Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Jei žmogus nemedžioja vilko, šis medžioja žmogų

 Nuo sausio 17-osios yra nutraukta vilkų medžioklė, nes jau išnaudotas jų medžioklės limitas. Kai kur medžiotojai džiaugiasi sumedžioję gyventojų kiemuose šeimininkavusius vilkus atsiskyrėlius, tačiau šių plėšrūnų įžūlumo įbaugintiems kaimo gyventojams ramiau netapo. Pernai vilkai kėlė grėsmę žmonėms ir Lietuvoje, tačiau aplinkosaugininkai tvirtina tokių atvejų neužfiksavę. Jei nėra užregistruoto fakto, nėra ir problemos?

Kėlė pavojų žmonėms

Vilkų medžioklės sezonas pagal įstatymo nuostatas trunka nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d. Tikėtina, kad Lietuvoje per tą laiką būtų sumedžiota kur kas daugiau šių plėšrūnų, nei nustatyta šio sezono kvota – 120 vilkų. Tačiau medžioklė iškart nutraukiama, kai sumedžiojamas nustatytas limitas.

Šiemet aplinkos ministro įsakymu vilkų medžioklė nutraukta nuo sausio 17 d. Jau ir aplinkosaugininkai pripažįsta, kad vilkų populiacija šalyje stipriai išbujojo, kad taip greitai ir dar nesant sniego sumedžiojama paskirta kvota.

Kėdainių krašto medžiotojams šio sezono vilkų medžioklė buvo itin atsakinga. Mat šiame krašte pernai buvo atvejų, kai vilkai kėlė grėsmę žmonėms. Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius užtikrino, kad į sodybas sėlinę ir suaugusiuosius bei vaikus įbauginę vilkai buvo sumedžioti.

„Daug laiko skyriau tam, kad būtų sumedžioti būtent tie vilkai, kurie brovėsi į sodybas, vienkiemius. Garantuoju, kad jie ir buvo pašalinti iš laukinės gamtos. Tas, kuris sodyboje puolė moterį, buvo sumedžiotas apie 600 metrų atstumu nuo minėtos sodybos. Neliko ir kito vilko, gąsdinusio vaikus. Tai buvo nuo savo šeimų atsiskyrę vilkai. Pavieniai atsiskyrėliai gali būti vyresnio amžiaus, miške sunkiau susirandantys maisto, todėl jie eina arčiau sodybų, pjauna gyvulius, kelia pavojų žmonėms. Gerai, kad moteris sugebėjo apsiginti lenta, o ir vaikams pasisekė išvengti bėdos“, – pasakojo medžiotojas.

Iškilusi vilkų grėsmė žmonėms Kėdainių rajone buvo aptarinėjama plačiau, kai kurie kėlė klausimą, gal tai sulaukėję šunys, o ne vilkai. Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas neabejoja, kad prie moters artėjęs ir vaikus įbauginęs plėšrūnas ne koks šuo, o tikras vilkas.

„Vilkai skiriasi nuo šunų. Tai akivaizdu. Be to, yra atliekami sumedžiotų pilkųjų tyrimai, patvirtinantys, kad buvo sumedžioti būtent vilkai. Manau, kad ir šio sezono medžioklės tyrimų rezultatai parodys, kad iš gamtos buvo pašalinti vilkai“, – teigė L.Stanevičius.

Lionius Stanevičius

Sumedžiota per mažai

Pasak Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko, šiame rajone šį sezoną buvo sumedžioti 5 vilkai. Jis įsitikinęs, kad to populiacijai sureguliuoti per mažai. Šio krašto medžiotojų skaičiavimu, čia gali būti iki pusės šimto vilkų.

„Labai džiaugiamės, kad sumedžiojome atsiskyrėlius vilkus. Pritrūkome laiko ir tikros žiemos, kad būtume sumedžioję daugiau. Manome, kad mūsų krašte yra iki 50 vilkų, tokiu atveju būtų racionalu sumedžioti dar apie 10 pilkųjų. Gyventojai vilkų bijo, grybautojai pasakoja, kad jų sutinka daug, negali eiti į mišką. Tokių atvejų nemažai. Kalbamės su kolektyvais, kaip spręsti tą problemą, bet aplinkos ministras jau pasirašė įsakymą dėl medžioklės nutraukimo“, – apie gausybę vilkų ir anksti nutrauktą medžioklę kalbėjo L.Stanevičius.

