Veidaknygės nuotr./Roberto Patronaičio

Jurbarko r. savivaldybė nusprendė žemės mokesčio lengvatą išimtinai skirti tik stambiesiems rajono ūkininkams, t.y. tik PVM mokėtojams. Žinoma, kiekvieno rajono valdžia turi teisę savarankiškai priimti tokio pobūdžio sprendimus, gal net neatsižvelgti į kitų rajonų patirtį bei Vyriausybės rekomendacijas. Ūkininkai prašė suteikti 100 proc. lengvatą, rajono valdžia siūlė 15 proc. Po aštrių diskusijų nuspręsta nustatyti 50 proc. mokesčio lengvatą, tačiau jos netaikyti ūkiams, kurie neįsiregistravo PVM mokėtojais, t.y. smulkiesiems ūkiams. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Savivaldos organizatorė Jurbarko r. Rūta Misevičienė Jurbarko rajono savivaldybės administracijai  pasiūlė pakoreguoti priimtą sprendimą.

Vyriausybė šalies savivaldybėms rekomendavo peržiūrėti, t.y. sumažinti žemės mokesčius. Toks sprendimas būtų labai svarbus po praėjusių metų liūčių ir šių metų sausros nuostolius patyrusiems ūkiams. Būtent savivaldybės geriau žino, kokia yra tikroji padėtis konkrečiame rajone ir kiek verta minėto mokesčio tarifą sumažinti.

Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Jurbarko rajono Savivaldos organizatorės Rūtos Misevičienės 2018 rugpjūčio 30 d.  įvykęs Jurbarko rajono Tarybos posėdis rajono žemdirbiams kėlė optimistinių vilčių, nes rajono žemdirbiai tikėjosi, kad mokestis bus sumažintas. Šiuo metu Jurbarko  rajone žemės mokestis yra 1,15 proc. nuo žemės vertės, o per metus Jurbarko rajone  žemės mokesčio surenkama apie 400 tūkst. EUR. Savivaldybei tai yra pajamos, o ūkininkams – išlaidos. Kaip surasti kompromisą?

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Jurbarko skyriaus vadovas Raimundas Jovarauskas pasiūlė nustatyti 100 proc. lengvatą, o savivaldybės administracija – 15 proc. Taigi nuomonės išsiskyrė. Po diskusijų abi pusės apsistojo prie 50 proc. lengvatos ribos.

„Tačiau LŪS Jurbarko rajono skyriaus vadovas pateikė pastabą, kad ne visi verti tokios lengvatos, esą rajone yra daug vadinamųjų  sofos ūkininkų, kurie žemės ūkio paskirties žemės nenaudoja, o tik ją nuomoja, taigi yra neverti tokios lengvatos“, – pasakojo R. Misevičienė.

Įdomu, kad iki šiol buvo manoma, jog daugiausia „sofos ūkininkų“ įsikūrę šalia Vilniaus ir pajūry. Tačiau kaip nustatyti, kuris Jurbarko rajone esančio ūkio savininkas yra vertas žemės mokesčio lengvatos, o kuris nevertas?

„Nuspręsta, kad lengvatos verti ūkininkai, kurie yra įsiregistravę PVM mokėtojais, t.y. ūkiai, vykdantys prekinę gamybą ir jų metų pajamos yra didesnės nei 45 tūkst. EUR. Skubiai balsuota, nespėjau net išsakyti savo nuomonės“, – sakė R. Misevičienėnė, per posėdžio pertrauką dar bandžiusi paaiškinti, kad toks nutarimas yra neteisingas, diskriminacinio pobūdžio.

Juo labiau, kad nukentės, arba bus nepagrįstai nuskriausti neturtingiausi rajone ūkininkai, kurie iki šiol nebuvo lepinami ES parama, išskyrus tiesiogines išmokas. Kiek tokių ūkių?

Jurbarko rajone iš viso įregistruotas 2451 ūkis, iš kurių beveik 65 proc., arba 1586 ūkiai teturi iki 10 ha žemės ir absoliuti jų dauguma nėra PVM mokėtojai.

„Labiausiai apmaudu, kad tokį pasiūlymą pateikė ne savivaldybės atstovas, bet LŪS skyriaus pirmininkas, o juk būtent LŪS vadovai viešai tikina, kad jie gina ne tik stambiuosius, bet ir smulkiuosius ūkininkus“, – stebėjosi R. Misevičienė.

Kaip tokį sprendimą vertina smulkieji Jurbarko rajono ūkininkai? Pasak R.Misevičienės, smulkieji ūkininkai pasipiktinę ir nusivylę tokiu sprendimu.

Pakalbinome prie Veliuonos ūkininkaujančią Jūratę Preimonienę. Ūkininkė turi per 8 ha žemės, rankomis melžia 5 karvytes, už kilogramą pieno gauna 18 ct, iš valstybės pašalpų neprašo ir, žinoma, apie ES paramą net nesvajoja.

„Ši žinia mane labai nuvylė. Taip jau yra, kad turtingieji, stambiųjų ūkių savininkai nesupranta, kaip sunku ūkininkauti smulkiesiems. Štai, kodėl lengvata taikoma turinčiam 200 karvių, o netaikoma man, turinčiai tik 5 karvutes? Gal aš esu kenkėja, gal aš trukdau stambiesiems ūkininkams? Negarbinga taip elgtis. Skriausdamas silpnuosius stipresniu netapsi“, – sakė J.Preimonienė.

Tiesa, ŽŪR Jurbarko Savivaldos organizatorė dar neprarado vilčių, kad sprendimas dėl žemės mokesčio nustatymo bus pakoreguotas.

„Kreipiausi į Jurbarko rajono vadovus, kad žemės mokesčio lengvata būtų taikoma ne PVM mokėtojams, bet visiems žemės ūkio subjektams, kurie deklaravo žemės ūkio naudmenas bei gyvulius 2018 metais ir 2017 metų Gyventojo pajamų deklaracijoje GPM 308V –individualios veiklos pajamos, nurodė pajamas pagal 35 pajamų rūšies kodą “Pajamos už realizuotą žemės ūkio paskirties žemėje išaugintą produkciją“. Taip apsisaugotume nuo vadinamųjų sofos ūkininkų“, – sakė R. Misevičienė.