis gali būti žirnių derlius. „Pernai žirniai buvo pati pelningiausia kultūra, bet šiemet to nesitikiu. Audra juos stipriai suguldė, priplakė prie žemės, sunku bus kulti, todėl nuostolių neišvengsime“, – aiškino javų augintojas.

Ovidijus Pečeliūnas

Tikėjosi geresnės kokybės

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė pasidžiaugė, kad praėjusį savaitgalį pranašautos liūtys ir audra jų kraštą aplenkė. „Pas mus stipriai nelijo. Ūkininkai sparčiai pjauna žieminius kviečius, rapsus ir žirnius jau dauguma nukūlė. Masiškai ruošiamos dirvos žieminių rapsų sėjai“, – pasakojo LŪS atstovė.

Našių žemių krašto ūkininkai patenkinti derliumi – žieminių kviečių derlingumo vidurkis siekia 8 t. iš ha, o rapsų prikuliama nuo 3,5 iki 5 t. „Rodikliai neblogi, tiktai kokybė galėtų būti geresnė. Dėl mažiau saulėtos vasaros kviečiams trūksta glitimo, todėl mažiau pirmos ir ekstra klasės kviečių, daugiau bus antros ir trečios klasės grūdų“, – aiškino L.Šermukšnienė.

LŪS Pakruojo skyriaus vadovas Alvidas Vasiliauskas sakė, kad šio krašto augintojai dėl derliaus katučių neploja. „Galėtų būti geresnis. Rapsų ankštys atrodė didelės, bet grūdai smulkūs, tad iš hektaro gauname vidutiniškai apie 4 tonas. Mums tai nėra labai geras derlius. Tą patį galima pasakyti ir apie kviečius, miežius. Vis dėlto šaltas pavasaris turėjo įtakos. Kviečių kokybė kol kas nebloga, yra ir pirmos, ir ekstra klasės grūdų, bet jeigu įsilis, kokybė kris“, – nei džiaugtis, nei liūdėti neskubėjo ūkininkas.

Alvidas Vasiliauskas

Naudingai pardavė žiemą

Šiemet supirkėjai už grūdus moka šiek tiek brangiau, tačiau augintojai gana santūriai vertina ūgtelėjusias kainas. „Įvertinus tai, kad pabrango sėkla, trąšos, augalų apsaugos priemonės, tikėtis didesnio pelno neverta. Juolab kad nemažai augintojų neturi savo džiovyklų ir saugyklų, iš laukų grūdus veža tiesiai į elevatorius“, – sakė L.Šermukšnienė.

Anot A.Vasiliausko, apie būsimo derliaus pardavimą reikia galvoti žiemą, nes per javapjūtę kainos krinta. „Tie, kas neturi gerų išankstinių sutarčių, stipriai pralošia, bet jau per vėlu verkšlenti. Ir kviečių, ir rapsų, ir žirnių, ir kitų kultūrų kainos gerokai krito. Pavyzdžiui, gerų kviečių toną sausį buvo galima parduoti už 190 eurų, dabar jų kaina krito iki maždaug 150 eurų. Už žirnių toną siūlė 250 eurų, dabar – apie 190 eurų. Atpigo ir rapsai, trumpiau tariant, nesudarius išankstinių sutarčių, netektys bus didelės. Prarandamas visas pelnas, o galbūt net patiriamaa nuostolių“, – aiškino pakruojietis.

Panevėžio r. ūkininkas O.Pečeliūnas atsargiau vertino išankstines grūdų pardavimo sutartis, jų yra sudaręs tik apie 10 proc. kviečių. Žiemą viliojo ir grūdų biržose pakilusios rapsų kainos, tačiau nerizikavo, nes baiminosi, kad šie augalai gali nušalti. Tiesa, ūkininkas neskuba grūdų parduoti ir per javapjūtę. Stambaus ūkio savininkas turi modernią džiovyklą, talpias saugyklas, tad grūdus ramiai gabena į savo valdas.

Palauksiu žiemos ar pavasario. Prognozuojama, kad Europoje trūks geresnės kokybės kviečių, tad kaina turėtų kilti. Grūdų pardavimas yra loterija – gali ir išlošti, ir pralošti“, – samprotavo javų augintojas.

I.Jankauskas teigė, kad išankstinės grūdų pardavimo sutartys bus naudingos ne visiems jas sudariusiems ūkininkams. „Kai kurie buvo priversti sudaryti sutartis ne pačiu palankiusiu metu, nes jiems reikėjo pinigų. Be to, nemažai ūkininkų slegia dar pernykščiai įsipareigojimai grūdų supirkėjams už trąšas ir kitas prekes, tad ir jie kontraktus sudarė ne pačiu geriausiu metu“, – aiškino LGAA vadovas.

Anot I.Jankausko, nuo sausio pradžios grūdų kaina ūgtelėjo apie 7,5 proc., palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu. Per javapjūtę kainos paprastai smunka. LGAA vadovas prognozavo, kad jos kris iki spalio, galbūt net labiau nei pernai, o gruodį ir kitų metų sausį galima tikėti kainų šuolio į viršų.

