Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kad Lietuvos kaimas galutinai neišsivaikščiotų

Pagrindinė Lietuvos žemdirbių skėtinė organizacija Žemės ūkio rūmai laikosi požiūrio, kad valstybė turi sudaryti sąlygas iš žemės ūkio išgyventi ne tik stambiausiems pramoniniams ūkiams, bet ir vidutiniams ir nedideliems ūkiams, kaip yra kaimynėje Lenkijoje ir Vakarų Europos šalyse. Kitaip Lietuvos kaimai galutinai išsivaikščios. Ne visi tokiai krypčiai pritaria, todėl galbūt ir dėl šios priežasties Žemės ūkio rūmų ir kai kurių organizacijų keliai išsiskyrė. Apie šio proceso priežastis „Valstiečių laikraščiui“ pasakoja Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Arūnas Svitojus

Praėjusią savaitę pasklido gandas, kad Žemės ūkio rūmai iš savo gretų pašalino kelias organizacijas. Kurios organizacijos buvo išmestos ir už kokias nuodėmes?

Nepašalinome nė vienos organizacijos. Atvirkščiai – penki nariai iš 48 (Žemės ūkio rūmų nariai yra ne fiziniai, o juridiniai asmenys, t. y. žemdirbių organizacijos) pateikė prašymus pasitraukti iš šalies žemdirbių pagrindinės skėtinės organizacijos ir viena nauja asociacija pateikė prašymą priimti į ją. Apskritai galiu patikinti, kad atviriau dirbančią organizaciją nei Žemės ūkio rūmų taryba būtų sunku surasti – posėdžiai yra atviri, juose gali dalyvauti ir bet kurios, net Žemės ūkio rūmams nepriklausančios, organizacijos atstovai ar šiaip bet kuris fizinis asmuo. Mes iš anksto viešai pranešame, kada ir kur vyks Žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, paskelbiame darbotvarkę, vėliau ją kartais papildome. Kaip sakoma, durys atviros – atvykite ir klausykitės. Taigi dalyvavusieji tarybos posėdyje žino, kad ne tik nieko nepašalinome, bet netgi ilgai diskutavome, ar dar yra galimybių atidėti organizacijų prašymų svarstymą, turėdami viltį, kad jos apsigalvos. Nors Žemės ūkio rūmų statute nenumatyta išklausyti norinčiuosius pasitraukti, tačiau mes, šios organizacijos vadovai, prašėme, kad norinčių pasitraukti organizacijų atstovai dalyvautų rūmų tarybos posėdyje ir išsakytų savo nuomones.

Išklausėte? Ar šių organizacijų vadovai ar jų atstovai dalyvavo Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje?

Deja, nė vienas į posėdį neatvyko, matyt, neišdrįso tarybos nariams pažiūrėti į akis.

Ar jūs susitikote su organizacijų, norinčių pasitraukti iš Žemės ūkio rūmų narių, vadovais?

Kvietėme juos atvykti į Žemės ūkio rūmus, kelis kartus aš ir vicepirmininkai vykome pas juos, ir net kalbėjomės prie keturių akių, deja, konstruktyvaus dialogo nebuvo. Jie pateikdavo Žemės ūkio rūmams nepriimtinus reikalavimus, kurie galėjo būti naudingi tik tų organizacijų vadovams, bet jokiu būdu ne visiems tų organizacijų nariams ir juo labiau – ne visiems žemdirbiams. Kita vertus, aš atvirai sakiau, kad esu tik pirmininkas, bet ne caras – net labai panorėjęs negalėčiau jų keliamų reikalavimų įvykdyti, nes rūmams vadovauju remdamasis šios organizacijos statutu ir Asociacijų įstatymu. Beprasmiška tikėtis, kad Žemės ūkio rūmų pirmininkas vadovausis diktatoriškais principais.

Taigi kokius sprendimus priėmėte?

Į Žemės ūkio rūmus, pagrindinę skėtinę šalies žemdirbių organizaciją, priėmėme Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociaciją. Jos valdybos narys, šalyje žinomas prieniškis pieno gamintojas Jurgis Pažėra, tarybos nariams papasakojo apie neseniai įkurtą organizaciją ir jos tikslus.

