Po gausaus lietaus kelias dienas švietusi rudeniškai vėsi saulė neišdžiovino įmerktų pievų, dirvų, kur ir derliaus nenuimto likę, o antradienį vėl ėmė lyti. Panašu, kad gamta, nuskriaudusi kaimo žmones šį rudenį, vargu ar bus dosni kitąmet. Sakoma, ką pasėsi, tą ir pjausi…

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad tokios situacijos žemės ūkyje nebuvo gal keturis dešimtmečius. Tačiau aiškėja ir kitkas – Lietuvoje tam visiškai nepasiruošta. Pavartykime oficialius pranešimus.

Spalio 2 d. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija pasiūlė Vyriausybei visoje šalyje skelbti ekstremalią situaciją dėl lietaus užlietų laukų. Spalio 4 d. Vyriausybė tą padarė. Minima, kad ūkininkai jau patyrė mažiausiai 40 mln. eurų žalos. Ir iš kur paimtas toks skaičius?

Šilutės r. savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis „Pamariui“ aiškino, kad ūkininkų patirtų nuostolių neskaičiuojama, nes nėra pagrindo tą daryti. Seniūnijose dirbantys specialistai tik fotografuoja apsemtus laukus. Žemės ūkio ministerija dar nepateikė nuostolių skaičiavimo metodikos.

„Kaip tuos nuostolius skaičiuoti? Gal bus kokie įkainiai? Kol kas to nėra“, – sakė P. Budvytis ir paaiškino, kad, ūkininkui paprašius atlyginti nuostolius, rajone sudaryta komisija vyksta įsitikinti, ar prašymas pagrįstas. P. Budvytis priminė, kad rajone yra 4521 ūkininko ūkis. Net jeigu komisijai teks aplankyti tik dalį, prireiks daug laiko. Šilutės rajone paskelbta ekstremalioji situacija, tačiau nuostoliai nėra aiškūs, jų net neskaičiuojama. Tad kol kas vieni mini Lietuvos ūkininkus patyrus 40 mln. Eur žalą, kiti – 200 milijonų…

„Ekstremalios situacijos paskelbimas – tai įrankis kreipiantis į Europos Komisiją kompensacijų. Be to, tai leistų naudoti Vyriausybės rezervą situacijai valdyti“, – sako Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai vadovaujantis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Premjeras Saulius Skvernelis, apžiūrėjęs Ukmergės rajone vandens apsemtus ūkininkų laukus, pareiškė, kad Vyriausybė ieškos galimybių paremti žemdirbius iš rezervo fondo, tačiau kompensuoti patirtų nuostolių negalės, nes rezervo fonde belikę 1,5 mln. Eur. Galbūt skirs lėšų teisinėms konsultacijoms ir deryboms su pirkėjais.

Spalio 2 d. ekstremaliąją situaciją buvo paskelbusios 13 nuo lietaus nukentėjusių savivaldybių. Argumentas – per trumpą laiką iškritęs kritulių kiekis 3–4 kartus viršijo daugiametę normą.

„Šiuo metu ruošiamas žemės ūkio ministro kreipimasis į Europos Komisiją dėl nuostolių kompensavimo“, – skelbia ministerija, o premjeras tikina, kad, jei prireiks, pats su ministru ir ūkininkais važiuos į Briuselį derėtis dėl nuostolių kompensavimo.

Įprasta, kad į Europos Komisiją kreipiasi Vyriausybė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau paragino tą daryti kuo skubiau (vakar tai padaryta -red. past.).

Vanduo ant pievų – nedidelė bėda, daug rimčiau, kai vanduo semia žiemkenčių pasėlius.

Petro Skutulo nuotr.

Pažadai

Nacionalinė mokėjimų agentūra pranešė, kad ūkininkai, negalintys įvykdyti įsipareigojimų dėl netinkamų gamtinių oro sąlygų, neturėtų nerimauti, nes, siekdama laiku išmokėti avansines 2017 m. tiesiogines išmokas, agentūra jau atliko visas reikalingas patikras, pažeidimų nenustatė. Nei dėl šienavimo, nei dėl pašarų išvežimo iš laukų ir kt.

Jau nuo spalio 16 d., pusantro mėnesio anksčiau negu įprasta, žadama mokėti 70 proc. tiesioginių išmokų avansus už 2017 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Planuojama, kad iki lapkričio 30 d. avansai – 225 mln. Eur – pasieks net 99 proc. pareiškėjų. Likusi tiesioginių išmokų dalis į pareiškėjų sąskaitas pradės plaukti nuo gruodžio 1 d. Leidimas vietoj 50 proc. mokėti iki 70 proc. dydžio avansą suteiktas tik dešimčiai Europos Sąjungos šalių, viena iš jų yra Lietuva.

P. Budvytis priminė, kad tiesioginių išmokų rajonui suma sudaro 20 mln. Eur, tad netrukus bus pradėti mokėti avansai, kurie sudarys 70 proc. šios sumos.

