LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Žemės ūkio specialistų stygius– įsisenėjusi ir su kiekvienais metais vis didėjanti problema. Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo Vyriausybei didinti galimybes motyvuotiems jaunuoliams studijuoti žemės ūkio specialybes. Žemdirbiai mano, jog į problemą reikėtų žvelgti giliau ir kompleksiškiau, nes baigusiems žemdirbiškų specialybių studijas jauniems žmonėms įsitvirtinti kaime, įkurti ūkį ar pradėti privačią praktiką be paramos itin sunku, o dirbti samdomu specialistu – dažnai nepatrauklu dėl neadekvataus atlyginimo, miglotų perspektyvų susikurti gerbūvį ir suleisti šaknis.
Pasiekta pavojinga riba
Kaime trūksta veterinarijos gydytojų, agronomų, gyvulininkystės, melioracijos ir kitų specialistų. Per mažai jaunimo renkasi studijų programas, susijusias su veikla žemės ūkio sektoriuose. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus prof. Juozo Augučio, problema dėl žemės ūkio specialistų rengimo Lietuvoje šiuo metu jau pasiekusi pavojingą ribą, todėl būtini skubūs neordinariniai sprendimai.
VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) prof. Jonas Čaplikas tvirtina, jog žemės ūkiui specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų rengimas lemia žemės ūkio ir kaimo plėtros ateitį, bet jis yra sutrikęs. Pavyzdžiui, šiais mokslo metais į Žemės ūkio akademiją priimti 45 būsimieji agronomai ir 15 būsimų žemės ūkio mechanikos inžinierių, nors jų poreikis – atitinkamai 154 ir 166.
Pasak ŽŪA kanclerės prof. Astridos Miceikienės, per aukštai užkelta priėmimo į aukštąsias mokyklas kartelė motyvuotiems jaunuoliams iš regionų užkerta kelius įgyti norimą išsilavinimą. Daugeliui tiesiog pritrūksta vieno ar vos pusės balo.
Seimo Kaimo reikalų komitetas, atsižvelgdamas į universitetų, ruošiančių specialistus žemės ūkiui, žemdirbių nuomones, Vyriausybei siūlo žemės ir miškų ūkio sektoriams svarbių studijų programas įtraukti į valstybės reguliuojamų prioritetinių studijų programų sąrašą, pagal specialistų poreikį suformuoti valstybės užsakymą pagal atskiras studijų kryptis ir (ar) studijų programas bei aukštąsias mokyklas.
Komitetas taip pat siūlo skirti tikslines skatinamąsias stipendijas pažangiems studentams, studijuojantiems žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių grupių studijų programas, susijusias su žemės ūkio sektoriumi, iš Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai skirtų valstybės asignavimų bei skirti paramą studijų kainai padengti žemės ūkio, veterinarijos ir inžinerijos mokslų studijų krypčių grupių studijų programų, susijusių su žemės ūkio sektoriumi, studentams, studijuojantiems valstybės nefinansuojamose vietose,iš Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai skirtų asignavimų.
Vien patrauklumo nepakanka
VDU Žemės ūkio akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademija siekia pritraukti kuo daugiau motyvuotų abiturientų iš regionų stoti į universitetus bei studijuoti su žemės ūkiu susijusias studijų programas. Tačiau norintys studijuoti abiturientai iš regionų tiesiog neįstoja į aukštąsias mokyklas, nes kaimo mokyklų mokiniai neretai paruošiami silpniau nei miesto. Lietuva vis dar nesugeba užtikrinti kokybiško ugdymo visiems,todėl mokymosi pasiekimų atotrūkiai tarp miesto ir kaimo mokyklų moksleivių dažnai yra nemenki.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. A.Miceikienės teigimu, reikėtų pagelbėti vaikams, bendrojo lavinimo mokyklose negebėjusiems pasiekti reikalavimų, kurie leistų įstoti į aukštąją mokyklą. Tokiems moksleiviams turėtų būti organizuojami papildomi kursai, po kurių išlaikyti egzaminai būtų įtraukiami į konkursinį balą stojant į žemės ir miškų ūkiui svarbias studijų programas.
