FB nuotr.

Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko ūkininkaujančios mamos istorija, kai žemių savininkai pradėjo reikšti pretenzijas, esą ji naudojasi sklypais be jų leidimo, – pamokanti visiems Lietuvos žemdirbiams. „Valstietis“ plakamas už žemės ūkyje susiklosčiusią ilgametę praktiką – neretai ūkininkai tik žodžiu sutaria dėl žemės naudojimo, o paskui patys dėl to nukenčia.

Lengva prisikabinti

Žemės ūkio ministras viešai tarkuojamas už tai, kad jo mama esą be savininkų žinios dirba apie hektarą žemės. Pats politikas teigė manąs, kad dėl žemės nuomos su savininkais buvo susitarta žodžiu. Tai yra teisėta, ir tokia praktika gana dažnai taikoma.

Pasak žemdirbių, jei jie neturėtų tokios galimybės dirbti žemę, nemažai plotų dirvonuotų. Lietuvoje jie nuosavybės teise turi tik apie 40 proc. dirbamos žemės, kita – nuomojama. Kai kurie ūkininkai „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo istorijas ir dalijosi patirtimi, kaip gyvenimiškos situacijos verčia pasikliauti žodiniais susitarimais, dėl kurių jie per vieną naktį gali pavirsti „žemgrobiais“.

Vienas ūkininkas atvirai pripažino, kad su keliais žemės savininkais yra susitaręs žodžiu, kad kurį laiką dirbs jų apleistą žemę. „Žmonės supranta, kad verčiau leisti žemę dirbti kitam, nei laikyti ją apleistą ir mokėti didesnius mokesčius. Neketinu tapti ministru, tad, viliuosi, niekas neužsipuls manęs, kad užgrobiau svetimą žemę“, – pajuokavo vyras, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų viešinama. Jis pasiteisino, kad dabar bet ką už nieką gali viešai nulinčiuoti, tad geriau „nesireklamuoti“.

Anot ūkininkų, labai norint galima prisikabinti prie ne vieno žemdirbio. „Radus bent kelių arų nuokrypį, jau gali būti apkaltintas žemgrobyste. Trečią dešimtmetį vykdant žemės reformą pridaryta tiek painiavos, kad neretu atveju ir velnias galvą nusisuktų. Juk buvo laikai, kai politikai leido žemę iš vietos į vietą kilnoti kaip kokį seną lagaminą. O kiek ūkininkams bėdų pridarė kažkieno sugalvota ir įteisinta prekyba žemės išvadomis? – senus politikų „darbelius“ priminė žemdirbys. – Panašu, kad dabar visus šunis nori sukarti ant dabartinio ministro.“

Plaka be reikalo

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) vadovams akivaizdu, kad kaitinamas konfliktas dėl žemės ūkio ministro šeimos esą neteisėtai dirbamo hektaro žemės kvepia tuščiu politikavimu.

„Šiuo atveju išpūstas burbulas. Tas žemės lopinėlis įdirbtas, prižiūrėtas, savininkas turėtų padėkoti, kad nereikėjo mokėti didesnio mokesčio už apleistą žemę“, – teigė LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

Dirbamoje žemėje įsiterpęs apleistas gabalėlis – tikra rakštis ūkininkams. Ne vienas tokią žemę už dyką suartų, kad piktžolės neplistų po prižiūrimus laukus.

„Su ministro sprendimais ne visada sutinkame, bet dabar jis plakamas tikrai be reikalo. Aišku, jis turėjo viską sutvarkyti taip, kad nebūtų galima prikibti. Bet akivaizdu, kad dabar jis puolamas tendencingai, net, sakyčiau, liguistai. Tai jau pastebi ir tie, kurie nenusimano apie žemės ūkį“, – savo nuomonę išsakė LŽŪBA prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis.

Jo manymu, toks ministro puolimas viešojoje erdvėje labiausiai kenkia ne valdantiesiems, o bendrai atmosferai šalyje. „Tai neduoda naudos visuomenei. Žmonės juk supranta, kas vyksta. Jiems susidaro įspūdis, kad puolami tie, kurie ką nors daro. Tada geriausia išeitis – nieko neveikti arba išvažiuoti. Nenuostabu, kad toks emigracijos mastas“, – teigė LŽŪBA prezidentas.

Petras Puskunigis

Petras Puskunigis

Susitaria žodžiu

J.Talmantas patvirtino, kad žodinis susitarimas tarp ūkininko ir savininko dėl žemės dirbimo – nereta praktika, kurią leidžia Civilinis kodeksas. Ūkininkas prisiminė savo patirtį teisme, kai žodinis susitarimas dirbti žemę buvo pripažintas galiojančiu.