Elevatoriai apkrauti

Grūdų supirkėjai ir eksportuotojai sakė sulaukiantys įvairios kokybės grūdų. „Derlius geras, nedideli ūkiai iš hektaro prikulia 6,5–7 tonas kviečių, o stambesniuose byra iki 9–10 tonų. Grūdų kiekiu galime prilygti 2015 metams, kai buvo gautas rekordinis derlius. Grūdų kokybė neprasta, dominuoja antra klasė, bet kol kas anksti vertinti, nes dar daug javų nenukulta. Tiesa, šiemet kviečių glitimas ir baltymingumas nėra labai aukšti. O rapsų aliejingumas geras – 42–43 procentai, bazinis rodiklis – 38 procentai. Tai turi įtakos kainai. Tačiau ir rapsai, ir žirniai gana šiukšlėti, nes ūkininkai skuba kulti drėgnus javus“, – derliaus kokybę apibendrino bendrovės „Jonavos grūdai“ Komercijos ir inovacijų skyriaus vadovas Mantas Butas.

Jonavos grūdai“ su ūkininkais už grūdus atsiskaito per kelias dienas, tiesa, siūlo ne pačią aukščiausią kainą. „Už antros klasės kviečių toną mokame 135–137 eurus. Tai nėra didelė kaina, bet tiems, kurie sudarė išankstines grūdų pardavimo sutartis, bus mokama apie 20 eurų brangiau“, – sakė M.Butas.

Vienu metu vežama daug šlapių grūdų – rapsų, kviečių, miežių, žirnių, visos džiovyklos maksimaliai apkrautos. Dėl vėluojančios javapjūtės ūkininkai blaškosi tarp kelių kultūrų. Orai nėra labai blogi, bet pavienės audros išgąsdino. Kai kuriuose mūsų ūkių laukuose po audros rapsų neliko. Masinės bėdos kol kas nėra, bet dar daug javų nenukulta“, – pasakojo bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas.

Pašnekovas nepeikė derliaus kokybės. Anot jo, į elevatorius gabenami visų rūšių maistiniai kviečiai, pašarinių dar kol kas nėra. Daugiau antros klasės kviečių, bet pakanka ir trečios, pirmos, ekstra klasės grūdų. „Jų kokybė priklauso nuo regiono ir pasirinktos atskiro ūkio strategijos. Tie, kurie nepagailėjo azotinių trąšų, veža aukščiausios kokybės kviečius“, – sakė K.Šimas ir pridūrė, kad šiemet bendrovė už ekstra klasės kviečius moka maždaug dvigubai didesnę kokybės priemoką nei įprastai – vidutiniškai apie 15 eurų už t. Priklausomai nuo žieminių kviečių klasės ir regiono, kur grūdai superkami, „Agrokoncerno grūdai“ už t moka vidutiniškai nuo 155 iki 125 eurų. Bendrovės direktorius pabrėžė, kad kainos krinta, praėjusią savaitę kviečių t buvo brangesnė maždaug 5 eurais.

K.Šimas pabrėžė, kad priedą ūkininkai gauna ir už didesnio aliejingumo rapsus – į mokamą kainą įskaičiuojama apie 7 eurus daugiau už t, palyginti su pernai. Bendrovė jau supirko apie 95 tūkst. t žieminių rapsų. Pernai per visą sezoną buvo supirkta 65 tūkst. t.

Bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ vadovas prognozavo, kad šiemet gali būti prikultas rekordinis žirnių derlius, bet neskubėjo vertinti jų kokybės: „Jų dar nedaug atvežama, kokybė gana įvairi, yra pasiraukšlėjusių, bet dar anksti daryti išvadas.“

Kalbėdamas apie grūdų eksporto kryptis, K.Šimas akcentavo, kad tai nulems grūdų kokybė. „Jeigu ūkininkai veš maistinius grūdus ir nepasikartos pernykštės problemos, kai derlius virto pašariniu, versis platesnės eksporto rinkos – nuo Turkijos, Saudo Arabijos ir Afrikos iki Europos“, – teigė jis.

Yra ko nerimauti

Gapsys1

Albertas Gapšys, LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Gerai, kad derlius gausus. Bet kai užauginame iki 6 milijonų tonų grūdų, kasmet kyla klausimas, kur juos dėsime? Europos Sąjungos valstybės vidutiniškai eksportuoja apie 20 procentų grūdų, o mes – net du trečdalius. Palyginti su pernai, šiemet grūdų eksportas sumažėjo apie 400 tūkstančių tonų. Tad yra ko nerimauti. Mes mažai grūdų perdirbame ir sušeriame gyvuliams. Gerai, jeigu pavyks sėkmingai rasti eksporto rinkas. Bet yra prastų ženklų – praradome Irano rinką, grūdų mažiau perka Saudo Arabija.

Grūdų kainos, manau, nekils. Pasaulyje prognozuojamos didesnės grūdų atsargos, tad kainos mažės. Apskritai grūdų kainos nuo 2012 metų yra gerokai nukritusios, nėra kur joms dar žemiau ristis.

Rekomenduojami video