LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pavasaris – tikras darbymetis gėlininkams, kitų augalų daigų augintojams, nes visi skuba puošti savo sodybas. Žydinčius daigus sodina ir ant besiilsinčių amžinojo poilsio vietoje artimųjų kapų kauburėlių.
Šiltnamiuose daržininkai jau įkurdino pomidorus, paprikas ar agurkus, tikėdamiesi sulaukti ankstyvesnio derliaus. Deja, šis pavasaris buvo nepalankus ir jiems, ir gėlininkams bei jų klientams, nes užgriuvusios šalnos, siekusios apie 5–6 laipsnius šalčio, pridarė papildomų rūpesčių ir nuostolių. Teko girdėti, kad rajone vietomis nušalo neseniai pasodinti ir nespėję įsikrūmyti braškių daigeliai, jurginų lapai, pakenkti braškių, obelų žiedai.
Kai kurie rajono gyventojai per šalnas soduose kūreno nedidelius laužus, kad nenušaltų vaismedžių žiedai, kitaip saugojo šalnoms jautrius augalus. Rajono gėlininkų teiravomės, kaip jiems sekasi realizuoti savo užaugintą produkciją, ar nejaučia konkurencijos iš Lenkijos, ar pastarųjų dienų šalnos turėjo įtakos jų verslui.
Pakenkti dekoratyvių medelių lapeliai
Teizų seniūnijoje, Stebuliuose įsikūrusi gėlininkė Rita Sabestinienė sakė, kad šiemet augino našlaites, jurginukus ir palergonijas pardavimui. Našlaičių pardavė per 600.
Rita Sabestinienė
Tuoj pradės realizuoti ir kitus gėlių sodinukus. Paklausa gėlių daigų, pasak Ritos, buvo nemaža. Visus juos pardavusi iš namų. Dėl sodinukų realizacijos galvos nesuka.
„Aš galėčiau visus laukus užsodinti ir viską parduočiau. Turiu pastovius klientus. Kai kurie ir užsisako norimų daigų. Tik tiek daug neįstengiu užauginti“, – teigė R. Sabestinienė. Pasienyje gyvenantys lazdijiečiai, anot jos, jaučia konkurenciją dėl Lenkijos augintojų, nors ir Lenkijoje augalai ir gėlės nėra pigūs.
Visgi, jos tvirtinimu, galima daigus auginti ir iš to užsidirbti. Ji šiemet mažiau parduodanti, nes pačiai reikia labai daug prisiauginti, gražinti aplinką. Rita džiaugiasi atradusi biohumusą, kurį jai atveža net iš Panevėžio. Jame viskas auga kaip ant mielių: ir gėlės vazonuose, ir braškės, ir avietės. Šiemet bandanti mandrai braškes auginti.
Biohumusą supylusi į maišus ir juose padariusi skyles, kuriose susodinusi braškių daigus. Tokiu būdu mėgina augalus apsaugoti nuo kurklių. Tikisi sulaukti neblogo uogų derliaus. Pomidorų, agurkų, paprikų ir kitų daigų pardavimui neauginusi, nes su vyru Almantu ir sūnumi, jaunuoju ūkininku Mantu Jančiuku intensyviai ruošiasi jų sodyboje liepos mėnesį vyksiančiam edukaciniam renginiui „Pastebėkite gyvenimo perlus“, į kurį susirinks žmonės iš visos Lietuvos.
Taigi dabar Rita su šeima pluša įrenginėdama naujus gėlynus ir tvarkydama senuosius. Pasodino nemažai įvairių spalvų jurginų, kitų gėlių. Iš viso jos sodyboje auga per kelis šimtus rūšių gėlių. Kaip ir kiekvienais metais, Rita gegužės pabaigoje pradės sodinti ir 500 chrizantemų, kurias realizuos pirkėjams rudenį.
Pavasarinės šalnos, pasak R. Sabestinienės, didelių nuostolių nepadarė, nes šiltnamyje yra krosnis, todėl, reikalui esant, ji pašildo orą. O štai lauke auginamus augalus daug sunkiau apsaugoti nuo šalnų. Juos prižiūri kaip mažus vaikus.
Dangsto netgi pledais, apriša medžiagos gabalais. „Praėjusio trečiadienio rytą pas mus buvo 5 laipsniai šalčio, todėl nukentėjo neuždengta hortenzija, nušalo dekoratyvių medelių lapeliai – buko, raudonojo klevo. Žemyn nulinko pašalusios auskarėlių šakelės“, – sakė gėlininkė.
Nušalus agurkams, perka naujus daigus Lazdijuose
Turistų gatvėje įsikūrusi Loreta Kolkienė augina įvairias gėles: našlaites, surfinijas, bakopas ir daugelį kitų, taip pat daržoves ir jų daigus: pomidorus, paprikas, agurkus. Šiemet ji užaugino net 3000 našlaičių daigų, kuriuos jau beveik visus pardavė.
Loreta Kolkienė
Surfinijas, bakopas irgi žmonės labai pirko prieš Motinos dieną. Jų užaugino apie 100. Loreta sakė, kad kainų šiemet nedidinusi. Kokios buvo pernai, tokios ir liko, nes Akuočių šiltnamių atstovai savo produkciją, anot jos, parduoda žemesne kaina, todėl konkuruoti didesne kaina negali. Be to, konkurenciją sudaro ir Lenkijos gėlininkai, taip pat prekiaujantys žemesnėmis kainomis.