„Visko nesureglamentuosi, dažnai ūkininkai dirba giminių žemę, dėl kurios ir giminiškai susitaria. Neretai emigravusieji į Angliją ar Ameriką žodžiu duoda leidimą dirbti žemę. Būna, kad mokesčių inspektoriai reikalauja rašytinių žemės nuomos sutarčių, bet kai paaiškini, jog teisiškai gali būti ir žodinis susitarimas, nusiramina“, – aiškino LŪS vadovas.

Pasak P.Puskunigio, žodinių susitarimų neišvengia ir žemės ūkio bendrovės, nes pasitaiko visokių situacijų. „Buvo atvejis, kai žmonės ne vienus metus tvarkė paveldėjimo dokumentus. Per tą laiką leido naudotis žeme, bet mes sumokame jiems už tą laikotarpį, kai tik įteisiname nuomos sutartį. Palaikome gerus santykius su žemės savininkais ir norime, kad jie nesijaustų nuskriausti“, – teigė jis.

J.Talmantas užsiminė, kad visokių niuansų atsiranda dėl nebaigtos žemės reformos. Tarp ūkininkų dirbamos žemės plotų pasitaiko sklypelių, kurių savininkai nežinomi. O išsiaiškinti, kieno tai žemė, esą nėra taip paprasta. „Niekas neteikia informacijos apie kaimynus, Registrų centre tokių duomenų negausi neturėdamas turto savininkų leidimo“, – aiškino LŪS vadovas.

Savivalda nepritarė

Žodinis susitarimas dėl žemės dirbimo netrukdo gauti tiesiogines išmokas. Deklaruojant žemės ūkio naudmenas nereikalaujama, kad ūkininkas pateiktų viso deklaruojamo ploto dirbimo pagrįstumą įrodančius dokumentus. Tiesioginė europinė parama skiriama žemdirbio pajamoms palaikyti.

„Pernai žemės ūkio ministras norėjo, kad deklaruojant žemės ūkio naudmenas Nacionalinei mokėjimo agentūrai būtų pateikta bent 40 proc. žemės sutarčių, pagal kurias ji dirbama. Tačiau žemdirbių savivalda tam nepritarė. Per trumpą laiką sunku pakeisti susiklosčiusią ilgametę praktiką“, – teigė LŪS vadovas.

Baidosi sutarčių

Kartais žemių savininkai patys baidosi rašytinių žemės nuomos sutarčių. Jeigu žmonės gauna socialinę paramą, vienkartinės pajamos už žemės nuomą jiems sudaro problemų. Iš to nepragyvensi, bet valstybė, skirdama socialinę paramą, skaičiuoja kiekvieną pašalpų gavėjų papildomai gautą centą.

„Būtent dėl tokių aplinkybių tie, kurie gauna socialines pašalpas, nenori nuomos sutarčių. Tokie asmenys ypač nenori bendradarbiauti su bendrovėmis, nes mes oficialiai viską tvarkome, mokame pajamų mokesčius. Tos savivaldybės, kur yra žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio veikla užsiimančių juridinių asmenų, surenka nemažai tokių mokesčių“, – pabrėžė P.Puskunigis.

Siūlo griežtinti

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovo Vido Juodsnukio manymu, žemdirbių ir žemės savininkų santykius seniai reikėjo griežčiau reglamentuoti ir nepalikti galimybės susitarti žodžiu.

„Kur yra turtas, žodinių susitarimų negali būti. Juk bet kada žmogus gali išsižadėti savo žodžių. O žemė yra didelis turtas, čia reikia reglamentuoti santykius, juolab kad yra visa teisinė bazė. Nekaltinu dabartinio žemės ūkio ministro, bet tai, kad iki šiol galioja žodiniai susitarimai, yra didelis anksčiau buvusių ministrų aplaidumas“, – dėl žemės nuomos kategorišką nuomonę turi LŠŪS vadovas.

Anot V.Juodsnukio, yra ūkininkų, ypač stambiųjų, kurie, motyvuodami tuo, kad žemė yra apleista, esą piktnaudžiauja ir be sutarčių su savininkais ją dirba. „Girdėjau ne apie vieną tokį atvejį. Pats ministras įvardijo, kad Lietuvoje gali būti apie 100 tūkstančių žemę deklaruojančių pareiškėjų, kurie nėra susitvarkę nuomos ir panaudos sutarčių. Šie ūkininkai smarkiai rizikuoja. Be sutarties negalima leisti dirbti žemės“, – įsitikinęs jis.

Galima užsisakyti išrašą

Kristina Petrošienė, VĮ Registrų centro spaudos atstovė

Duomenis apie dominantį nekilnojamąjį turtą (žemės ar statinio plotą, paskirtį, savininką), įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, galima sužinoti užsisakius Nekilnojamojo turto registro išrašą.

