Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kada pradėjome tręšti per lapus ir kaip tai darome šiandien?

Lietuvoje tręšimas per lapus įprasta agrotechnine priemone tapo prieš 23-25 metus, kai atkūrėme šalies nepriklausomybę. Tuo metu baigėsi duoninių kviečių grūdų importas iš Rusijos, todėl siekėme patys išsiauginti aukštesnės kokybės kviečių grūdus, tinkamus duonos kepimui ar makaronų gamybai.

Vyresnės kartos atstovai turbūt atsimins, kad sovietmečiu Lietuvos žieminių kviečių grūdai tiko tik virtuvei – gaminti blynus, lakštinius, pyragus ir tortus. Tačiau duonos kepimui jie visiškai netiko dėl nepakankamo lygio glitimo, sedimentacijos ir kritimų skaičiaus rodiklių. Dėl šios priežasties didžioji kviečių grūdų dalis sovietmečiu būdavo suvartojama pašarų gamyboje.

Atkūrus šalies nepriklausomybę, pirmoji Lietuvos vyriausybė sugebėjo surasti lėšų ir skubos tvarka užsakė mokslo organizacijoms sukurti žieminių kviečių auginimo technologijas, kurios sudarytų sąlygas šalies ūkininkams išauginti duonos kepimui tinkamus grūdus. Ir tai pavyko. Geras rezultatas buvo pasiektas parinkus naujas veisles, padidinus NPK antžeminio tręšimo normas ir pradėjus daugkartinius tręšimus per lapus karbamido ir kitų būtiniausių elementų (P, K, Mg, S, Zn, Mn, Fe, Cu) mišinio tirpalais.

Tręšimų per lapus praktika greitai perėjo ir į kitų lauko augalų auginimo technologijas. Buvo nustatyta, kad pasėlių tręšimai per lapus karbamido ir mikroelementų mišinio tirpalais atlieka „biologinio siurblio“ vaidmenį. Taip patręštiems augalams stipriai išauga poreikis kitiems maistiniams mineraliniams elementams, o jų šaknys įgyja didesnes galias iš dirvožemio ir įneštų trąšų efektyviau įsisavinti jiems reikalingus elementus, ypač fosforą.

Tuo pačiu išsiplėtė ir šiems tręšimams naudojamų preparatų kiekis. Pirmiausia paklausą įgavo laisvosios amino rūgštys, kurios įeina į biostimuliatorių sudėtį. Šios rūgštys naudojamos nepalankių augalų augimui veiksnių sukeltų stresų pasekmėms sušvelninti. Vėliau pasirodė įvairių trąšų rūšys su jūros dumblių ekstraktų priedais, kurios skirtos tręšti pasėlius tiek antžeminiu, tiek per lapus būdais. Jų pagalba siekiama padidinti augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Ūkininkų pripažinimo sulaukė ir ekstraktai iš dirvožemio humuso: huminės ir fulvo rūgštys. Jos naudojamos ne tik stimuliuoti augalų augimą, bet ir didinti dirvožemių našumui didinti. ES šalys mums taip pat pasiūlė įvairios sudėties mikroelementinių trąšų kompleksų bei kitų biopreparatų, skirtų augalų mitybos subalansavimui, augimo stimuliavimui bei vystymosi reguliavimui.

Kokiu tikslu tręšiame per lapus?

Šiuo atveju tikslų yra ne vienas, bet patys pagrindiniai yra keli. Taip tręšiant pagrinde siekiame optimizuoti pasėlių aprūpinimą augalų mitybos mineraliniais elementais per visą augalų aktyvios vegetacijos periodą ir stipriai sumažinti minimumo dėsnio augalų mityboje pasireiškimo galimybę.

Taip pat tręšdami pasėlius per lapus valdome augalų augimo bei vystymosi procesus norima kryptimi: suformuoti optimalaus tankumo pasėlius, padidinti vidutinį augalo produktyvumą, palaikyti pasėlių aukštą fitosanitarinę būklę, o derlingumo dydžius priartinti prie potencialiai galimų, priklausomai nuo dirvožemių našumo lygio bei esamų orų sąlygų.

Kada tręšiame per lapus?

Laikotarpis, kada tręšiama per lapus, tęsiasi per visą augalų aktyvios vegetacijos laiką, pradedant nuo augalų sudygimo ir baigiant vaškine jų branda. Efektyviausi tręšimai būna kritiniais augalų augimo bei vystymosi etapais.

Miglinių javų atveju tai būtų krūmijimosi, bamblėjimo, javų išplaukėjimo, žiedų apsivaisinimo ir pieninės brandos tarpsniai. Krūmijimosi metu augalai praeina III ir IV organogenezės vystymosi etapus, kada formuojasi būsimos varpos gemalinė centrinė ašis ir jos segmentacija (plona ir ilga ašis suskirstyta į trumpus fitomerus). Ant kiekvieno fitomero išauga būsimų varpelių užuomazgos. Šių varpelių kiekis varpoje ateityje jau nepadidės, tačiau gali sumažėti. Pastaroji situacija nutinka gana dažnai. Todėl tikslingai tręšdami per lapus padedame geriau subalansuoti mineralinę augalo mitybą ir skatiname augalus suformuoti ilgesnes gemalinių varpų centrines ašis su daugiau varpelių ant jų, nes sekančiais augimo tarpsniais to padaryti neleidžia augalo genetinis kodas.