Marijampolės, Kaišiadorių rajone esą ir gėlių, ir daržovių daigų kainos didesnės nei Lazdijuose. L. Kolkienė teigė, kad šalnos didelių nuostolių nepadarė. Kai temperatūra naktį nukrenta, ji pakūrena šiltnamyje esančią krosnį.
Tiesa, teko patirti truputį baimės, kai iš šildomo šiltnamio į nešildomą persodintus našlaičių daigelius šiek tiek pakando šalna. Tačiau, išskabius pakenktus lapelius, našlaitės dar geriau įsikrūmijo. Užsigrūdinusios puikiai užaugo ir sužydėjo. Jau nemažai Loreta pardavė ir pomidorų, agurkų bei kitų daržovių daigų. Staiga užgriuvus neilgai trukusiems karščiams, siekusiems net iki 29 laipsnių šilumos, žmonės greičiau suskubo sodinti pomidorus, agurkus nešildomuose šiltnamiuose, neįvertinę gamtinių sąlygų.
„Ypač agurkai yra lepūs šalčiui, jiems reikia didesnės šilumos, kad dirvožemio temperatūra siektų bent 17 laipsnių šilumos. Tik tada jie neskursta, o gerai auga. Ne vienas pirkėjas atėjo antrą kartą įsigyti naujų agurkų daigų, nes anksčiau pirkti nušalo“, – sakė L. Kolkienė. Savo užaugintomis gėlėmis ir daržovių daigais Loreta prekiauja iš namų ir dėvėtų rūbų parduotuvėje, esančioje Lazdijuose, prie parduotuvės „Aibė“.
Pragyventi tik iš verslo – sunku
Kalbinta Akuočių šiltnamių, esančių Seirijų seniūnijoje, savininkė Ingrida Lasavičienė teigė, kad šie metai kol kas nedžiugina. Šiemet produkcijos realizacija prastesnė nei pernai. Gal žmonės dar laukia šiltesnių orų, tada pirkimai suaktyvės.
Akuočių šiltnamiuose auginama daug pavasarinių gėlių – našlaičių, begonijų, daržovių, jų daigų, kitų augalų. Gamtinės sąlygos šį pavasarį auginti buvo nepalankios, nes buvo tai šilta, tai šalta, o gėlėms reikalinga pastovi temperatūra.
„Produkcijos kainas mes reguliuojame ir pagal prekybos centrus, nes žmonės pasako, kokia kaina yra „Maximoje“ ar „Moki veži“. Gal ir pigiau kažkiek parduodame, bet proto ribose.
Mes gyvename ne mieste, ne prie pat kelio, o, galima sakyti, užkampyje, todėl negali kaina būti visur vienoda. Bandome dalį produkcijos parduoti ir turguose, bet sunkokai sekasi“, – teigė I. Lasavičienė.
Pragyventi vien tik iš gėlių ir daržovių bei jų daigų auginimo verslo, anot jos, yra labai sunku. Kiekvienais metais didėja konkurencija, vis daugiau žmonių rajone ryžtasi užsiimti gėlininkyste, be to, šalia – Lenkija.
Norint pragyventi, esą reikia didinti auginamų gėlių ir daržovių kiekį. „Šiais metais kaip nors atvargsime, o paskui žiūrėsime, jei rezultatai bus prasti, trauksimės į kitą sritį. Tik, aišku, gaila, nes mes į šį verslą investavome daug darbo ir pinigų.
Gal bandysime auginti tik daržoves, šiemet sodinsime agurkus. Bet nežinia, ar tai nebus rizikinga. Buvo laida apie braškes, kurios vedėjai klausė žmonių nuomonės, ar jiems aktualu pirkti būtent lietuviškas braškes. Kalbinti asmenys atsakė, kad ne, jiems nesvarbu, svarbu, kad uogos būtų saldžios“, – dalijosi mintimis I. Lasavičienė.
Anot jos, graikiškos braškės šiandien kainuoja 2, 60 Eur, o lietuviškos – 10 Eur. Taigi importinė produkcija tampa paklausesnė dėl pigesnės kainos, o kokybė daugeliui pirkėjų, pasirodo, nelabai svarbi. „Pernai bandėme auginti pomidorų vaisius, tačiau negavome jokio pelno, tik į minusą ėjome, todėl teko atsisakyti.
Jei neatvežtų tiek daug pigių importinių uogų, daržovių, tada lietuvių augintojams būtų lengviau. Dabar vargo daug, o naudos – mažai. Žmonių, atrodo, atvažiuoja į šiltnamius, bet viską parduodame už centus, o reikia daug išlaidų šiltnamiams apšildyti, žemei pirkti ir kitiems dalykams. Jei taip sunkiai seksis, ir noras praeis užsiimti šia veikla“, – kalbėjo gėlininkė. Anot jos, dauguma smulkesnių Dzūkijos krašto gėlių ir daržovių augintojų turi pastovius darbus, todėl jiems kur kas lengviau, nes gauna pastovias darbines pajamas ir dar papildomas iš gėlių ar daržovių auginimo.
Kai kurie tai daro ir dėl pramogos, dėl to, kad smagu gėles auginti. „Tačiau mes turime pragyventi tik iš to, ką užauginame. Gal ateityje kas nors keisis, gerės situacija, bet šiandien ji prasta. Tikiesi geresnių rezultatų, bet jie yra tokie, kokie yra“, – sakė I. Lasavičienė.
Dalia Juknevičienė