Prieš tai galima apsilankyti Registrų centro sukurtame nemokamame atvirų duomenų portale Regia.lt ir susirasti dominantį sklypą žemėlapyje. Tuomet galima rasti plotui suteiktą adresą arba sklypo unikalų numerį.

Radus sklypo adresą, duomenis apie savininką galima užsisakyti ir Registrų centro savitarnoje internetu, ir atvykus į centro klientų aptarnavimo padalinį. Kai žinomas tik unikalus sklypo numeris, reikia atvykti į Registrų centro padalinį ir pateikti prašymą raštu suteikti Nekilnojamojo turto registro išrašą pagal unikalų sklypo numerį.

Apie veiksmą, kad įsigijote nekilnojamojo turto objekto išrašą, bus informuotas to turto savininkas, jei jis yra užsisakęs paslaugą gauti informaciją apie tai, kas domėjosi jo turtu. Turto savininkas tik informuojamas apie tai, jo sutikimo nereikia. Informacija apie nekilnojamojo turto savininką suteikiama ir tuo atveju, kai savininkas nėra užsisakęs paslaugos gauti informaciją apie jo turtu besidominčius žmones.

Tokią informaciją galima gauti apie bet kurį sklypą, ne tik tą, su kuriuo ribojasi besidominčiojo žemė, su sąlyga, kad žinomas arba adresas, arba unikalus numeris.

Registrų centro išrašas, pažyma apie nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės plotą, pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus, atsižvelgiant į parengimo trukmę (nuo 7 darbo dienų iki 1 darbo dienos), kainuoja nuo 1,45 iki 2,90 euro.

Ši paslauga tiek pat kainuoja ir naudojantis savitarna (elektronine paslauga), ir užsukus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį. Šiuo atveju dar 0,29 cento reikia primokėti už paiešką Nekilnojamojo turto registre.

Kiti žingsniai siekiant gauti išrašą ir minėtas pažymas yra nemokami.

Turi patvirtinti                             

Aistė Mileikaitė, Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja

Žodinis susitarimas gali būti tinkamas, tačiau, agentūrai paprašius, pareiškėjas turi jai pateikti patvirtinimo dokumentus dėl sklypo naudojimo. Žemės valdymo dokumentus reikia pateikti tais atvejais, kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos arba deklaruoja per praėjusius dvejus metus visiškai nedeklaruotus didesnius nei 1 ha (nuo 2018 m. – 2 ha) naudmenų ir kitus plotus, taip pat, kai pareiškėjas pats pildo paraiškos elektroninę formą (kitu atveju jo prašo seniūnija).

Tokie dokumentai reikalingi ir tada, kai pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo. Juos pateikti prašoma ir įtarus, kad pareiškėjas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą (išmoką už pirmuosius hektarus, išmoką jaunajam ūkininkui).

Dokumentų taip pat reikalaujama, kai yra gaunama informacija (skundas, pranešimas ar kt.) apie pareiškėją dėl netiksliai ir (arba) neteisėtai einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotų plotų; ir atsitiktinės atrankos ar rizikos analizės būdu atrinkus pareiškėją žemės valdymo teisės patikrai.

Seka pasakas

Saulius Stirna, LŪS Kaišiadorių skyriaus vadovas

Sekamos pasakos, kad galima lengvai gauti norimo sklypo savininko pavardę ir adresą. Jeigu kas per parą regia.lt susiras tokius duomenis, jis bus vertas gero prizo. Mes tuos kryžiaus kelius jau nuėjome ir nieko neradome. Nebent kas turi pažįstamą kadastrininką, bet ir tai sudėtinga, nes žmogus gauna žinutę, kad jo sklypu buvo domėtasi, ir uždraudžia teikti duomenis. Reikėtų sukurti vaizdelį, kaip ūkininkui susirasti, pavyzdžiui, apleisto sklypo savininką.

Galima prašyti aplinkosaugininkų, augalų apsaugos specialistų pagalbos, kad pažiūrėtų, kieno tas sklypas. Jeigu žemė apleista, jie gali pasižiūrėti. Bet tai jau aplinkinis ir ne visiems prieinamas kelias. Taigi šansų gauti dominančio sklypo savininko duomenis – labai mažai. Net savivaldybių administracijų žemės ūkio specialistai negali pasižiūrėti, nes reikia mokėti mokestį. Valstybė iš savęs pačios lupa pinigus – neįtikėtinas balaganas!

Tai sena visų žemdirbių problema, dėl kurios žemės ūkio ministras kalamas prie kryžiaus. Gaila, kad politikai, užuot dirbę žmonių labui, kaip varnai stengiasi įkirsti vieni kitiems į akį.