Be to, šis tręšimas skatina ir šalutinių ūglių įsišaknijimo procesą. Įsišakniję šalutiniai ūgliai yra daug atsparesni nepalankiems aplinkos veiksniams, todėl sumažėja pasėlių išretėjimo mastas. Šiuo periodu tręšimui per lapus galimi labai įvairūs mišiniai, tačiau populiariausi tirpalai sudaromi javų pasėliuose, naudojant šiuos produktus:

  • amino rūgščių biostimuliatoriai: Fertiplius MgB, (aminorūgštys ir oligopeptidai + Cu, Mn, Mo, B, Fe, Co, Zn), Microfert (aminorūgštys ir oligopeptidai + Fe, Mn, B, Zn, Co, Mo), Protifert mangeneze (mangano organinės trąšos, kurių pagrindą sudaro amino rūgštys ir oligo peptidai) ir Protifert Zinc (organinės cinko trąšos);
  • huminės ir fulvo rūgštys: Iperen Humic (huminės ir fulfo rūgštys);
  • vandenyje tirpios NPK trąšos: Bratan Foliar 18-18-18 + 3MgO + mikro (N,P,K, Mg, B, Cu, Fe, Mn, Mo, Zn), Ubinas NPK 20-20-20 + mikro (S, B, Cu, Fe, Mn, Mo, Zn), Wilis NPK 10-53-10 + mikro (B, Cu, Fe, Mn, Mo, Zn);
  • skystos NPK trąšos: Starmax Mn (koncentruotos fosforo trąšos, N, Mn, Zn, S);
  • skystos ypač koncentruotos sieros trąšos: Thiomax Oil (N, S, Mg, B, Mo);
  • bakterijų preparatai: Biomas Grow, Biomas Mineral, Biomas Universal, Biomas Protect.
  • rapsų pasėliuose papildomai naudojamos boro trąšos Oligo Boron, ankštiniuose augaluose – molibdeno trąšos Wuxal Mo, Boronia Mo.

Tolimesni du tręšimai per lapus atliekami bamblėjimo (V-VII vystymosi etapai) tarpsniu, kuomet augalai intensyviai auga. Šiuo periodu svarbiausi elementai yra mikroelementų kompleksai, kurie užtikrina kokybišką augalų vystymąsi ir intensyvų jų augimą. Javų pasėliuose dažniausiai naudojamos mikroelementinės trąšos: ypač didelės koncentracijos Actiflow MCZ (Cu, Zn, Mn), Actiflow Mn 560, Actifllow Zn 680, helatų formos ir lengvai maišomas įvairiuose mišiniuose Oligo brava liquid JAVAMS (Cu, Fe, Mn, Zn). Rapsų pasėliuose naudojama Oligo Ranau liquid RAPSAMS (Fe, Mn, Mo). Esant sudėtingoms augimo sąlygoms rekomenduojama papildomai naudoti amino rūgštis Microfert ir tirpias, tręšimui per lapus skirtas NPK trąšas Ubinas, Bratan Foliar bei sieros trąšas Thiomax Oil.

Miglinių pasėlių priežiūroje labai svarbios yra paskutinės 6–8 dienos iki žydėjimo pradžios, nes nuo jų priklauso apsivaisinusių žiedų skaičius. Šiuo laikotarpiu ypač svarbūs pasėlių tręšimai per lapus ne tik maistinių elementų tirpalais, bet ir įvairiais biologiškai aktyviais preparatais. Kiekvieno ūkininkas siekia maksimalaus žiedynų sėkmingo apsivaisinimo laipsnio – tai reikšmingai padidina grūdų kiekį varpoje. Negalima pamiršti, kad grūdų kiekiui kviečių varpoje padidėjus vienu vienetu – pasėlio derlingumas padidėja 200-250 kg ha-1. Atlikti ekspediciniai tyrimai rodo, kad papildomi kviečių pasėlių tręšimai per lapus šiuo augimo tarsniu padidina grūdų kiekį varpoje 2-4 vnt., o derlingumas padidėja 400-800 kg ha-1. Šiuo periodu tręšimui per lapus naudojami tirpalai: Microfert (1,0 l ha-1) + Ubinas NPK (2,0-3,0 kg ha-1) + Thiomax Oil (1,0 l ha-1).

Tolesni tręšimai per lapus atliekami jau po grūdų užuomazgų susiformavimo varpose ir jais stengiamasi sulėtinti varpoje užsimezgusių grūdų nunykimą (redukciją), paspartinti jų masės augimą, brandos eigą ir baltymų sintezę. Šiuo laikotarpiu dažniausiai naudojami karbamido (20-30 kg ha-1), kalio, sieros ir mikroelementų (iki 0,25 kataloguose nurodomos normos) mišiniai. Populiariausi tirpalai: Yelia NPK (3,0-5,0 kg ha-1) + Thiomax Oil (1,0-3,0 l ha-1) + Microfert (1,0 l ha-1).

Mikroelementų mangano, cinko ir kt. priedas prie karbamido ne tik sustiprina azoto įsisavinimą, bet ir gerina grūdų sėklines bei technines savybes. Šio tręšimo efektyvumas labai priklauso nuo pasėlių pagrindinio tręšimo PK trąšomis normų dydžio, pasėlių būklės ir esamų orų sąlygų. Gamybinė praktika rodo, kad gautų derlingumo priedų vidutiniai dydžiai siekia net 0,6-1,0 t ha-1.

Rekomenduojami video