Išmokų avansai – ne žalos atlyginimas

Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas „Pamariui“ sakė, kad išmokų avansai ir dėl lietaus patirtų nuostolių atlyginimas – du skirtingi dalykai. Žemės ūkis jau patyrė didelę žalą, tačiau gali žūti ir kitų metų derlius. Pasėta nedaug, tačiau taip merkiant lietui supus ir į dirvą suberta sėkla, o kiek dar nepasėta… Ūkininkai tikisi, kad Lietuvoje bus paskelbta ekstremalioji situacija, kad Vyriausybė kreipsis į Europos Komisiją paramos patirtiems nuostoliams padengti, žinoma, ir Vyriausybė iš savo rezervo fondo prisidės bent žemdirbių teisinėms išlaidoms padengti. K. Andrijauskas pripažino, kad „vėluojama sudėti taškus“, tačiau kada biurokratizmas nebuvo aukščiau už pagalbą, kai jos labai reikėjo? Ir Prezidentė ragina paskubėti.

Geriausiu atveju nuostolių atlyginimo žemdirbiams laukiama po poros mėnesių. Jeigu tą didelę žalą išties atlygins.

K. Andrijauskas, su kuriuo kalbėjomės trečiadienio rytą, kai jau antrą dieną pylė lietus, priminė, kad ūkininkai ir gyvulius suginė į tvartus, turi šerti žiemai paruoštu pašaru, kurio įprasta pasirūpinti tiek, kad užtektų per žiemą ir dar šiek tiek pavasarį. Tad šis neplanuotas gyvulių šėrimas – irgi papildomos išlaidos. Šilutės rajonui skiriamos lėšos melioracijai įprastai atitenka polderių priežiūrai, o melioracijos trasų remontas, kanalų valymas ir kiti tiesiogiai su melioracija susiję darbai lieka nuošalyje.

„Neturiu gerų žinių. Kai taip lyja, netekome šių metų derliaus, gali žūti ir kitų metų derlius…“ – kalbėjo K. Andrijauskas.

Metodika – bloga

Esama ekstremaliosios situacijos skelbimo tvarka žemės ūkiui nepritaikyta, yra abstrakti, net specialistai sutinka, kad savivaldybės ekstremaliąsias situacijas skelbia, nes laukuose vandenyje pūna derlius, į tokius laukus neįvažiuoja technika. Žodžiu, savivaldybės vadovaujasi matomu vaizdu ir protu, tačiau tai neatitinka metodikoje esamų sąlygų.

Lietuvos ūkininkų sąjunga skelbia, kad kai kuriuose rajonuose dar nenuimta 50–80 proc. javų, iš viso Lietuvoje tebemirksta 30 proc. pasėlių. Nevyksta rudeninė sėja. Teapsėta 1–3 proc. laukų. Beviltiškos būklės melioravimo sistema.

Viena Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę dėl ekstremaliosios situacijos skelbimo kriterijų, prašydama juos sukonkretinti, išplėsti ar įtraukti naujų – atsakymo nesulaukė. Be to, savivaldybėms yra ir kitų rūpesčių – vanduo išplovė kelius, trūksta pinigų jiems tvarkyti ir t. t.

„Ekstremali situacija skelbiama, kai, tarkime, per tris paras iškrinta 150 mm kritulių. Tačiau žemės ūkio specifika yra tokia, kad gali būti patiriama milžiniškų nuostolių, kai neintensyviai lyja kelias savaites. Kadangi analogiškos situacijos nebuvo apie 40 metų, niekam dėl to galvos neskaudėjo, bet šiemet pamatėme, kad turima metodika visiškai netinkama“, – viešai kalba žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pripažindamas būtinybę tikslinti, sukonkretinti ekstremaliosios situacijos skelbimo tvarką, mažinti su tuo susijusį biurokratizmą. Būsianti sudaryta darbo grupė, kuriai ir bus pavesta parengti metodiką. Kada? Tik kitų metų rudenį.

Ministras teigia, kad vargu ar Europos Komisija skirs Lietuvos žemdirbiams subsidijų, nes nukentėjo tik 4 valstybės – Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Kitos valstybės tam gali nepritarti.

Galiausiai ministras pripažino, kad nėra ne tik metodikos, bet ir nuostolių skaičiuotojo, tai galėtų atlikti įkurta atskira įstaiga. Dabar ministerija prašo jai pavaldžių ir savivaldai priklausančių Žemės (Kaimo) reikalų skyrių, kad pateiktų ūkininkų duomenis.

Nenugalimų jėgos aplinkybių arba vadinamųjų Force majeure aplinkybių paskelbimas savivaldybėse, pasak ministro, svarbus dėl ūkininkus slegiančių finansinių įsipareigojimų. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai už Force majeure pažymą prašo 200 Eur. Toks įkainis nustatytas valstybės. Jei visoje Lietuvoje bus paskelbta ekstremalioji situacija, šių pažymų nereikės.

Faktai ir prognozės

Vasarą kritulių kiekis rytinėje Lietuvos dalyje vidutinį daugiametį vasaros kritulių kiekį viršijo 1,5–1,9 karto. Lietaus nesumažėjo ir rudenį. Per pirmuosius du rugsėjo dešimtadienius daugelyje rajonų iškritęs kritulių kiekis normą viršijo 1,5–3 kartus, o kai kur Žemaitijoje – net 4. Per pastaruosius 50 metų vidutinis metinis kritulių kiekis padidėjo 4 procentais. Baltijos jūros lygis Klaipėdoje pakilo apie 15 cm. Prognozuojama, kad XXI amžiaus pabaigoje žiemos vidutinė temperatūra taps teigiama, o vidutinis metų kritulių kiekis padidės keletu ar net keliolika procentų. Baltijos jūros vandens lygis pakils iki metro.

Spaudai parengė

Stasė Skutulienė