„Būtina sumažinti konkursinį balą abiturientams iš kaimiškųjų vietovių, kad jie galėtų įstoti į Žemės ūkio akademiją. Jų motyvacija studijuoti yra žymiai didesnė,po studijų jie nori grįžti dirbti į kaimą. Ne jie kalti, kad gimė rajone, kur švietimo lygis yra prastesnis nei mieste“, – įsitikinęs ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
Siekdami pritraukti daugiau abiturientų, universitetai siekia didinti su darbu žemės ūkyje susijusių studijų patrauklumą, tačiau vien jo nepakanka, kad studijas baigę jauni žmonės norėtų vykti dirbti į kaimą. Skaičiai rodo, jog kaimas nesulaukia didelės dalies universitetų žemės ūkiui parengtų specialistų.
„2018 m. laidos žemės ūkio specialistų per pirmuosius metus į darbo vietas, reikalaujančias aukštojo išsilavinimo, įsidarbino vos 44 proc. Tai reiškia, kad tų darbo vietų nėra arba jos nepatrauklios. Jeigu darbinasi tik 44 proc. absolventų, padidinus priėmimą į šias specialybes ir nuleidus stojamųjų balų kartelę turbūt subėgtų visi, kurie kitur neįstojo“, – teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
LSMU prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis pažymi, jog į veterinarinę mediciną įsidarbina per 76 proc. LSMU Veterinarijos fakulteto parengtų veterinarijos gydytojų. Visgi veterinarijos gydytojų regionuose labai trūksta. Kaimuose daugiausia dirba vyresnio amžiaus veterinarijos gydytojai, todėl reikėtų, kad jauni specialistai papildytų rajonuose dirbančių specialistų gretas. Deja, jauni specialistai noriau renkasi smulkių gyvūnų gydymo praktiką, veterinarijos laboratorijas, miestų, rajonų valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas.
Padėti įleisti šaknis
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas pritaria, jog reikia skatinti jaunimą rinktis su žemės ūkio veikla susijusias studijas, tačiau į problemą reikia žvelgti plačiau – labai svarbu, kad studijas baigę specialistai turėtų galimybę įsikurti ir įsitvirtinti kaime.
„Kalbėdamas su jaunu, žemdirbišką profesiją įgijusiu žmogumi, dažnai išgirstu liūdnas gaidas –jis baigė agronomijos ar kitas studijas, turi daug žinių, norėtų pradėti ūkininkauti, bet nėra galimybių įsigyti žemės, gauti finansavimo įsikūrimui, o jeigu eitų dirbti samdomą darbą, atlyginimas mokamas kaip darbuotojui, neturinčiam nei profesijos, nei išsilavinimo.Su tokiomis kai kurių universitetą baigusių studentų mintimis iš dalies galima sutikti. Dirbti samdomais darbuotojais jauni specialistai didelių perspektyvų nemato, nes Lietuvoje mokamas atlyginimas gerokai mažesnis nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė V.Buivydas.
Pasak ŽŪR vicepirmininko, yra bendrovių, kurios norėdamos pritraukti specialistą siūlo apgyvendinimą, suteikia sąlygas, kokių reikia darbuotojui, bet tokiu atveju jis yra „pririšamas“ prie įmonės, o pakeitęs darbovietę vėl lieka be nieko.
Nors kaime itin trūksta veterinarijos gydytojų,studijas baigusiems jauniems specialistams čia suleisti šaknis itin sunku. Jie turi daug žinių, energijos, bet tokiam darbui reikia turėti automobilį, įrangą, įrankių, vaistų. Viskas nemažai kainuoja, o dar ir kažkur gyventi reikia. Jei nepadeda tėvai, jaunam specialistui sunkoka apsigyventi kaime ir dirbti pagal įgytą profesiją.