Jis užsiminė, kad medžiotojai dar pernai rugsėjo 20 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir informavo, kad vilkai puola žmones, bei prašė paankstinti medžiojimo laiką. Leidimas anksčiau medžioti buvo gautas, tačiau tik likus vos kelioms dienoms iki medžioklės sezono pradžios. Per tą trumpą laiką sumedžioti vilkų nepavyko.

Nustebino atsakymas

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad 2018–2019 m. patvirtintų pranešimų apie vilkų užpultus žmones nebuvo gauta. AAD atstovai apie viešai aprašytus įvykius ir vilkų grėsmę žmonėms nieko nekomentavo. Neužregistruotas atvejis, vadinasi, nėra ir problemos.

„STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ feisbuko grupės dalyviai po žiniasklaidoje išplatintos informacijos kreipėsi į aplinkosaugininkus, prašydami tinkamai tirti galimus vilkų išpuolius prieš žmones.

„Noriu paprašyti ar pasiūlyti, kad gavus naujų pranešimų apie vilkų išpuolius prieš žmones būtų įmanoma informuoti medikus ir gamtosaugos specialistus, surinkti visą įmanomą informaciją apie išpuolį: DNR mėginius, pėdsakų įvykio vietoje fotografijas ir kt., kad būtų galima atlikti išsamius tyrimus. Kitose ES šalyse tokių išpuolių atvejais vykdomi DNR mėginių tyrimai“, – į AAD kreipėsi „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ feisbuko grupės atstovas Žydrūnas Juozapavičius.

Socialinio tinklo grupės dalyvius aplinkosaugininkų atsakymas nustebino. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos atsakyme rašoma, kad jų specialistai, gavę gyventojų pranešimų apie vilkų išpuolius prieš žmones, nuolat yra pasirengę atlikti visus įmanomus tyrimus. Tačiau iki šiol tokios informacijos nebuvo gauta. Taip pat pridurta: „Kėdainių krašto laikraštyje „Rinkos aikštė“ paskelbta informacija apie vilkų išpuolį prieš žmones MK „Šlapaberžė“ medžioklės plotuose nepatvirtinta, nes kompetenciją turinčių specialistų tyrimas nebuvo atliktas.“

„Reikėjo Kėdainių rajone įvykusį atvejį registruoti kaip išpuolį ar ne? Kodėl medžiotojams dėl to kreipusis į Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos departamentą, nesusirūpinta ištirti šį atvejį?“ – svarstė Ž.Juozapavičius.

Jis tvirtino, kad yra žinomi dar du išpuoliai Šalčininkų rajone. Vienas jų esą įvyko 2019 metų rudenį. „Pasak nukentėjusiojo, su kuriuo telefonu bendravau tiek aš asmeniškai, tiek viena iš mūsų grupės atstovių, vilkas jį puolė miške, pargriovė, vyrui kažkaip pavyko atsispardyti. Jį tvarstę medikai pasakė, kad esą tai ne pirmas atvejis“, – pasakojo Ž.Juozapavičius.

Vilkų aukos

Internete galima rasti nemažai informacijos apie tai, kaip vilkai įvairiose pasaulio šalyse puola žmones, bei apie jų aukas. Daug tokių pavyzdžių yra surinkę feisbuko grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ dalyviai.

Yra žinoma istorija, kaip Jeloustouno (JAV) nacionalinio parke vilkas užpuolė ir gerokai apkramtė 6-erių metų vaiką. Kanadoje, Banfo nacionaliniame parke, vilkas sužalojo stovyklautoją, buvusį palapinėje.

2017 metais Tadžikistane fiksuotas atvejis, kai vilkas netikėtai puolė tris žaidžiančius mažamečius. Išgirdę klyksmą gyventojai puolė gelbėti vaikus, tačiau trimečio, kuriam vilkas sužalojo kaklą ir pilvą, išgelbėti jau nebebuvo įmanoma.

