D.Varnas: „Jau nebeįmanoma, vilkai puola žmones, to dar nebuvo. Turi būti didinamos sumedžiojimo kvotos, vilkai garbinami labiau nei žmonės.“

Pastaraisiais metais Lietuvoje pasigirsdavo nuogąstavimų apie vilkų keliamą grėsmę žmonėms, tačiau aplinkosaugininkai neigė, kad tokių atvejų buvo užfiksuota. Ir dabar, kai Ukmergės rajono ūkininkas papasakojo, kaip esą grūmėsi su vilku dėl ėriuko, aplinkosaugininkai kraipo galvas: ar tai buvo vilkas?

Grūmėsi dėl ėriuko

Ukmergės rajono ūkininko istorija, kaip jį užpuolė vilkas, nuvilnijo per visą šalį. Vyras ne vienam žurnalistui pasakojo, kaip jo akivaizdoje vilkas pasičiupo ėriuką ir pradėjo jį neštis, tačiau jam nepavyko. Ar dėl žmogaus riksmo, ar pristigęs jėgų, plėšrūnas metė grobį, bet į mišką nespruko. Ūkininkui apglėbus ėriuką ir paėmus jį ant rankų, vilkas esą vyrą puolė ir paliko dantų žymes. Nuo stipresnio įkandimo išgelbėjo stora striukė, tačiau vyras sako nuvažiavęs į ligoninę pasiskiepyti nuo pasiutligės.

„Šis atvejis dabar plačiai komentuojamas. Tai tik dar kartą patvirtina, kad vilkų akivaizdžiai daug priviso, o jų sumedžiojimo kvotos nerealiai mažos“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Arūnas Pračkaila.

Anot jo, aplinkosaugininkai dabar turėtų leisti sumedžioti vilką šiame krašte. Kitu atveju ne tik gyvulių skerdynės, bet ir išpuoliai prieš žmones gali kartotis. „Jeigu vilkas puolė žmogų ir negavo atkirčio, tai darys ir toliau, – perspėjo medžiotojas. – Baimės jausmas mažėja, vilkai drąsiai eina į kiemus, pjauna gyvulius, šunis, dienos metu laukuose sekioja paskui ūkininkų techniką.“

A.Pračkaila įsitikinęs, kad vilkų gynėjai, kurie daro įtaką aplinkosaugininkams, pateikia daug mažesnį šių plėšrūnų skaičių, nei Lietuvoje yra iš tikrųjų. „Nedrįsčiau teigti, bet, manau, kad vilkų Lietuvoje gali būti iki 1 500. Per šį sezoną nebuvo daryta apskaita, nes nebuvo sniego, o užpernai buvome suskaičiavę iki tūkstančio. Mokslininkai rekomenduoja, kad jų turėtų būti apie 250. Tad akivaizdu, kodėl tiek išpuolių“, – konstatavo medžiotojas.

Dar nesikreipė

Prašymą sumedžioti vilką ne sezono metu vieno arba kelių medžioklės plotų naudotojų vardu turi teikti savivaldybės administracija, turėdama atitinkamų medžioklės plotų naudotojų raštišką pritarimą prašymui.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas sakė, kad apie ūkininko ir vilko grumtynes dėl ėriuko žino tik iš žurnalistų pateiktos informacijos, pats ūkininkas kol kas į savivaldybę nesikreipė. „Jeigu nesikreips, pats pasiskambinsiu. Jau nebeįmanoma, vilkai puola žmones, to dar nebuvo. Turi būti didinamos sumedžiojimo kvotos, vilkai garbinami labiau nei žmonės. Dabar laukiame medžiotojų nuomonės, kiek reikėtų sumedžioti. Tada kreipsimės į Vyriausybę, Seimą“, – išpyškino administracijos direktorius.

D.Varnas

D.Varnas

Tikėtina, kad ko nors naujo Ukmergės rajono ar kita savivaldybė šiuo klausimu nesužinos –medžiotojai ir mokslininkai jau pavargo įrodinėti, kokios turėtų būti adekvačios sumedžiojimo kvotos. Tik kas gi į jas atsižvelgia?

Per šį sezoną leista sumedžioti 120 vilkų, nors dar pernai buvo siūlymų kvotą padidinti iki 250–300, kad būtų subalansuota populiacija. O kai kurių mokslininkų manymu, kurį laiką iš viso nereikėtų limituoti vilkų medžioklės, po to vykdyti apskaitą ir viską įvertinti.