Pasak V.Buivydo, veterinarijos gydytojai Lietuvoje yra gerai paruošiami, bet būna priversti išvykti dirbti į kitas šalis.
„Didžioji Britanija laukia mūsų specialistų žirgų, smulkių žvėrelių, gyvulininkystės ūkiuose ir siūlo tris ar net penkis kartus didesnį atlyginimą nei Lietuvoje. Jaunam žmogui reikia automobilio, tam tikrų gyvenimo sąlygų, galų gale jis svajoja apie būstą. Ką jam daryti, jei Lietuvoje jis gauna šiek tiek didesnę nei minimalią algą? Žinau konkrečių pavyzdžių, kai klinikose dirbantys veterinarijos gydytojai uždirba po 700 eurų. Tik retesniais atvejais atlyginimas yra neblogas. Todėl jauni specialistai neretai pasirenka emigracijos kelią“, – sakė ŽŪR vicepirmininkas, LJŪJS pirmininkas.
V.Buivydo nuomone, jei studijas baigę jauni specialistai į kaimą ateis ne kaip samdoma jėga, bet kaip savo ūkio savininkai, ūkio kūrėjai, iš tokių ūkininkų galima tikėtis didesnės pridėtinės vertės, bet tam reikia sudaryti sąlygas, suteikti galimybę, paramą jauniems specialistams įsikurti.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius J.Sviderskis siūlo paramą, kuri šiuo metu teikiama tik besikuriantiems jauniesiems ūkininkams, numatyti visiems į sektorių ateinantiems jauniesiems specialistams.
„Baigęs studijas veterinarijos gydytojas, agronomas, mechanikas inžinierius nori įkurti savo įmonę, bendrovę ir teikti paslaugas ūkininkams. Todėl reikia paskatos – suteikti jiems, kaip ir jauniesiems ūkininkams, įsikūrimo lengvatas, paramą įsigyjant atitinkamą įrangą, kad jie po studijų grįžtų dirbti į regionus“, – tvirtina J.Sviderskis.
Valdžia daug kalba apie kaimo plėtrą, žemės ūkio ateitį, kuri neįmanoma be jaunimo, tačiau jaunų specialistų, jaunųjų ūkininkų yra mažuma.
„Jauniems specialistams, baigusiems studijas,duokime meškerę žuviai pasigauti, suteikime galimybę pradėti ūkininkauti, – ragina ŽŪR vicepirmininkas, LJŪJS pirmininkas V.Buivydas. – Kuo mažiau jaunimo, tuo kaimas nepatrauklesnis, nes kai nėra jaunų žmonių, užsidaro mokyklos, darželiai, paslaugas teikiančios įmonės. Jeigu šaknis kaime įleis studijas baigę specialistai, bus daugiau jaunimo, vaikų, kaimas pradės atsigauti. Tam reikia ilgesnės strategijos, o dabar ji keičiasi su kiekvieno ministro kadencija.“
Jaunimą nuo žemdirbiškų specialybių atgraso neigiamos nuomonės apie žemės ūkį, kaimą viešojoje erdvėje formavimas. Pastaraisiais metais nuolat sakoma, kad ūkininkai niekadėjai neva nemoka mokesčių, teršia aplinką ir vos ne visų bėdų kaltininkai.
„Daug kalbama, jog su žemės ūkio veikla susijusias studijas reikia padaryti patrauklias, kad įgyta profesija būtų įdomi, o studentas, baigdamas studijas, žinotų, jog dirbs įdomų darbą. Tačiau šiandienį žemės ūkio sektorių spjaudoma, jis valkiojamas, tampomas ir niekinamas visais įmanomais būdais. Kas nori eiti ten, kur bus negerbiamas ir niekinamas?Jaunas žmogus negalės pasigirti dirbantis žemės ūkyje, nes draugai iš jo juoksis, kad dirba sektoriuje, kurį visi niekina. Žemės ūkio ministerijai ir visiems reikia smarkiai dirbti, kad žemės ūkio specialybės taptų prestižinės“, – teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas.