2014 metais Rusijoje, Briansko apskrityje, buvo rastas šešiamečio kūnas su kąstinėmis, plėštinėmis žaizdomis. Atlikti tyrimai patvirtino, kad tai – vilko išpuolis. Buvo aprašytas žiaurus įvykis, kai Permėje vilkas užgraužė 10-ies metų berniuką.

Aprašytų vilkų išpuolių prieš žmones yra nemažai. Štai pernai kaimyninėje Lenkijoje nuskambėjo įvykiai, kai vienu atveju vilkas apkandžiojo palapinėje miegojusią turistę ir kitu – pamiškėje žaidusius vaikus. Kaip įprastai po vilkų išpuolių, buvo sėjamos abejonės: puola vilkai ar kokie nors vilko ir šuns mišrūnai. Lenkijoje mokslininkai patvirtino, kad žmones puolė vilkas, nesirgęs jokia liga.

Nebijo žmonių

Tam, kad nebūtų spekuliacijų žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose, Ž.Juozapavičius atsakingiems aplinkosaugininkams rekomenduotų nevengti objektyvios informacijos ir apie užsienio šalyse fiksuojamus vilkų išpuolius prieš žmones.

„Vilkų žinovai ir gynėjai viešai teigia, kad jiems nežinomi atvejai apie vilkų išpuolius per paskutinius šimtą metų, nors tai nuolat fiksuojama tiek Europoje, tiek Azijoje, tiek JAV. Žinomas medžioklės ekspertas M.P.Pavlovas savo knygoje „Vilkas“ teigia, kad nemedžiojamas vilkas greit nustoja baimintis žmogaus ir atitinkamai susiklosčius aplinkybėms gali jį pulti. Pavykus išpuoliui toks vilkas supranta, kad žmogus yra lengvas grobis – Rusijoje XX amžiaus viduryje vilkų išpuoliai skaičiuoti dešimtimis“, – sakė grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ atstovas.

Mūsų medžiotojai pripažįsta, kad vilkų populiacija didelė, jie yra praradę baimės jausmą, jų medžiojame mažai, todėl šie plėšrūnai stipriai suįžūlėjo. Jei vilkai braunasi į žmonių sodybas, vadinasi, jie jaučia, kad nėra ko bijoti.

Feisbuko grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ atstovai gyventojus ragina informaciją apie žinomus vilkų išpuolius prieš naminius gyvūnus, pamatytus vilkus bei užfiksuotus jų pėdsakus sukelti į oficialią anketą biomon.lt sistemoje. Jie pabrėžia, kad nuo apskaitos rezultatų priklauso vilkų medžioklės limitas.

Dvilypis klausimas

Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas

Komitete buvo svarstyti šie klausimai. Pakvietėme ūkininkus, kurių ūkiuose buvo pasikartojusių vilkų išpuolių. Beje, teigiama, kad vilkai dažnai sugrįžta į tą pačią vietą. Buvo nuspręsta inicijuoti Medžioklės įstatymo pakeitimus, kad kai kuriems kanopiniams gyvūnams nereikėtų gauti metinių medžiojimo kvotų. O dėl vilkų išpuolių – siūloma iškart inicijuoti jų medžiojimą, jeigu pasitaiko vienkartinių turto niokojimų. Tada nereikėtų ilgų procedūrų. Įstatymo pakeitimai jau ruošiami, manau, kad kovą ar balandį jau bus parengtas projektas.

Dėl vilkų populiacijos reguliavimo – dvilypis klausimas. Per 10 metų kanopinių gyvūnų populiacija padidėjo 3–4 kartus, taigi gamtoje turi būti tam tikra savireguliacija. Kadangi daugėja kanopinių, atsiranda ir plėšrūnų. Žemės ir miškų savininkams žalos pridaro ir kanopiniai gyvūnai. Taigi vienareikšmiškai žiūrėti tik į galvijų augintojų nuostolius ir imtis plėšrūnų pašalinimo iš gamtos nereikėtų.

Taip, buvo kalbama apie atvejus, kai vilkai galimai grasinosi pulti žmones. Bet yra organizacijų, tvirtinančių, kad vilkai Lietuvoje per visą istoriją nėra užpuolę nė vieno žmogaus. Tad dabar kalbėti apie masišką vilkų medžioklę būtų anksti.

 

 

Rekomenduojami video