Vilkų medžioklė šiemet buvo nutraukta sausio viduryje, nes jau buvo sumedžioti 120 vilkų. Nors medžioklės sezonas tęsiasi nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., medžioklė nutraukiama, kai sumedžiojamas skirtas limitas. Jau nutraukus medžioklę ūkininkai ir medžiotojai prašė, kad būtų leista sumedžioti iki 150 vilkų, tačiau prašymas buvo atmestas.

Išpjovė danielius

Anksčiau vilkai gyvulius dažniausiai puldinėjo vasarą ir rudeniop, kaip mokydavo jauniklius medžioti. Pastaraisiais metais išpuoliai prasideda nuo pavasario, kai tik gyvuliai išginami į pievas. Žiemą plėšrūnai bastosi po kiemus ir tyko aukų. Vieno Dzūkijos kaimo gyventojai pasakojo anksti pavasarį išvydę vilką prie kiemo vartelių. Jie nelaiko gyvulių, kieme nėra šuns, tad vilkui ten nėra jokio grobio. „Matyt, atviliojo gaminamo maisto kvapas“, – juokėsi pavargusį vilką stebėję žmonės.

Į redakciją paskambinęs Rokiškio rajono ūkininkas Tomas Davainis papasakojo, kad prieš dieną vilkai ar vilkas papjovė Bajorų kaimo ūkininko 4 ar 5 aveles. Tai jau ne pirmas kartas, kai plėšrūnai šiame kaime drasko gyvulius.

„Esu ir ūkininkas, ir medžiotojas – sulaukiu priekaištų, kodėl nesumedžiojami vilkai. Ūkininkai pyksta ant medžiotojų, jie yra niekinami, bet medžiotojams surištos rankos. „Baltijos vilkas“ kovoja dėl mažesnių limitų ir reikalauja, kad valstybė ūkininkams kompensuotų žalą bei skirtų lėšų aptvarams, šunims įsigyti. Tegu tie vilkų gynėjai patys finansuoja“, – piktinosi vyras.

Grūdininkas, laikantis mėsinius galvijus galovėjus, sakė pats patyręs, ką reiškia vilkų išpuoliai. Prieš keletą metų jis aptvaruose laikė danielius, į kuriuos nusitaikę pilkieji plėšrūnai per dvi naktis sudraskė apie dvidešimt šių gyvūnų. Pamatęs, kaip tvoroje įstrigę baubia sudraskyti danieliai, ūkininkas paleido juos iš aptvarų ir daugiau jų nebelaiko. Tąkart vyras patyrė ne tik finansinių nuostolių, bet ir moralinę žalą, apie kurią aplinkosaugininkai ir vilkų gynėjai net nenori girdėti.

„Buvo tvirti stacionarūs aptvarai, bet vilkai prasikasė pro apačią. Manau, kad dabar valstybės skiriama parama aptvarams yra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas vėjais. Nežinau, kokią reikėtų tverti tvorą, kad jos neįveiktų vilkai“, – sakė T.Davainis.

Švaisto biudžeto lėšas

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriaus medžioklės žinovas Gytis Andriuškevičius sakė, kad šį medžioklės sezoną Rokiškio krašte buvo sumedžiota daugiausia vilkų – 15. „Vadinasi, jų populiacija labai didelė. Jau nuo pavasario jie puola gyvulius. Pats ne kartą mačiau gausias jų šeimynas. Pernai miške visai šalia, per kokius 10 metrų, vilkai mane lydėjo iki mašinos“, – prisiminė medžiotojas.

Jis taip pat stebėjosi, kodėl valstybė leidžia tokią gausią vilkų populiaciją ir skiria vis daugiau lėšų vilkų padarytos žalos kompensacijoms, aptvarams. „Tegu tą žalą apmoka vilkų gynėjai, kodėl tai kompensuoti turi mokesčių mokėtojai? Už šernų, elnių žalą apmoka medžiotojai – jeigu „Baltijos vilkas“ saugo vilkus, tegu skiria lėšų“, – keisti kompensavimo tvarką ragina G.Andriuškevičius.

Nugali emocijos ir peticijos

Miškininkas Vytautas Ribikauskas sakė prarandąs ūpą kalbėti apie vilkų medžioklę, limitus ir šių plėšrūnų gynėjus – čia sveikas protas ir adekvatūs sprendimai sunkiai skinasi kelią, viršų ima asfaltinių gamtininkų emocijos ir peticijos. Anot jo, pirmiausia problema ta, kad vilkai blogai skaičiuojami.

