Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kada ir ką sėti, geriausiai žino patys ūkininkai

Pastaraisiais metais dėl savo ateities nerimauja nederlingose žemėse ūkininkaujantys žemdirbiai. Jiems kelia nerimą pokyčiai naujajame nenašių žemių žemėlapyje, nederlingų žemių kompensacinės išmokos, valdų atnaujinimo, grikių įvežimo, ekologinio ūkininkavimo, melioracijos fondo ir kitos problemos.

„Mes prašome ne paramų! Leiskite ūkininkams dirbti normaliomis sąlygomis, liaukitės juos gąsdinti nerealiomis sankcijomis ir diktatūra: ką sėti, kada pjauti. Juk niekas kitas už patį ūkininką geriau nežino, ką ir kada jam daryti“, – ketvirtadienį Trakų rajone vykusioje Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) konferencijoje kalbėjo jos pirmininkė Danutė Karalevičienė. Konferencijoje ūkininkų problemas išklausė ir savo nuomonę išsakė žemės ūkio ministras, Nacionalinės mokėjimo agentūros, „Ekoagros“ atstovai bei Seimo nariai.

Tebevyksta korekcijos

LNŽNA pirmininkės pavaduotojas Žydrūnas Nevulis pabrėžė, kad nenašių žemių žemėlapis dar koreguojamas. Šiuo metu siekiama, kad prie nepalankių ūkininkauti vietovių būtų priskirta dar 41 seniūnija. Tokiu atveju nederlingų žemių naudmenų plotas padidėtų 3,5 mln. hektarų, tam finansuoti prireiktų papildomų 7–8 mln. eurų. „Žemės ūkio ministerija neįvardija tikslių skaičių apie nenašių žemių žemėlapio didinamus plotus. Todėl ūkininkai nerimauja, kad tiems, kurie dirba nederlingose žemėse, kompensacija gali siekti tik po 25 eurus už hektarą. Mes su tuo nesutinkame, nes yra visiškai skirtingas dalykas dirbti didelio nepalankumo (iki 32 žemės našumo balų) ir derlingesniuose (35–36,5 balo) plotuose“, – sakė Ž.Nevulis.

Pasak LNŽNA pirmininkės pavaduotojo, šiuo metu žemdirbiai, dirbantys didelio nepalankumo vietovėse (iki 32 našumo balų) gauna 61,2 euro už hektarą kompensacinę išmoką, o mažo nepalankumo vietovėse (32,5–34,49 balo) – 50,05 euro už hektarą išmoką. Už ūkininkavimą karsto zonos ir potvynių užliejamų vietovių laukuose mokama 25 eurų už hektarą kompensacinė išmoka.

Įvardijo problemas

LNŽNA pirmininkė pažadėjo dar kartą raštu kreiptis į žemės ūkio ministrą ir prašyti pakoreguoti valdų atnaujinimo ir ekologinio ūkininkavimo taisykles.

Nederlingose žemėse ūkininkaujantiems žemdirbiams daug problemų kyla dėl reikalavimo 100 proc. atnaujinti valdas. To padaryti nepavyksta dėl programos trūkumų, nebaigtos žemės reformos ir kai kurių žemės savininkų nesugebėjimo bei nenoro susitvarkyti nuosavybės dokumentus. Ar visų ūkininkų dirbami ir deklaruojami hektarai sutampa su valdos registre surašytais hektarais? Tikrai ne. Ūkininkai susiduria su valdų registro problema. Jie puikiai žino, kad išmokos bus mokamos ne už visą deklaruotą plotą, o tik už tą, kuris bus padengtas ir sutaps su valdos registru. Tad ir išmokų gaus mažiau.

Ūkininkai pasigenda konkretaus atsakymo dėl melioracijos įrenginių. Jie nepritaria nuomonei, kad turėtų tapti melioracijos įrenginių savininkais. LNŽNA nariai nenori prisiimti šios naštos, nes dauguma melioracijos įrenginių sistemų yra visai susidėvėjusios arba kritinės būklės. „Remiantis dabar kuriamais modeliais, visi žemės savininkai planuojami įtraukti į asociacijas ir privalės mokėti abonentinį mokestį. Mūsų skaičiavimais, apie 20 eurų už hektarą. Tačiau tarp savininkų, kurių žemėse yra melioracijos įrenginių, yra ir skurdžiai gyvenančių, ir jau garbingo amžiaus pensininkų, kurie niekaip neįstengs finansiškai prisidėti prie jų rekonstrukcijos. Todėl melioracijos sistemos be konkretaus savininko visai sunyks“, – teigė D.Karalevičienė.

Papildomo finansavimo nereikės

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitikimo metu sakė, kad ministerija laikosi pozicijos, kad ūkininkaujantieji žemėse, vertinamose iki 36,49 našumo balo imtinai, privalo ir toliau gauti žemės ūkio veiklai reikalingą pagalbą bei tikslinę finansinę paramą. Parama asmenims, deklaruojantiems pievas arba ganyklas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ir toliau turi būti skiriama tik tiems, kurie laiko gyvulius (0,25 sutartinio gyvulio hektarui pievų / ganyklų).

Ministras informavo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programinio laikotarpio valdymo komiteto (š. m. spalio 23 d.) sprendimu nutarta į paramos pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ schemą nuo 2019 m. papildomai įtraukti 42 seniūnijas, kuriose žemė nederlinga (iki 36,49 našumo balo imtinai). Naujai remtinų 42 seniūnijų bendras žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 259 810 hektarų. Tačiau šias seniūnijas galima įtraukti tik į specifinių kliūčių vietovių kategoriją (atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisyną), ir tai yra derybų su Europos Komisija objektas.

„Atkreipiu dėmesį, kad tokiam remtinų vietovių sąrašui papildyti reikia pakeisti programą, tam dar turi pritarti Programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas. Papildomo finansavimo nereikės, atsižvelgiant į tai, kad dėl reikalavimo pievose (ganyklose) turėti gyvulių (0,25 sutartinio gyvulio hektarui), 2018 m. paraiškų duomenimis, apie 280 tūkst. hektarų pievų (ganyklų) yra „nepadengtos gyvuliais“, t. y. toks plotas bus vertinamas kaip netinkamas paramai pagal šią programos priemonę. Kompensacinė metinė išmoka už šį plotą nebus skiriama“, – teigė G.Surplys.

 

 

 

Rekomenduojami video