VšĮ Respublikinės lenktyninių žirgų lygos pareiškimo dėl narystės Žemės ūkio rūmuose nutraukimo nepatenkinome, nes pasigedome organizacijos valdymo organo protokolo išrašo. Be to, ši organizacija nesumokėjo nario mokesčio. Nepatenkinome ir Lietuvos ūkininkų sąjungos prašymo, nes pateiktame posėdžio protokolo išraše rašoma, kad šios sąjungos prezidiumo posėdyje dalyvavo 13 narių iš 15, o balsavo kažkodėl 18 narių. Paprašėme patikslinti duomenis. Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos pieno gamintojų ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijų prašymus nutraukti narystę Žemės ūkio rūmuose patenkinome.

Kokios organizacijų pasitraukimo priežastys?

Yra oficialių priežasčių ir neoficialių, jos, mano nuomone, – tikrosios priežastys. Štai Lietuvos ūkininkų sąjungos protokole užsimenama, kad priimdama sprendimus Žemės ūkio rūmų taryba neatsižvelgė į šios organizacijos nuomonę. Tiesa, konkrečių pavyzdžių nepateikiama. Žemės ūkio bendrovių asociacijos protokole teigiama, kad jiems nepavyko su Žemės ūkio rūmų vadovybe susitarti dėl rūmų pertvarkos, esą, kad būtų geriau tenkinami narių interesai. Pieno gamintojų ir Grūdų augintojų asociacijų protokoluose pasitraukimo priežastys nenurodytos.

O kokios neoficialios priežastys?

Manau, kad iš Žemės ūkio rūmų pasitraukiančių organizacijų vadovai šia kryptimi pasuko nuo tos akimirkos, kai jų atstovas šių metų vasario mėnesį pralaimėjo Žemės ūkio rūmų pirmininko rinkimus. Kai kas galvoja, kad ši situacija primena vaikų kaprizus žaidžiant smėlio dėžėje: „Jeigu manęs neišrinkote savo vadu, tai aš nežaisiu su jumis.“ Mano manymu, priežastys yra gilesnės, jos susijusios su pinigais, su dideliais pinigais, t. y. su ES ir valstybės parama ūkininkams. Iki šiol jiems paskirta ES ir valstybės parama buvo skirstoma labai nevienodai, dauguma gavo tik tiesiogines išmokas, o kai kurie ūkiai skaičiuoja milijoninę paramą. Nesakau, kad jie paramą gavo sukčiaudami, bet gal reikėtų apetitą sumažinti, gal tegul ir kiti pasinaudoja tokia galimybe, juo labiau kad nuo 2020-ųjų ES paramos bus skirta mažiau. Deja, patirtis rodo, kad apetitas auga bevalgant.

Paaiškinkite išsamiau, kokia šiuo atveju Žemės ūkio rūmų įtaka?

Rengdama paramos žemės ūkiui tvarką, Žemės ūkio ministerija kartais atsižvelgia ir į Žemės ūkio rūmų pasiūlymus, taigi ši aplinkybė žemdirbių organizacijoms yra svarbi. Tačiau minėtiems rūmams priklauso 48 nariai, ir kiekviena organizacija turi po vieną balsą. Sutinku, kad organizacijos skirtingos, vienos turi kelias dešimtis fizinių narių, o kitos – kelis šimtus ar tūkstantį. Vienos gina smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų, o kitos – tik stambiųjų ūkininkų bei dar stambesnių žemės ūkio bendrovių interesus. Neretai organizacijų interesai kertasi iš esmės, kompromisą sunku surasti. Jeigu nerandame kompromiso, balsuojame ir tik tada nuomonę pateikiame Žemės ūkio ministerijai. Manau, kaip tik tokia tvarka stambiausiems ūkininkams ir pradėjo nepatikti.

Jeigu teisingai supratau, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Grūdų augintojų, Žemės ūkio bendrovių ir Pieno gamintojų asociacijos, kurios gina stambiųjų ūkininkų interesus, panoro Žemės ūkio rūmuose turėti daugiau balsų?