Vytautas Ribikauskas

Vytautas Ribikauskas

„Sniego nebuvo ir jų priskaičiuota mažai – 37 šeimos. Žemės ūkio akademija atlieka sumedžiotų vilkų genetinius tyrimus, pagal kuriuos nustatyta, kad yra mažiausiai 57 šeimos. Reikėjo medžioklės limitą tvirtinti pagal šį skaičių, tada būtų leista sumedžioti 170 vilkų, bet imtas pirmasis – pagal pėdsakus, o nustatyta kvota – 120. Buvo prašyta padidinti bent iki 150, bet jie atsisakė. Jeigu aplinkos ministras klauso tų, kurie kaukia po langais, kaip juos vadinu – asfaltinių gamtininkų, tą ir turime. O kaimo gyventojų problemos niekam nė motais“, – apgailestavo pašnekovas.

Jeigu tinkamai nesuskaičiuojami vilkai, miškininkas siūlytų kitą variantą – leisti vilkus medžioti visą medžioklės sezoną. Tada paaiškėtų, kiek jų būtų sumedžiota nuo spalio vidurio iki balandžio pradžios.

Laisvė plėšrūnams

V.Ribikauskas sakė ne kartą Aplinkos ministerijai siūlęs keisti Medžioklės įstatymą ir leisti žmonėms gintis nuo vilkų, jeigu jie sėlina kieme. Tačiau jo siūlymai ignoruojami. „Įstatyme numatyta, kad ir ne medžiotojams kiemuose ir jų priklausiniuose leidžiama gaudyti šeškus, lapes ir kt. Būtų galima leisti gintis ir nuo vilkų. Jeigu ūkininkas turi legaliai laikomą ginklą, kai vilkas puola šunį ar aviną, tegu apgina, šauna. Kadangi šio žodžio labai baidomasi, jį galima pakeisti ir įtvirtinti taip – „išimti iš gamtos“, – siūlo miškininkas.

Nenustatant adekvačių medžioklės limitų ir neleidžiant gintis nuo vilkų, kai jie pjauna gyvulius ar net puola žmones, laisvė suteikiama plėšrūnams.

„Jeigu einant į kiemą ar aptvarą pro ausis prazvimbtų švinas, vilkai pradėtų jų vengti. Dabar vilkai nebijo nei petardų, nei patrankų, nei elektrinio piemens. O vilkų gynėjai vis teisina vilkus, sako, kad jie pjauna gyvulius tik tada, kai moko vilkiukus. Bet gi kaip išmokys, taip jaunikliai elgsis ir toliau. O kai užpuolė ūkininką, jie teisino, kad esą nušovė vilko tėvus, liko neišmokytas jauniklis, ieškantis lengviausio grobio“, – prieštaringus asfaltinių gamtininkų argumentus gliaudė miškininkas.

Pernai tai vienoje, tai kitoje vietoje liejosi nuogąstavimai dėl vilkų grėsmės žmonėms. Medžiotojai ir seniūnai pasakojo, kaip viename kieme vilkai išgąsdino moterį, kitoje vietoje – į mokyklą skubančius vaikus. Aplinkosaugininkai į tokias kalbas žiūri pro pirštus, tarsi vilkų slampinėjimai po kaimus ir miestelius dienos metu būtų savaime suprantamas dalykas.

Turi kreiptis savivaldybė

Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas

Toks atvejis Ukmergės rajone kelia susirūpinimą. Po šio įvykio probleminį individą reikėtų sumedžioti, kad jis daugiau nekeltų rūpesčių, jeigu ten lankosi reguliariai. Ūkininkas taip teigia, tad jį tikriausiai įmanoma sumedžioti. Kasmet būna tokių atvejų, kai specialus leidimas išduodamas ne medžioklės sezono metu ir nepaisant nustatytų limitų. Pagal savivaldybės kreipimąsi, leidimus sumedžioti išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Ukmergės rajono savivaldybė jau du kartus buvo paraginta kreiptis tokio leidimo.

Kalbos apie kitus atvejus dėl vilkų išpuolių prieš žmones tėra kalbos. Visi žino tokių atvejų, bet kai paprašai pasakyti, kur tiksliai įvyko incidentas, niekas nesugeba atsekti. Kas nors pradeda cituoti Rusijos spaudoje paskelbtus faktus, tokiais nelabai galima tikėti. Iš tikrųjų pernai buvo įvykis Tauragės rajone, kur vilkai dienos metu lankėsi arti ūkininko sodybos, žmogus tai nufilmavo kaip įrodymą ir mes skubiai išdavėme leidimą sumedžioti tuos labai drąsius vilkus. Tada jų sumedžioti nepavyko, nes jie daugiau nepasirodė. Jeigu kalbame apie tai, ar vilkai kontaktavo tiesiogiai su žmogumi, tai tokių atvejų, sakyčiau, yra pusantro. Šiemet puolė žmogų, aišku, jeigu tai tikrai buvo vilkas, o pernai įvykis buvo nufilmuotas iš arti.