Būtent taip. Nors nė viena iš jų, gal išskyrus Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją, neprisipažins ginanti tik stambiuosius ūkininkus. Viename susitikime Lietuvos ūkininkų asociacija mane bandė įtikinti, kad jie gina ir vidutinių bei smulkiųjų ūkininkų interesus. Kai paprašiau pakelti rankas ūkininkus, kurie turi iki 100 hektarų ūkius, klausimų neliko, nes visi ūkininkai turėjo gerokai didesnius ūkius. Tikrai nesu nusiteikęs prieš stambiuosius ūkius, tačiau Žemės ūkio rūmai gina visų žemdirbių interesus – gyventi ir išgyventi Lietuvoje turi teisę ne tik 300–500 ar tūkstančius hektarų valdantys ūkių savininkai, bet ir ūkininkaujantieji, pavyzdžiui, 20 hektarų ūkiuose, kaip yra kaimynėje Lenkijoje ar Vakarų Europos šalyse. Aš visada prisimenu pirmojo atkurtų Žemės ūkio rūmų pirmininko prof. Antano Stancevičiaus labai kritišką nuomonę apie Lietuvai pragaištingą latifundinį žemės ūkį. Deja, šiuo metu grupelė tokių ūkių savininkų bando susikurti išskirtines ūkininkavimo sąlygas, pamindami smulkesnių kolegų ūkininkų interesus.

Sąžinė ar siauri interesai?

 Č.Tallat-Kelpša

Česlovas Tallat-Kelpša, Žemės ūkio rūmų tarybos narys, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narys

Jau daug metų esu Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narys, todėl man labai nesmagu dėl asociacijos sprendimo pasitraukti iš Žemės ūkio rūmų. Mano nuomonės niekas nesiteiravo, nors kolegos grūdų augintojai žinojo, kad esu šios organizacijos tarybos narys. Tačiau net dabar galiu pasakyti, kad Žemės ūkio rūmų durys vis dar atviros. Žinau, kad jie rodė iniciatyvą tartis, tačiau to siekti turi abi pusės. Suprantu, kai kurios iš Žemės ūkio rūmų pasitraukusios organizacijos pasijautė sustiprėjusios ir pamanė, kad jau gali pačios kojomis atidarinėti valdžios institucijų duris. Gal ir gali, bet ar taip elgtis sąžininga? Sutinku, kad kiekviena organizacija gina savo narių interesus, tačiau yra vienas svarbus niuansas – reikia matyti ir savo silpnesnius brolius ūkininkus. Aš save irgi galiu laikyti stambiuoju grūdų augintoju, tačiau kaip Žemėws ūkio rūmų tarybos narys neretai balsuoju įveikdamas savo siaurus interesus ir įsiklausydamas į savo sąžinės balsą. Dėl šių priežasčių aš asmeniškai dabar esu kryžkelėje – svarstau, ar galiu ir toliau likti Grūdų augintojų asociacijos nariu.

Pakenks kiekvienam

 J.Kuzminskas 2018

Jonas Kuzminskas, Žemės ūio rūmų tarybos narys, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narys

Gaila, kad keturios organizacijos nutarė pasitraukti iš Žemės ūkio rūmų, tačiau jos šį kelią pasirinko jau seniai, kai įsteigė kitą organizaciją. Esu Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos narys ir buvo labai nesmagu matyti, kaip ši organizacija svarstė galimybę stoti į vadinamąją tarybą. Nebuvo nei diskusijų, nei normalaus balsavimo. Tokie veiksmai kenkia žemdirbių savivaldos prestižui ir galiausiai labiausiai pakenks žemdirbiams.

Dėl paramos – per galvas

 Buivydas 2018

Vytautas Buivydas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus narys

Esu Lietuvos ūkininkų sąjungos narys, tačiau nei mano, nei man žinomų kitų eilinių organizacijos narių nuomonės dėl pasitraukimo iš Žemės ūkio rūmų niekas nesiteiravo. Vieša paslaptis, kad Lietuvos ūkininkų sąjungos sprendimams įtaką daro vienas žmogus. Mano žiniomis, kai kurių šios sąjungos skyrių nuomonės net nebuvo pasiteirauta.

Surinkau oficialius duomenis apie Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narius ir padariau išvadą, kad daugelis jų jau gavo solidžią ES ir valstybės paramą, todėl Žemės ūkio rūmai jiems jau nereikalingi –  netgi trukdo siekti dar didesnės paramos, nes tokią įmanoma gauti tik lipant per neturtingųjų galvas.

 

Šie komentarai buvo išsakyti Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje, svarstant organizacijų pateiktus prašymus pasitraukti iš šios skėtinės šalies žemdirbių organizacijos.

 

 

Rekomenduojami video